Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1371-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e2A-1371-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36402-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1371-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36402-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 048,89 Eur negrąžintą kreditą, 352,83 Eur palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 39,11 Eur administravimo mokesčio, 489,41 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 31 proc. metinių palūkanų nuo 3 048,89 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 31 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą 3 048,89 Eur sumą nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito termino grąžinimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ sudarytą vartojimo kredito sutartį, negrąžino paskolos ir palūkanų. Pradinė kreditorė periodine reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 048,89 Eur negrąžinto kredito, 352,83 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo, 39,11 Eur administravimo mokesčio, 379,67 Eur negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 31 proc. metinių palūkanų nuo 3 048,89 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 3 820,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 4 769,20 Eur kreditą, atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 36 mėnesius, sumokėti 2 613,68 Eur palūkanas ir 343,44 Eur administravimo mokestį. UAB „BnP Finance“ 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu nutraukė nurodytą sutartį nuo 2020 m. birželio 12 d. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei teises į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. liepos 9 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis).

5. Teismas konstatavo, kad kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 3 048,89 Eur negrąžintą kreditą, 352,83 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 39,11 Eur administravimo mokestį (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 489,11 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 31 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 048,89 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 9 d.). Ieškovė negautas pajamas prilygino pelno palūkanoms, paskaičiuotoms iki sutartyje nurodyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko pabaigos. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. birželio 12 d., todėl ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 9 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo). Dėl to ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą.

7. Ieškovė netinkamai paskaičiavo prašomų priteisti nuostolių sumą iki kreipimosi į teismą dienos. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė iš viso turėjo sumokėti 379,67 Eur palūkanų (pilnos 23–28 įmokos, 29 įmokos dalis ir 22 įmokos dalis). Ši negautų nuostolių suma, atitinkanti sutarties specialiąsias sąlygas, priteistina ieškovei. Pagal sutarties mokėjimo grafiką su kiekviena įmoka mokėtinų palūkanų suma mažėja. Dėl to ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius teismas tenkintino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisė 379,67 Eur nuostolių už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos ir 31 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 048,89 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki vartojimo sutarties pabaigos 2021 m. rugpjūčio 9 d. Toks ribojimas nustatytinas, nes atsakovė gali grąžinti skolą anksčiau, negu iki sutarties grafiko pabaigos.

8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 31 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios taip pat ir kompensacines palūkanas, mokamas pažeidus vartojimo kredito terminus gavėjo prievolėms įvykdyti. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas tenkino 97,21 proc. visų ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 203,17 Eur (209,00 Eur x 97,21 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 489,41 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, priteisti apeliantei iš atsakovės 489,41 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dėl 31 proc. nuostolių (negautų pajamų) už negrąžintą 3 048,89 Eur sumą nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito termino grąžinimo, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 31 proc. nuostolių (negautų pajamų) už negrąžintą 3 048,89 Eur sumą nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito termino grąžinimo; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 209 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo palikti nepakeistą kitą sprendimo už akių dalį ir priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko parengimo prielaidas, į tai, kad sutartis nutraukta, jos nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

10.2. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties 1.31 punkte nustatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas parengtas anuiteto metodu. Mokėjimo (pelno) palūkanų suma (2 613,68 Eur) pagrįsta teisėtu pradinės kreditorės lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas, būtų iš karto galėjęs perskolinti jas už 31 proc. ar didesnę normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 31 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, bet ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka tikrovės, apeliantės teisėtų lūkesčių.

10.3. VKĮ 17 straipsnio 1 dalis skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas. Apeliantė negautas pajamas grindžia metodu, kad jos bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovė visą vartojimo kredito sumą grąžintų iki 2021 m. kovo 31 d., tai negautas pajamas mokėtų tik iki 2021 m. kovo 21 d. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė – galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, bet ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

10.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 2 613,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet taip pat ir 343,44 Eur sutarties administravimo mokestį.

10.5. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį, nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria nuostolius negautų pajamų forma. Dėl to skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės neįvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo palūkanos yra iš anksto sutarti nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei fakto, kad jų patirta, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas (atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius) laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Negautos pajamos gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet taip pat ir jam pasibaigus. Teismas nepagrįstai pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui, nes ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti, bet neapima visų patiriamų nuostolių.

10.6. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucija išaiškino, kad apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų, pasibaigus sutarties terminui, joms netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantas mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygas, negautų pajamų dydį, skaičiavimus.

10.7. Nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas laikė negautų pajamų skaičiavimo pabaigos data. Jeigu atsakovė negrąžins kredito iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., apeliantė negaus pajamų. Neteisinga negautas pajamas sieti su sutarties termino pabaigos data, nes, pasibaigus sutarties terminui ir atsakovei negrąžinus visos vartojimo kredito sumos, apeliantė neatgaus suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsakovė šia suma disponuoja laisvai, todėl apeliantė negali šių pinigų skolinti ir gauti pajamų. Vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla – pinigų skolinimas.

10.8. Negautos pajamos skaičiuotinos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma; 2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki sutarties termino pabaigos procentine išraiška; 3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Dalis negautų pajamų dar nėra kilusios, bet teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis jos atsiradimo tikimybe. Pradinės kreditorės, kurios teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis apima: 1) lūkestį, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestį, kad, jeigu atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir ši bus nutraukta, atsakovė padengs visas negautas pajamas. Sutartis nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, todėl patiria nuostolių, negautų pajamų forma.

10.9. Nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkintini, keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog priteisintos visos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį už visą sutartyje nustatytą sutarties galiojimo laikotarpį) priteisimo.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 4 769,20 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą, sumokėti iš viso 2 613,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 343,44 Eur kredito administravimo mokestį. Kredito grąžinimo terminas – 36 mėn. Kredito grąžinimo data – iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2020 m. birželio 12 d.

14. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. cesijos sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į 3 433,38 Eur atsakovės skolą (3 048,89 Eur – pagrindinę skolą ir papildomas prievoles (346,33 Eur palūkanų bei 38,16 Eur – administravimo mokesčio).

15. Ieškovė 2020 m. liepos 16 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

16. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 3 048,89 Eur negrąžintą kreditą, 352,83 Eur palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 12 d), 39,11 Eur administravimo mokesčio, 489,41 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 12 d) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), 31 procentų metinių palūkanų nuo 3 048,89 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki sutarties termino pabaigos, 31 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą 3 048,89 Eur sumą nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito termino grąžinimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 048,89 Eur negrąžinto kredito, 352,83 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 12 d), 39,11 Eur administravimo mokesčio, 379,67 Eur negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.), 31 proc. metinių palūkanų nuo 3 048,89 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 820,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti negautas pajamas nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo sutarties termino pabaigos iki viso kredito grąžinimo dienos ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

19. Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).

20. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl kreditorius negali reikšti šio reikalavimo nutraukus sutartį, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48punktas).

22. Aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutartį įvykdyti natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 49 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis negu paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, nes užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo, nutraukus sutartį, klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukęs prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

25. Patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, bet negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir kitais faktiniais duomenimis, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Apeliantė teigia, kad pirmosios teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, kuriame apibrėžtas apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydis, neatsižvelgė į sutarties sąlygas, prielaidas, pagal kurias parengtas grafikas, taip pat į tai, kad sutartis nutraukta, jos nutraukimo sukeliamus padarinius bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, pažymėjo, kad ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas neatsižvelgė į sutarties mokėjimo grafiką, pagal kurį su kiekviena įmoka mokėtinų palūkanų suma mažėja.

28. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. birželio 12 d., nes atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos (21 nutarties punktas). Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė kiekvieną mėnesį įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 31 proc. Atsakovei tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė negrąžino ieškovei paskolos sumos, nesumokėjo sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės argumentus, kad ji patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas). Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 31 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 9 d.), jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas pagal 31 proc. metinių palūkanų normą nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 048,89 Eur) tiek nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos, tiek ir už po to einantį laikotarpį nuo dienos, kurią, pagal šalių sutartyje nustatytą grafiką, turėjo būti sumokėta paskutinė įmoka, iki viso kredito grąžino dienos, negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2 613,68 Eur). Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų skaičiuojamos ir mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų, todėl atitinkamai kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos būtų mažesnės. Nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) pagal sutartyje nustatytą įmokų grafiką ieškovė būtų gavusi 379,67 Eur palūkanų (skaičiuojant pagal 31 proc. metinių palūkanų normą nuo kiekvieną mėnesį atitinkamai mažėjančio kredito likučio). Už šį laikotarpį palūkanas skaičiuojant nuo viso negrąžinto 3 048,89 Eur kredito likučio jų dydis yra 486,41 Eur (3 048,89 Eur x 0,31 : 365 d. x 189 d. = 489,41 Eur). Taigi aptariamu laikotarpiu pagal sutartyje nustatytą grafiką ir ne pagal jį paskaičiuotų palūkanų skirtumas yra 109,74 Eur (486,41 – 379,67 = 109,74). Sudarydama sutartį su atsakove kredito gavėja negalėjo tikėtis, kad atsakovė nevykdys sutarties ir, nutraukus sutartį, bus galima gauti daugiau mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip nuostolių negautų pajamų forma, negu atsakovei tinkamai vykdant sutartį ir laiku mokant įmokas kreditui grąžinti ir palūkanoms mokėti. Dėl to ieškovė nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 12 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų – 31 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį sutartyje nustatytame grafike įrašyto negrąžinto kredito likučio. Didesnės palūkanų sumos, t. y. palūkanų, paskaičiuotų ne pagal sutartyje nustatytą grafiką, bet nuo viso negrąžinto kredito likučio, priteisimas reikštų, kad prievolę sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas atsakovė įpareigota įvykdyti natūra, bet to negalima daryti pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, jog po sutarties nutraukimo mokėjimo palūkanos gali būti priteistos taikant civilinę atsakomybę tik kaip nuostoliai (negautų pajamų forma). Dėl to pačios priežasties palūkanos, paskaičiuotos nuo kredito sutartyje nustatyto įmokų grafiko paskutinės mokėjimo dienos iki viso kredito grąžinimo, negali būti laikomos kredito davėjos negautomis pajamomis. Taigi taip pat nėra pagrindo jų priteisti iš atsakovės.

30. Reikšminga tai, kad VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kuris apima likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

31. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovė, įvykdžiusi visus ar dalį savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, turi teisę prašyti sumažinti bendrą kredito kainą likusiam sutarties trukmės laikotarpiui. Taigi apeliantės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuotinas procentine išraiška (31 proc.) ne nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, bet nuo mokėjimo grafike konkretų mėnesį nurodyto kredito likučio. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės negautų pajamų sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) ir priteisė ieškovei 379,67 Eur.

32. Ieškovė prašo priteisti jai 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 3 048,89 Eur vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė teigia, kad, negrąžinus kredito įmokų, prarado galimybę skolinti pinigus kitiems asmenims už tokią pat palūkanų normą ir gauti naujų pajamų.

33. Pirmiau nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 2 613,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 31 proc. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šią sumą, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 12 d. nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 12 d.) atsakovė liko skolinga ieškovei 352,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios priteistos ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos neskaičiuojamos, bet ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų, t. y. 31 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. rugpjūčio 9 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą kredito likutį ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui. Dėl to, ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti (CK 6.242 straipsnis).

34. Pažymėtina, kad, aplinkybę, jog, atsakovei negrąžinus kredito, ieškovė prarado galimybė skolinti pinigus kitiems asmenims už tokią pat palūkanų normą, ieškovė turėjo įrodyti. Pirma, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį. Ne reikalavimą įgijusi ieškovė, bet pradinė kreditorė užsiima vartojimo kreditų teikimo veikla. Ieškovės verslas yra skolų išieškojimo veikla. Pagal į bylą pateiktą periodinio reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė be kita ko neperėmė taip pat ir cedento verslo – vartojimo kreditų teikimo. Taigi ieškovė negali remtis aplinkybe, kuri susijusi tik su cedentu, bet nesusijusi su cesionieriumi. Antra, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad reikalavimą perleidusi pradinė kreditorė dėl to, jog atsakovė laiku nesumokėjo kredito įmokų pagal sutartyje nustatytą grafiką, negalėjo perskolinti tų lėšų kitam konkrečiam potencialiam kredito gavėjui. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad į pradinę kreditorę kreipėsi konkretus kredito gavėjas, norėjo gauti vartojimo kreditą su 31 proc. ar didesne metine palūkanų norma, bet UAB „BnP Finance“ atsisakė suteikti tokį kreditą dėl lėšų stygiaus, kurį lėmė tai, jog atsakovė netinkamai vykdė 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį.

35. Įvertinusi aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. vartojimo sutarties pažeidimo, kurį įvykdė atsakovė – vėlavimo mokėti kredito įmokas pagal sutartyje nustatytą grafiką, ir ieškiniu reikalaujamų nuostolių (dėl pagal sutartyje nustatytą grafiką negautų ir kitiems kredito gavėjams neperskolintų kredito įmokų negautų mokėjimo palūkanų) priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

36. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

37. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos netesybos aiškintinos kaip apimančios taip pat ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB, kuri įgyvendinta nurodytu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas).

38. Įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką (šios nutarties 34, 35 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, kad vartojimo kredito sutarties (refinansavimo) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte, kuriame nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma, iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nustatyta neproporcingai didelė atsakovės (vartotojos) atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ir skolininkė už lėšų naudojimą įpareigojama mokėti mokestį, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių skundžiamas dalis.

41. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus