Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4402-328/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-28
Bylos Nr.: e2-4402-328/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-0216-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas: L. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4402-328/2020(Proceso Nr. 2-06-3-0216-2020-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.9.2; 2.4.2.13; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei L. B. (L. B.) dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti, kad sutuoktiniai G. B. ir L. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki G. B., mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė turtą:

- 0,2906 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su dviviečiu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

- pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

- pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Pripažinti, kad G. B. nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto:

- 0,2906 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo su dviviečiu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

- piniginių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

- piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- piniginių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2019 m. gruodžio 4 d. raštu ieškovė buvo informuota apie trečiojo asmens pateiktą prašymą spręsti klausimą dėl bešeimininkio turto ir teisių į jį perėjimo valstybei pradėjimo. Bankas nurodė, jog palikėjui G. B. 2007 m. lapkričio 29 d. būsto kredito sutartimi buvo suteiktas kreditas; bankui taip pat tapo žinoma, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Testamentų registro duomenis nėra užvesta mirusio G. B. paveldėjimo byla ir (ar) išduotas paveldėjimo liudijimas jo įpėdiniams. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą prašydama iš VĮ Registrų centro užsakyti G. B. palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio G. B. turtui. Ieškovė notarui taip pat nurodė, jog visas nekilnojamasis turtas viešajame registre įregistruotas palikėjo sutuoktinės L. B. (atsakovės) vardu, tačiau įgytas jai esant santuokoje su G. B., todėl pripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė ir tai, kad palikimo vietos atsirado notarė pateikė duomenis, jog palikėjo paveldėjimo byloje nėra gautas palikėjo sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusio sutuoktinio G. B. vardu į ½ dalį turto, kuris registruotas atsakovės vardu, o notaras savarankiškai sutuoktinių turto dalių nustatyti negali. Dėl šios priežasties ieškovei atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybės vardu į mirusio G. B. turtą. Atkreipė dėmesį, jog paveldėjimo teisės liudijimas, mirus G. B., į jam priklausančio turto dalis, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas ir jis įregistruotas registre ir (ar) kai bus įregistruotas teismo sprendimas (nutartis) VĮ Registrų centre, kaip jo asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, jog nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu mirusiajam G. B. ir L. B. būnant santuokoje ir laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas ir G. B. vardu atidarytose bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos, priklausė bendrosios nuosavybės teise, todėl nustatytina, kad G. B. dalis bendrame turte sudaro ½ šio turto. Mano, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Nurodė ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Jokių įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją ieškovė nepateikė, nors pati nurodė, jog nekilnojamasis turtas registruotas atsakovės vardu. Taip pat, nors ieškovė nurodė, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas mirus G. B. į jam priklausančio turto dalis bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas ir jis įregistruotas registre kaip jo asmeninė nuosavybė, ieškovė net neprašo nustatyti konkrečios naudojimosi turtu tvarkos, taip paliekant neaiškumą, kokiomis konkrečiai prašomo padalinti turto dalimis naudotųsi atsakovė. Papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į atsakovė L. B. sveikatos būklę sutuoktiniai G. B. ir L. B. buvo sutarę, kad piniginės lėšos banko sąskaitose yra asmeninė L. B. nuosavybė ir bus naudojamos išimtinai jos gydymui.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta būsto kredito sutartis, pagal kurią G. B. ir L. B. suteiktas kreditas nustatant dalinius kredito grąžinimo terminus ir galutinį kredito grąžinimo terminą. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui kredito gavėjai hipotekos lakštu įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 22 d. įspėjimu dėl kredito sutarties nutraukimo atsakovė buvo informuota, kad nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Banke 2019 m. rugsėjo 25 d. gautas prašymas spręsti kredito sutarties pakeitimo galimybes, tarp šalių vyko susitikimas, tačiau nepavyko pasiekti abiem pusėms priimtino situacijos sprendimo, todėl bankas tęsė privalomus veiksmus ir atsakovei buvo išsiųstas dar vienas įspėjimas. Atsakovei nereaguojant į raginimus, kredito sutartis buvo nutraukta. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų po sutuoktinio mirties dėl turto paveldėjimo, bankas kreipėsi į VMI dėl turto paveldėjimo veiksmų iniciavimo. Nurodė ir tai, kad nesant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškinyje nurodytas atsakovės ir G. B. santuokoje įgytas turtas buvo įgytas lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas abiejų sutuoktinių iki G. B. mirties.

Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovai) nedalyvavo, byloje gautas ieškovės prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovei (jos atstovams) nedalyvaujant. Nurodė, jog palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Šalies argumentai

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 133 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, prašymas grindžiamas aplinkybėmis apie sunkią atsakovės sveikatos būklę, taip pat aplinkybe, jog L. B. kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Įvertinus atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, byloje yra gauti atsakovės 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymai atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kurie grindžiami aplinkybėmis apie atsakovės sveikatos būklę bei ketinimais pasinaudoti teisine pagalba, t. y. nurodomos tos pačios nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys ir aplinkybės dėl posėdžio atidėjimo, byloje nesant įrodymų ir (ar) duomenų, jog atsakovė dėjo pastangas įgyvendinti prašyme nurodytus ketinimus, taip pat tai, kad teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, o atsakovės procesinis elgesys sudaro prielaidas šiuos principus pažeisti, darytina išvada, jog prašymas nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas (jo atstovai) teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame AB SEB bankas prašo civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti trečiajam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko procesiniuose dokumentuose ir parengiamajame teismo posėdyje išsakytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog palikėjas G. B. buvo atsakovės L. B. sutuoktinis (santuokos data: (duomenys neskelbtini)). Palikėjas G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. gavo VMI raštą, kuriuo ieškovei persiųstas AB SEB banko prašymas dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo po G. B. mirties; nurodoma, jog G. B. palikimas iki šiol nepriimtas, todėl paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 2019 m. gruodžio 5 d. raštu ieškovė atsakovei pranešė apie atliekamus veiksmus dėl galimo G. B. turto paveldėjimo valstybės vardu, prašė iki 2020 m. sausio 2 d. susisiekti su palikimo atsiradimo vietos notaru dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į atsakovei priklausančią turto dalį ir apie tai informuoti ieškovę, taip pat apsispręsti dėl mirusiojo palikimo priėmimo, paaiškino atsakovės veiksmų neatlikimo teisines pasekmes. Testamentų registro 2020 m. vasario 4 d. duomenimis palikimo, atsiradusio po G. B. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo faktai registre įregistruoti nebuvo. Ieškovė VĮ Turto bankas 2020 m. vasario 5 d. raštu ,,Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei, prašė užsakyti iš VĮ Registrų centro palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio G. B. turtui. 2020 m. vasario 13 d. raštu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą palikimo atsiradimo vietos notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į po G. B. mirties likusias ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); nurodė, jog palikimo priėmimo faktas po G. B. mirties yra perduotas ir užregistruotas Testamentų registre; minėtas turtas mirusiajam priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine L. B., paveldėjimo byloje nėra gautas pergyvenusios sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusiojo sutuoktinio vardu į ½ dalį turto, kuris registruotas L. B. vardu, o notaras savarankiškai sutuoktinių turto dalių nustatyti negali.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog viešajame registre atsakovei nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas su dviviečiu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu ir – Turtas) (pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis (žemės sklypui) ir (duomenys neskelbtini) Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto); nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog palikėjo G. B. vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytos piniginių lėšų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini)).; (duomenys neskelbtini) banke atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) banke buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) (valiuta USD) ir (duomenys neskelbtini) (valiuta EUR)).

Trečiasis asmuo teismui pateikė duomenis, jog 2007 m. lapkričio 29 d. tarp AB SEB banko ir G. B. buvo sudaryta kredito sutartis, kuria palikėjui suteiktas kreditas kreditų refinansavimui ir sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje bei už statybines medžiagas; prievolės įvykdymui užtikrinti bankui turėjo būti įkeičiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su esamais ir būsimais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini); kredito sutartyje atsakovė kaip kredito gavėjo sutuoktinė savo parašu patvirtino, jog suprato sudaromo sandorio sąlygas, jos atitinka tikrąją sutuoktinių valią. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu dėl 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 3 pakeitus sutartį atsakovė įstojo į prievolę kaip solidarioji bendraskolė. Byloje pateikti kredito sutarties šalių sudaryti hipotekos lakštai, kuriuose nurodomas įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas, šalių pareiškimai ir garantijos ir kt. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie atsakovei siųstus įspėjimus dėl galimo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. rugpjūčio 22 d. raštas, 2019 m. spalio 14 d. raštas bei 2019 m. lapkričio 20 d. raštas). Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 27 d. AB SEB banko pažyma apie pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį prisiimtų ir nepadengtų skolinių įsipareigojimų dydį.

Ieškovė prašo teismo pripažinti, jog sutuoktiniai G. B. ir L. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki palikėjo G. B. mirties valdė Turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose, pripažinti, jog palikėjui nuosavybės teise priklausė ½ dalis viso šio turto.

Dėl įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tais atvejais, kai dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepaisymo teisinių padarinių kyla ginčas tarp sutuoktinių, būtina tikrinti išviešintų duomenų patikimumą remiantis nuosavybės santykius tarp sutuoktinių nustatančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje, todėl jais vadovaujamasi.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Turtas viešajame registre yra įregistruotas atsakovės vardu, tačiau viešajame registre nėra nurodoma, ar šis turtas atsakovei priklauso asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Turtas buvo įgytas palikėjui G. B. ir atsakovei būnant santuokoje. Iš byloje pateikto 2007 m. gruodžio 4 d. hipotekos sandorio (hipotekos lakšto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, jog įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais nurodomi sutuoktiniai G. B. ir L. B., be to, pastabose sutuoktiniai pareiškia, jog įkeičiamas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. B. ir L. B. nuosavybė. Iš 2008 m. sausio 29 d. hipotekos sandorio (hipotekos lakšto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, jog įkeičiamo pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu (nebaigto statyti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais nurodomi G. B. ir L. B. (atsakovė), pastabose nurodoma, jog įkeičiamas daiktas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. B. ir L. B. nuosavybė. Įrodymų, jog šie duomenys būtų pakeisti ir (ar) panaikinti kaip neteisingi, byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, paneigiančių sutuoktinių bendro turto prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), tokių duomenų ir (ar) įrodymų nepateikė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje pateikti duomenys apie palikėjo G. B. vardu kredito įstaigose (banke) atidarytas piniginių lėšų sąskaitas. Piniginės lėšos, gautos iš palikėjo G. B. darbinės ar kt. veiklos ir esančios ar patekusios į palikėjo G. B. vardu atidarytas sąskaitas iki palikėjo mirties buvo įgytos santuokos metu, todėl yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Nors atsiliepime atsakovė nurodė, jog su sutuoktiniu buvo sudariusi susitarimą, kad G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio susitarimo buvimą, nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kitų duomenų, paneigiančių šio turto bendrumo prezumpciją, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ir (ar) turto pasidalijimo sutartį, kuriuo būtų sutarę pakeisti po santuokos sudarymo įgyto turto teisinį režimą (CK 3.81 straipsnis, 3.82 straipsnis), todėl palikėjo G. B. ir atsakovės turtui, įgytam santuokoje, taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kuris reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, Turtas, registruotas atsakovės L. B. vardu, bei piniginės lėšos, esančios G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 3.100 straipsnyje, iš kurių vienas yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia, o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 3.117 straipsnio 4 dalis, 5.1 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens, priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog Turtas bei piniginės lėšos G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose – palikėjo ir jį pergyvenusios sutuoktinės (atsakovės) bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė palikimo, atsiradusio po G. B. mirties, nepriėmė, todėl paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės ir palikėjo turto bendrumo ir lygių dalių prezumpciją, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog santuokos metu atsakovė L. B. ir G. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki G. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė Turtą bei pinigines lėšas, o ½ dalis šio turto, t. y. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis G. B. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų, priklausė palikėjui G. B. (CK 3.117 straipsnis, 3.118 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (nenustatymo) pripažintini teisiškai nereikšmingais (CPK 185 straipsnis). CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, tarp šalių būtų kilęs ginčas šiuo aspektu, byloje klausimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nėra sprendžiamas, tokio pobūdžio savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 13 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti atsakovės atsiliepimo argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog paveldėjimo byloje nėra gautas atsakovės sutikimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimo, po palikėjo G. B. mirties palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindų, pripažintina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė duomenis, jog patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, yra susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus procesinę bylos baigtį, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos 484 Eur sumai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad sutuoktiniai G. B. ir atsakovė L. B. (L. B.) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki G. B., mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė turtą:

- 0,2906 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su dviviečiu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

- pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad G. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio turto:

- 0,2906 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo su dviviečiu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

- piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- piniginių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. B. (L. B.) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovės L. B. (L. B.) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei SEB bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė