Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. gruodžio 23 d. veika) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika) paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, A. Č. įpareigotas:

- neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 23 d. nusikalstama veika) paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, A. Č. įpareigotas:

- neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo ir skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, A. Č. įpareigotas:

- neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias (įskaitant ir alkoholį).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas ir iš nuteistojo A. Č. priteista 38, 98 Eur, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 25 d. apie 10.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pargriaudamas ant lovos savo sugyventinę Ž. G., po to abejomis rankomis sugriebdamas jai už kaklo, jį spausdamas bei vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veidą, padarė poodinę kraujosruvą jos nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė jos – savo šeimos narės Ž. G. – sveikatą.

2. Be to, A. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 23 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka sugriebdamas savo sugyventinei Ž. G. už kaklo, jį spausdamas, po to du kartus pastumdamas, dėl to ji galva ir dešine koja atsitrenkė į spintelę, padarė viršugalvio sumušimą, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė jos – savo šeimos narės Ž. G. – sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja advokatė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, apylinkės teismas selektyviai vadovavosi tik nuteistąjį kaltinančias duomenimis, nepagrįstai atmesdamas gynybai aktualius duomenis, nevertina tai, kad nukentėjusioji Ž. G. praeityje jau buvo apkalbėjusi jį dėl tariamo fizinio smurto fakto buvimo ir buvo nubausta už melagingų parodymų davimą. Be to, pasak apelianto, jis ir nukentėjusioji nėra sugyventiniai, tuo tarpu juos sieja tik alkoholinių gėrimų vartojimas ir lygtiniai santykiai.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą A. Č. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK140 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021).

12. Nors tiek nuteistasis, tiek pati nukentėjusioji, apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neigė, kad juos sieja šeimos narių – sugyventinių santykiai, tačiau šis argumentas buvo pagrįstai paneigtas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje. Pastebėtina, kad pačios nukentėjusiosios parodymai, duoti 2024 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtina apie ilgalaikį, nuolatinį bei artimą ryšį tarp jos ir nuteistojo A. Č.. Viena vertus, apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji neigė esanti A. Č. sugyventinė, tačiau kita vertus, kartu paaiškino ir tai, kad su A. Č. gyveno apie dvidešimt du – dvidešimt tris metus, gyveno pas ją bute, nuteistasis jai padėjo auginti vaikus. Į nuteistojo dabartinę gyvenamąją vietą ji persikraustė pirma, vėliau atsikraustė ir A. Č.. Kuomet gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu dirbo, tačiau įvykusio konflikto metu kartu negyveno, tik bendravo ir susitikdavo vartoti alkoholinius gėrimus (3 t., b. l. 29–30). Be to, 2023 m. gruodžio 4 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. nurodė, kad ji ir A. Č. yra sugyventiniai dvidešimt du metus, šiuo metu gyvena savo draugo būste, už kurį jie nuomos nemoka, draugas jiems ten leido gyventi (1 t., b. l. 76). Juolab, 2024 m. kovo 13 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, Ž. G., pasinaudodama savo teisėmis, o būtent, tuo, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (BPK 82 straipsnio 2 dalis), atsisakė duoti parodymus apie 2023 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. gruodžio 23 d. įvykius (2 t., b. l. 21), tad tai taip pat patvirtina A. Č. ir Ž. G. sugyventinių statuso egzistavimą.

13. Be kita ko, tai, kad A. Č. ir Ž. G. aptariamų įvykių metu buvo sugyventiniai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Tiek 2023 m. lapkričio 25 d., tiek 2025 m. gruodžio 23 d. įvykių metu, skambinant bendruoju pagalbos centro numeriu nukentėjusioji, pranešdama apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, A. Č. įvardijo savo sugyventiniu (1 t., b. l. 14–17, 143–147). Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnių, atvykusių į įvykio vietą, nešiojamieji vaizdo registratoriai, matyti, kad į įvykio vietą atvykusioms policijos pareigūnėms 2023 m. lapkričio 25 d. įvykio metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad su A. Č. yra virš dvidešimt metų, ankščiau gyveno pas ją bute, vėliau atsikraustė į S. L. g. (1 t., b. l. 20). 2023 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad bendraujant su pranešėja Ž. G., pastaroji paaiškino, jog su sugyventiniu A. Č. adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena septynis metus bei veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 138). Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. G. policijos pareigūnus tuo pačiu adresu dėl to paties asmens – A. Č. kvietė du kartus ir tarp iškvietimų nebuvo praėjęs net vieno mėnesio laiko tarptas, tad akivaizdu, jog Ž. G. ir A. Č. minėtu adresu dažnai būna kartu. Juolab, pats A. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2024 m. sausio 8 d. paaiškino, kad su Ž. G. yra sugyventiniai ir kartu gyvena virš dvidešimt metų (2 t., b. l. 104–105, 118–119). Svarbu tai, kad šie A. Č. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo perskaityti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei nuteistasis patvirtino, kad jie yra teisingi.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aukščiau aptartų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido daryti neabejotiną išvadą, kad dviejų aptariamų įvykių metu nuteistasis ir nukentėjusioji vedė bendrą ūkį ir buvo sugyventiniai. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus dėl šios aplinkybės pakeitė siekdama padėti A. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, jos parodymų nuoseklumui galėjo turėti įtakos ir baimės jausmas dėl jos atžvilgiu du kartus panaudoto fizinio smurto, kas kartu galėjo nulemti ir vėlesnį jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto fakto neigimą.

15. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad fizinio smurto nukentėjusiosios Ž. G. atžvilgiu apskirtai nenaudojo ir nesiekė jos sužaloti, tarp jo ir nukentėjusiosios buvo kilę tik žodiniai konfliktai, tuo tarpu nukentėjusioji įvykių metu būdama neblaivi, susižalojo pati griūdama jo nedideliame 10 m² bute. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nuosekliai ir detaliai išanalizuoti visi šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, nesuteikiant nei vienam išimtinės reikšmės, tačiau priešingai – visus įrodymus jungiant į logišką įvykių grandinę, kuri paneigia nuteistojo iškeltą įvykių versiją. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš naujo jų nekartos, o tik akcentuos esminius šiai teisinei situacijai aktualius aspektus.

17. Be to, apžiūrint Ž. G. iš karto po įvykių, jos sužalojimai buvo užfiksuoti ir asmens apžiūros protokoluose, pirmuoju atveju – nurodant, kad po moters kaire akimi matomi paraudimai, o ant nosies – mėlynė bei įdubimas, antruoju atveju nurodant, kad plaukuotoje galvos srityje matomas patinimas, kuris yra paraudęs, moteris parodė dešinės kojos blauzdikaulį, ant kurio matoma kraujosruva (1 t., b. l. 44–48, 171–177). Taigi, šie įrodymai paneigia apelianto skundo argumentą, kad jokių ką tik padarytų sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nesimatė. Be kita ko, kad nukentėjusiajai abiejų įvykių metu buvo padaryti sužalojimai, kuriuos ji įvardino kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais bei kurie buvo užfiksuoti iš karto po įvykių apžiūrint nukentėjusiąją, patvirtina ir Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje Ž. G. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje, užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. lapkričio 25 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Ž. G. konstatuoti viršugalvio sumušimas, nepatikslinto pobūdžio žaizda dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis) (1 t., b. l. 72–73, 189–190).

19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie ir kiti byloje surikti bei pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. Č. savo šeimos nario – sugyventinės Ž. G. atžvilgiu du kartus – 2023 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. gruodžio 23 d. panaudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

20. Atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas, kad analogišku atveju ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, o nukentėjusioji patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo tiriamos aplinkybės susijusios tik su 2023 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. gruodžio 23 d. įvykių metu užfiksuotomis aplinkybėmis. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo tarpu ankstesni teisminiai procesai vykę nuteistojo ar nukentėjusiosios atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju nepaneigia fakto, kad nukentėjusioji du kartus patyrė fizinius sužalojimus dėl A. Č. teisei priešingų veiksmų. Tai, kad pasak skundo autoriaus, pati nukentėjusioji neturi jam pretenzijų, savaime neužkerta kelio pradėti ikiteisminį tyrimą, nes BK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, be kita ko, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako ir tuo atveju kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Dėl nuteistajam A. Č. paskirtos bausmės

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

23. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Apylinkės teismas A. Č. paskirdamas laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimus, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis atlygino byloje pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

24. Skundžiamame nuosprendyje vertinant nuteistojo asmenybę teisingai pažymėta, kad A. Č. praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinįjį kartą – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat teistas ir užsienio valstybėje (2 t., b. l. 50–63). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus už jam skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų nesilaikymą, kuomet šiuo orderiu Ž. G. buvo pripažinta pavojų patiriančiu asmeniu, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 71–84). Sodra duomenimis nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, registravosi Užimtumo taryboje (2 t., b. l. 86–87). Šios aukščiau įvardintos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nepaiso įstatymų nuostatų bei yra linkęs vykdyti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas jo šeimos narių atžvilgiu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas sudarė pagrindą A. Č. skirti ne pačią švelniausią, tačiau kiek griežtesnę straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistajam buvo pagrįstai parinkta būtent laisvės apribojimo bausmė kartu su ja, vietoje intensyvios priežiūros, paskiriant kompleksą tarpusavyje suderintų įpareigojimų, tad ši bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

26. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo A. Č. asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliaciniame skunde to neprašo ir pats nuteistasis.

Dėl teismo šališkumo

27. Nuteistasis apeliaciniame skunde kartu nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, t. y. buvo šališkas bei įrodymus vertino selektyviai – atrinkdamas tik tuos, kurie pagrindžia jo kaltę, tuo tarpu nevertino kitų – gynybai aktualių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui, nagrinėjančiam bylą, keliamas nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – proceso dalyvių manymu padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020).

28. Be to, nešališkumo principo pažeidimui nustatyti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, jog procesinį sprendimą byloje priėmęs teismas buvo šališkas. Tokiu atveju turi būti nustatyti realūs faktai, kurie keltų pagrįstą abejonę teismo šališkumu, nes ne bet koks teismo procesinis sprendimas, nors ir sukėlęs kuriai nors bylos šaliai neigiamų emocijų, reiškia teismo šališkumą. Juolab gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai gali būti priimami ir teisėjui nesant nusistačius prieš nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį. Nagrinėjau atveju A. Č. apylinkės teismo šališkumą sieja su netinkamu byloje surinktų duomenų vertinimu, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais teisiniais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos teisinės išvados buvo išsamiai motyvuotos remiantis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aktyviai ir nuodugniai teisiamajame posėdyje ištirtais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurie buvo pagrįstai pripažinti įrodymais. Apylinkės teismas, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, vertino byloje esančių įrodymų visetą, argumentuotai atmesdamas nuteistojo keltą gynybinę versiją. Tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė teisines išvadas, nepalankias nuteistajam, savaime nereiškia, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami turint išankstinį neigiamą nusistatymą A. Č. atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas nėra begalinis procesas – jis vyksta tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išnagrinėti svarbios, o ne visos įmanomos, aplinkybės bei nelieka protingos abejonės, kad nauji duomenys galėtų pakeisti daromas išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo nustatytomis.

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų suponuoti išvadą apie pirmosios instancijos teismo tendencingumą ar šališkumą, taigi, nėra pagrindo abejoti ir apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo patikimumu bei objektyvumu. Apelianto skundo teiginiai dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo yra grindžiami tik jo subjektyvia nuomone ir įvykių interpretacija, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip nei nurodė nuteistasis, nėra teismo šališkumą įrodantis faktas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

30. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį A. Č. sudaro 112,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

32. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis A. Č., apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo šį skundą tenkinti. Visgi, baudžiamosios bylos duomenimis nuteistasis yra nedirbantis nuo 2008 m. spalio 21 d., byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų kokio nors kilnojamo ar nekilnojamo turto, būstas, kuriame jis šiuo metu gyvena, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba A. Č. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. Č..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš A. Č. valstybės naudai 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.