- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- T-234-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04664-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis R. B. (toliau – pareiškėjas, antstolis) pareiškimu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo prašo išaiškinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio ir nutarties, pagal kuriuos 2022-03-03 išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką dėl skolos dydžio išieškojimo iš V. K. išieškotojo D. K. naudai, t. y. išaiškinti: ar pagal minėtą vykdomąjį raštą visa skola laikytina padengta/ nepadengta, atsižvelgiant į 1800 Eur pervedimą ir ar padengta tik dalis skolos? Jei taip, kokia žala ir/ar bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos nepadengtomis?
Pareiškėjo pareiškime nurodoma, jog 2023-12-07 antstoliui R. B. pateiktas D. K. prašymas vykdyti 2022-03-03 išduotą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos, 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų padengimo bei 140 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, viso: 1140 Eur išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo D. K. naudai. Šiuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus išieškojimo veiksmus, 2024-01-09 skolininkas V. K. pateikė antstoliui R. B. prašymą nutraukti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo, nes jo teigimu 2022-02-17 skola pilnai sumokėta. Prie prašymo V. K. pridėjo 2022-02-15 susitaikymo aktą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-181-383/2022, pridėjo 2022-02-17 AB Swedbank mokėjimo nurodymą 1800 Eur sumai. D. K. patvirtino jog 1800 Eur yra gavęs minėtu pavedimu. Esant šiems faktams antstoliui nėra aiški vykdymo tvarka, nėra aišku kokią sumą antstoliui reikia išieškoti ir ar iš viso yra skola. Ar antstolis turi ieškoti visą 1140 Eur sumą, nes ji nelaikoma padengta pagal susitaikymo aktą, ar turi išieškoti jos dalį, ar visa skola yra padengta? Minėtame susitaikymo akte yra skliausteliuose nurodyta „turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos“, nors 2-rame punkte nurodoma „Nukentėjusysis D. K. pareiškia, kad daugiau neturi jokių pretenzijų nuteistojo V. K. atžvilgiu, įsipareigoju jų nereikšti ateityje“. Ar tai reiškia, jog liko nesumokėta neturtinė žala, jei taip, kokio dydžio? Ar 2-ras punktas reiškia, jog padengta ir neturtinė žala? Ar laikoma/nelaikoma, jog pagal susitaikymo aktą skola yra padengta?
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 28 d., buvo tame tarpe ir tenkintas iš dalies nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys bei iš V. K. priteista 150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos, 550 Eur advokato išlaidų. Šioje byloje 2022 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos, 550 Eur advokato išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje ir 140 Eur advokato išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, išieškojimo iš V. K. išieškotojo D. K. naudai (2 t., b. l. 136).
2024 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, nurodant, kad antstoliui yra neaišku ar pagal minėtą vykdomąjį raštą visa skola laikytina padengta/ nepadengta, atsižvelgiant į 1800 Eur pervedimą, ar padengta tik dalis skolos, jei taip, kokia žala ir/ar bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos nepadengtomis.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
Pažymėtina, kad kaip matyti iš antstolio pareiškimo, jam yra neaiški vykdymo tvarka ne dėl neaiškaus minėto vykdomojo rašto, o dėl jam pateikto 1800 Eur mokėjimo pavedimo pagal susitaikymo aktą ir dėl pačio susitaikymo akto. Tačiau kaip matyti iš bylos ir minėtos teismų sistemos „Liteko“ duomenų Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-1091/2021 išduodant 2022 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą duomenų byloje, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, 2022 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi) priteistos iš V. K. piniginės sumos (150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos, 550 Eur advokato išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje ir 140 Eur advokato išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje) būtų atlygintos D. K. naudai nebuvo pateikta, byloje nebuvo ir pačio susitaikymo akto. Atsižvelgiant į tai, vykdymo raštas išduotas pagrįstai.
Iš antstolio pateikto 2022 m. vasario 15 d. susitaikymo akto nustatyta, kad jį pasirašę D. K. ir V. K. susitarė, jog: „1. Nukentėjusysis D. K. patvirtina, kad nuteistasis V. K. atsiprašė nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atlygino nukentėjusiajam 1800 Eur dydžio padarytą žalą (turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 ir Nr. l-01-1-05518-2021-7); 2. Nukentėjusysis D. K. pareiškia, kad daugiau neturi jokių pretenzijų nuteistojo V. K. atžvilgiu įsipareigoju jų nereikšti ateityje.“
Iš prie antstolio pareiškimo pridėto 2022 m. vasario 17 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. 5 nustatyta, kad V. K. pervedė 1800 Eur D. K. mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal susitaikymo protokolą.
Iš prie antstolio pareiškimo pridėto 2024 m. sausio 10 d. paaiškinimo nustatyta, kad D. K. patvirtino, jog minėtu 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu pervestą 1800 Eur sumą iš V. K. gavo.
Taigi, konstatuotina, kad 2022 m. vasario 15 d. susitaikymo protokolas dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos pasėkoje D. K. patirtos 1800 Eur žalos, kurią sudaro, kaip nurodyta susitaikymo protokole, turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 ir Nr. l-01-1-05518-2021-7, atlyginimo yra įvykdytas, V. K. minėtą 1800 Eur sumą 2022 m. vasario 17 d. sumokant D. K..
Iš antstolio pareiškimo teismui turinio akivaizdu, kad antstoliui neaiškumas kilo būtent dėl minėtame susitarimo akte nurodomų atlygintų žalų pobūdžio: ar atlyginta tik turtinė žala, ar ir neturtinė žala, ir bylinėjimosi išlaidos.
Pažymėtina, kad kaip nustatyta iš Liteko sistemos duomenų pagal šiame susitaikymo akte nurodytus teisminius procesų numerius, Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, vienoje kurių ir nagrinėjamas šis antstolio pareiškimas, o kita byla išnagrinėta 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 31 d., kur išduoti vykdomieji raštai V. K. dėl 300 Eur neturtinės žalos ir 1363 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš D. K.. Taigi, pagal pastarąją bylą iš V. K. nebuvo priteista jokių žalų ar bylinėjimosi išmokų D. K. naudai, priešingai, tai D. K. turi prievolę atlyginti V. K. 300 Eur neturtinės žalos ir 1363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta nagrinėjamoje byloje pagal 2022 m. kovo 3 d. vykdymo raštą V. K. turi prievolę atlyginti D. K. viso 1140 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėtose bylose išduotų vykdomųjų raštų išieškotinos sumos yra priešpriešinės. Dėl to net ir pritaikius antstoliui priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą (V. K. prievolės 1140 Eur ir D. K. prievolės 1663 Eur), V. K. nebūtų skolingas D. K., o priešingai, D. K. dar būtų skolingas 523 Eur V. K.. Duomenų byloje dėl kitoje minėtoje baudžiamojoje byloje išduoto vykdymo rašto, jo vykdymo proceso teismas neturi, nenustatyta ar tas pats antstolis vykdo abu minėtus vykdomuosius raštus, ar taikytas priešpriešinių sumų įskaitymas, juolab teismas pažymi, kad tai, ar D. K. įvykdė savo prievolę pagal kitos minėtos baudžiamosios bylos teismo nuosprendį V. K. teisinės reikšmės šioje byloje neturi, kadangi antstolis kelia klausimą dėl susitaikymo akto turinio ir pagal šį aktą sumokėtų 1800 Eur sumos reikšmės vykdymo procese.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju, minėtas susitaikymo protokolas, kuris laikytinas taikos sutartimi tarp V. K. ir D. K. dėl žalos atlyginimo, nebuvo patvirtintas teismo nei minėtose baudžiamosiose bylose, nenustatyta, kad jis būtų patvirtintas ir civiline tvarka. Kita vertus, pažymėtina, kad taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus, nes kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl taikos sutarties nevykdančios šalies įpareigojimo šią sutartį vykdyti, taip pat su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškiniu dokumentinio proceso tvarka. Be to, vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, susitaikymo aktas nebuvo pateiktas tvirtinti teismine tvarka, todėl jis šalims neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nėra priverstinai vykdomas dokumentas. Šioje baudžiamojoje byloje vykdymo procese pagal 2022 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą išieškotojui ir skolininkui nesutariant dėl tarp jų pasirašyto, teismine tvarka nepatvirtinto, susitaikymo akto turinio, žalos atlyginimo, vienai iš taikos sutarties šalių – išieškotojui reikalaujant vykdyti 2022 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą, taip nepripažįstant susitarimo akto tinkamo įvykdymo, tokiu būdu nevykdant teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju, kita šalis (skolininkas V. K.), siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl taikos sutarties nevykdančios šalies įpareigojimo šią sutartį vykdyti ar pateikiant kitus civilinių teisių gynimo reikalavimus.
Vykdomojo rašto išdavimo, teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų BPK nereglamentuoja, todėl šie klausimai spręstini pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą galima aiškinti, kai atskiros jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios. Sprendimo išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės ir turinio, nes sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – pašalinti teismo sprendimo neaiškumus. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo vykdymo išaiškinimą, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.
Nagrinėjamu atveju antstolis prašo išaiškinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir nutarties, pagal kuriuos 2022 m. kovo 3 d. išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarką dėl skolos išieškojimo atsižvelgiant į 1800 Eur pervedimą. Konstatuotina, jog tiek teismo nuosprendis, tiek vykdomasis raštas yra visiškai aiškūs, juose aiškiai nurodytas išieškotojas, konkrečiai nurodyta skolininko prievolė. Vien tai, kad vykdymo procese antstoliui buvo pateiktas susitaikymo aktas, laikytinas kaip aukščiau teismas nustatė taikos sutartimi, dėl kurio tarp vykdymo proceso šalių (išieškotojo ir skolininko) kilo ginčas, tai nerodo, jog teismo nuosprendis, vykdomasis raštas ar šių procesinių sprendimų vykdymo tvarka yra neaiški. Teismas negali aiškinti to, ko jis šioje baudžiamojoje byloje netyrė ir nekonstatavo, o aiškinant tiek teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo vykdymo tvarką, būtų nustatytos proceso šalims kitokios ir papildomos teisės bei pareigos, negu buvo nustatytos teismo procesiniu sprendimu, būtų pakeistas jo turinys ir esmė.
Pažymėtina, kad kaip aukščiau teismas išaiškino, esant ginčui tarp teismo nepatvirtintos taikos sutarties šalių dėl taikos sutarties vykdymo, viena šalis (šiuo atveju skolininkas V. K.), siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, jo prievolė užskaityta kaip įvykdyta, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl taikos sutarties nevykdančios šalies įpareigojimo šią sutartį vykdyti, pripažinimo prievolės pagal minėtą sutartį įvykdymo ar pateikiant kitus civilinių teisių gynimo reikalavimus.
Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymu nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teises aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą bei konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas. Be to, atkreiptinas antstolio dėmesys, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), todėl antstolio kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto vykdymo esant pateiktam 1800 Eur mokėjimo nurodymui pagal susitaikymo protokolą išaiškinimo, kai pats nuosprendis ir vykdomasis raštas yra aiškūs, laikytinas netinkamu vykdymo funkcijų įgyvendinimu. Antstoliui priėmus vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą teisėtu pagrindu, ir atliekant atitinkamus vykdymo veiksmus, vykdymo proceso dalyviai (skolininkas, išieškotojas), nesutikdami su tokiais antstolio atliekamais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, turi teisę juos skusti CPK nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pagrindo aiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką nėra, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti (CPK 589 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 589 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo antstolio R. B. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, 2022 m. kovo 3 d. vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Nutartis neskundžiama.