- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-181-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04664-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas, Snieguolė Vilutienė, Donatas Ulinskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista 150 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinės žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. K. priteista 109,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam D. K. iš V. K. priteista 550 Eur teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d. apie 21.40 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. K. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jam į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. K. žaizdą dešinio apatinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, nes, suduodamas smūgius į veido sritį, suprato, kad gali sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą visa apimtimi.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl D. K. suduotų smūgių. Teismas nepagrįstai sureikšmino nuketėjusiojo D. K. parodymus, neįvertino nuteistojo parodymus patvirtinančių liudytojų parodymų tikrumo, jų įrodomosios reikšmės, neanalizavo policijos pareigūnų kūno kamera užfiksuotų aplinkybių. Byloje apklaustas liudytojas J. Č. (dalyje apeliacinio skundo klaidingai nurodomas – J. V.) parodė, kad jis buvo tas asmuo, kuris sutiko policijos pareigūnus ir paaiškino, kad matė įvykį. J. Č. pradiniai parodymai užfiksuoti netrukus po įvykio, todėl jie laikytini patikimais ir objektyviais. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad tiek nuteistasis V. K., tiek liudytojas J. V. netrukus po įvykio patvirtino, kad konfliktą pradėjo ir puolė nukentėjusysis D. K., o ne V. K.. Vaizdo įraše užfiksuoti liudytojo J. Č. parodymai yra visiškai priešingi nukentėjusiojo parodymams, kad jį užpuolė nuteistasis, tačiau teismas šių parodymų nevertino, vadovavosi išimtinai nukentėjusiojo parodymais.
3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis liudytojų J. F., J. V. ir A. D. parodymais, kaip prieštaraujančiais vieni kitiems ir nuteistojo parodymams. Minėtų liudytojų parodymai iš esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek nuteistojo parodymus. Liudytoja J. F. parodė, kad D. priėjo prie V. automobilio ir kažką šnekėjo. Jis lyg nuėjo, o V. išlipo, pažiūrėjo automobilį. Tada D. puolė, o V. atsistūmė ir gynėsi. Liudytojas J. Č. atvykusiems policininkams patvirtino, kad matė kaip jaunuolis pradėjo koliotis, užpuolė žmogų. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad, kai nukentėjusysis priėjo, nuteistasis pasilenkė, palenkė galvą ir jį abejomis rankomis apsikabino per liemenį, kad išvengti smūgių. Tuomet pajuto smūgį į veidą, kaip suprato, jis jam spyrė iš kojos kelio. Tiek A. D., tiek nuteistasis parodė, kad D. K. spyrė nuteistajam į galvą. Manytina, kad, nuteistajam būnant pasilenkusiam, liudytojas A. D. galėjo pamanyti, kad nuteistajam nukentėjusysis spiria arba į galvą, arba į pilvą, ką liudytojas teismo apklausiamas ir nurodė. Akivaizdu, kad tiek liudytojas A. D., tiek nuteistasis nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, todėl nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Liudytojų J. Č., A. D., J. F. parodymai bei aplinkybės, kurias jie nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, iš esmės dėstomos nuosekliai. Priešingai nei nukentėjusysis, kuris ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą nurodė, kad nuteistasis sudavė ne mažiau dešimties kartų iš rankos kumščio įvairias kūno vietas, o pats nuketėjusysis tik bandė gal ir suduoti tačiau nesėkmingai; kitą kartą - kad nuteistasis trenkė ne mažiau dviejų kartų kairia ranka į įvairias veido vietas, o pats nukentėjusysis trenkė jam į veidą atgal.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog liudytojų parodymų nevertina kaip patikimų, kadangi nė vienas iš liudytojų nenurodė matęs viso konflikto, visi trys liudytojai pažinojo V. K. iš anksčiau. Liudytojai J. Č., J. F., A. D. parodė, kad nuteistąjį žino tik iš matymo, nes gyvena viename name, tačiau artimesnių ryšių su nuteistuoju neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai toje dalyje, kiek jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nes nukentėjusysis turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-235-993/2022 dėl to paties įvykio, kurioje V. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis D. K. tam tikras įvykio kilimo priežastis, atliktus veiksmus ir po to sekusius įvykius gali interpretuoti sau palankia linkme, nutylėti tam tikras esmines aplinkybes, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti tikrąsias kilusio konflikto priežastis.
3.4. Apelianto vertinimu, teismas nepašalino abejonių liudytoju apklausto specialisto D. B. parodymuose dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų kilmės. Teismo medicinos specialistas paaiškino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti ne tik nuo smūgio ranka į veidą, bet ir atsitrenkiant į kitą daiktą. Nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad ridenosi šalia mašinos, nukrito, atsistojo, tada grumtynės persikėlė iki automobilio galinio dangčio, abu krito ant šono. Aplinkybes, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo nukritę ant žemės, patvirtina ir liudytojai J. V., J. F. ir A. D.. Nukentėjusiajam ir nuteistajam grumiantis, ridenantis, krentant ant žemės, įvertinant, kad buvo žiema ir kieme prikasta sniego, nukentėjusysis galėjo susižaloti.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas siaurai vertino įvykio aplinkybes, apsiribodamas tik sužalojimo faktu, nesiaiškindamas priežasčių ir aplinkybių, nuo ko ir kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai. Byloje nustatyta, kad nuketėjusysis D. K. negalėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kadangi jam kelią šiek tiek užstojo nuteistojo pastatytas automobilis. Nukentėjusysis parodė, kad buvo supykęs ant nuteistojo, keikėsi, kadangi automobilis užstatomas jau ne pirmą kartą. Kaltinamasis į lauką išėjo avėdamas šlepetes ir buvo be striukės, t. y. į lauką išėjo visiškai trumpam - patraukti automobilį. Būtent nukentėjusysis, o ne nuteistasis, turėjo priežastį pradėti konfliktą. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis priėjo supykęs, rankomis mojuodamas taip, lyg siektų suduoti, todėl nuteistasis atsistūmė nuo nukentėjusiojo, kad išlaikytų saugų atstumą. Nukentėjusiojo elgesį patvirtina ir liudytojai J. F., J. V., A. D.. Tyčinių nuteistojo veiksmų nebuvo. Nuteistasis nesiekė ir nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo. Nuteistasis parodė, kad, matydamas, jog nukentėjusysis prie jo artinasi mojuodamas rankomis, t. y. siekdamas suduoti nuteistajam, pastarasis pasilenkė, kad apsaugotų nuo galimų smūgių ir apglėbė nukentėjusįjį per liemenį, tikėdamasis jį taip suvaldyti. Konflikto eigoje, nuteistasis, matydamas, kad nukentėjusysis vis dar nenurimsta, pasilenkė, paėmė nukentėjusįjį už abiejų kojų, atstūmė su galva jį į priekį, dėl ko nukentėjusysis užkliuvęs už tvorelės nukrito į pusnį. Visi nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į gynybą, kadangi nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir puolė nuteistąjį. Išdėstytos aplinkybės pavirtina, kad nuteistojo veiksmai turi būti vertinami kaip neatsargūs, tyčios juose nebuvo. Nei vienas iš liudytojų, mačiusių įvykį, nepatvirtino, kad nuteistasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Įvertinus aplinkybių visumą konflikto priežastis, nukentėjusiojo elgesį, konflikto eigą, akivaizdu, kad nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis atliko tyčinius veiksmus, t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį. Apie nuteistojo smūgius tvirtina tik pats nukentėjusysis, kitų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistojo veiksmai, atsižvelgus į išdėstytą, vertintini kaip neatsargūs ir juose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3.6. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai didelę įrodomąją vertę suteikė policijos pareigūnų parodymams. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau pasibaigus įvykiui. Konflikto pradžios ir eigos policijos pareigūnai nematė. Jie fiksavo ne objektyvias faktines įvykio aplinkybes, bet tai, ką sakė nukentėjusysis. Teismas nevertino nuteistojo žodžių, pasakytų policininkams, kad būtent nukentėjusysis užpuolė nuteistąjį. Teismas didesnę įrodomąją vertę suteikė to asmens parodymams, kuris pirmasis paskambino policijai. Nuteistasis su savimi neturėjo telefono ir iškart negalėjo paskambinti policijai ir pranešti apie įvykį.
3.7. Skunde pažymima, kad teismas, paskirdamas bausmę, pažeidė bausmės skyrimui keliamus imperatyvius reikalavimus ir paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nevertino nuteistojo charakteristikos, kad nuteistasis praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, nuteistojo elgesio prieš konfliktą ir konflikto metu. Nuteistasis yra ne kartą skatintas už gerą tarnybą, visuomet yra nepriekaištingos reputacijos pareigūnas, savo elgesiu yra pavyzdžiu kitiems tarnybos bendradarbiams.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė Snieguolė Vilutienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis D. K., jo atstovas advokatas Donatas Ulinskas, prokurorė Laima Bareikaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina V. K. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. K. kaltės.
8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
9. Nuteistasis V. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam, daugiabučio namo kieme patraukus automobilį, kad galėtų pravažiuoti nukentėjusysis, pastarasis priėjo prie jo piktai nusiteikęs, pradėjo keiktis. Po to nukentėjusysis D. K. nuėjo link savo automobilio, o nuteistasis išlipo iš savo automobilio. Tada nukentėjusysis vėl ėjo link nuteistojo agresyviai nusiteikęs, lyg suspaudęs kumščius. Nuteistasis atsistūmė nuo nukentėjusiojo ir pastarasis pradėjo smūgiuoti, spyrė į kairę koją, pačiupo už megztinio. Nuteistasis bandė apkabinti per liemenį nukentėjusįjį ir tuo metu pajuto du smūgius keliu į veido sritį. Buvo praradęs sąmonę, tačiau nukentėjusysis toliau smūgiavo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, teigdamas, kad jokių smūgių nukentėjusiajam D. K. nesudavė, tačiau tai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, kad, nuteistajam patraukus automobilį, nuėjo link V. K. automobilio, abu pakeltu tonu kalbėjosi, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jis nuėjo link savo automobilio, kai išgirdo link jo agresyviai einantį V. K.. Šis nukentėjusįjį pastūmė, įvyko susistumdymas ir V. K. jam du kartus trenkė į veidą, griebė už striukės. Toliau vyko grumtynės. Šias aplinkybes nukentėjusysis D. K. aiškino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai nurodant, kad jam fizinį skausmą sukėlė ir sužalojimus padarė būtent nuteistasis V. K., todėl apylinkės teismas pagrįstai jo parodymais rėmėsi.
11. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo parodymams, nevertindamas nuteistojo nurodytų aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo D. K. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. S. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimai. Nukentėjusysis teigė, jam smūgius sudavė V. K.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Ž., atvykęs į įvykio vietą, patvirtino, kad ant nukentėjusiojo akies voko matėsi sužalojimas, buvo kruvinas. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė policijos pareigūnų parodymams, kadangi jie nematė paties konflikto aplinkybių. Nors liudytojai G. S. ir M. Ž. išties nematė kilusio konflikto aplinkybių ir nurodė tik tas aplinkybes, kurias jiems aiškino proceso dalyviai, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo kaltę nagrinėjamu atveju pagrindžia ne tik šių liudytojų parodymai, bet ir specialisto paaiškinimai, rašytiniai byloje esantys įrodymai, kurie dar bus plačiau aprašomi ir vertinami šioje nutartyje. Kartu pažymėtina, kad liudytojų G. S. ir M. Ž. parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo V. K. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą.
12. Nukentėjusiojo D. K. parodymus ir patį jo sužalojimo faktą patvirtina apylinkės teisme apklaustas specialistas D. B., kuris paaiškino, kad nagrinėjamu atveju sužalojimai nukentėjusiajam D. K. galėjo būti padaryti bet kuo, iš jų ir kumščiu ar koja. Iš savo turimos praktikos teigė, kad akies voko sužalojimai padaromi kito asmens kumščiu ar daiktu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liko nepaneigta versija, jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti pats grumtynių metu, kadangi specialistas teigė, jog sužalojimai D. K. galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kitą daiktą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog specialistas paaiškino, kad jei sužalojimai būtų padaryti nukritus, kontaktuojant į grindinį, paprastai turėtų būti daugiau sužalojimų veide. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju D. K. sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Be to, paaiškino, kad trenkus kumščiu, kai žmogaus galva stovi vietoje ir kumštis tiesiai pataiko, tada nubrozdinimo tikimybė yra maža. Vis dėlto, dažniausiai grumtynių metu yra dinaminis poveikis. Kai yra ne tik smūgis, bet kartu tarpusavyje praslysta ir kūno dalys, tada gali būti padaromas nubrozdinimas.
13. Apylinkės teisme apklaustas A. D. parodė, kad matė, kai nukentėjusysis D. K. užpuolė V. K. (griebė už megztinio, spyrė į koją ir galvą). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. Č. paaiškino, kad matė, kai V. K. patraukė automobilį, o priėjęs nukentėjusysis šį iškeikė. Nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, susistumdė. Po kiek laiko matė, kad V. K. gulėjo ant žemės, o jam iš viršaus smūgiavo nukentėjusysis. Apylinkės teisme apklausta liudytoja J. F. parodė, kad matė, kai nuteistasis V. K. patraukė automobilį (buvo užstatęs nukentėjusiojo automobilį), o priėjęs nukentėjusysis šį iškeikė. Nuteistasis ir nukentėjusysis rėkė vienas ant kito, susistumdė. Po kiek laiko matė, kad V. K. gulėjo ant žemės prie mašinos gatvėje. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa ir atitinka nuteistojo V. K. nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs. Vis dėlto, akcentuotina, kad nei vienas iš šių liudytojų nematė viso konflikto, vykusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, įvykį stebėjo pro langą. Be to, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog šie liudytojai yra ilgamečiai nuteistojo V. K. kaimynai, o nukentėjusysis tik nesenai apsigyveno daugiabutyje ir nebuvo gerai žinomas kaimynams. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nesutampa ir su nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis. Šių liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais, nesikartoja. Atsižvelgiant į tai, šių liudytojų parodymai nėra patikimi, juo labiau, kad pats nuteistasis patvirtino prašęs kaimynų paliudyti, todėl galėjo su jais derinti parodymus.
14. Teismas, pripažindamas nuteistąjį V. K. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. 2021 m. vasario 14 d. D. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, teigiant, kad kaimynas V. ne mažiau 10 kartų rankos kumščiu jam sudavė į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas veidą (1 t., b. l. 8-18). 2021 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, nurodyta, kad aplink nukentėjusiojo ir nuteistojo automobilius matomi avalynės pado pėdsakai (1 t., b. l. 19-21). Atliekant akistatą tarp nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo D. K., proceso dalyviai liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 50). 2021 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 296/2021 (02) aprašyti nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi, jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-69). 2021 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu atliktos keturių vaizdo įrašų, filmuotų policijos pareigūno kūno kamera Nr. B0F1EC5F116A, apžiūros. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0213_221050_015“ matyti nukentėjusysis D. K., kuriam ant veido ties dešine akimi kraujosruva. Nukentėjusysis D. K. policijos pareigūnams parodė suplyšusią striukės kišenę ir paaiškino, kad jis buvo užpultas vyriškio. Konfliktas įvyko dėl to, kad vėl buvo užstatytas nukentėjusiojo automobilis. Abu apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais ir vyriškis puolė nukentėjusįjį, ranka suduodamas į veido sritį ne mažiau dviejų smūgių. Po to vaizdo įraše pasirodo liudytojas J. Č., teigiantis, kad matė kaip nukentėjusysis užsipuolė nuteistąjį. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0213_221551_016“ nuteistasis V. K. policijos pareigūnei aiškina įvykio aplinkybes. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0213_222050_017“ užfiksuotas nuteistojo V. K. pokalbis su policijos pareigūne dėl važiavimo į policijos komisariatą (1 t., b. l. 103-105). Nors vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tiek nuteistasis V. K., tiek ir liudytojas J. Č. nurodo, kad būtent nukentėjusysis pirmasis užpuolė nuteistąjį, tačiau, dėl aukščiau nurodytų motyvų, tiek nuteistojo nurodytos aplinkybės, tiek ir liudytojo parodymai vertinami kritiškai ir jais nesivadovaujama, kadangi yra paneigti byloje esančiais įrodymais. 2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu perklausyti ir aprašyti skambučiai Bendrajam pagalbos centrui. Pirmajame garso įraše užfiksuota, kai D. K. praneša, jog jo automobilis yra užstatytas, asmuo pokalbio metu atėjo patraukti automobilį. Antrajame garso įraše girdėjo, kad pranešėjas D. K. nurodo, kad jį užpuolė, prakirto akį. Žino užpuoliką iš matymo, gyvena tame pačiame name (1 t., b. l. 110-113). 2021 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, atvykus į įvykio vietą, D. K. paaiškino, kad nuteistasis V. K. trenkė jam į galvos sritį nenustatytą kiekį kartų, prakirto apatinį dešinės akies voką, įdrėskė kairį skruostą. Matėsi kraujuojantis dešinės akies vokas, įdrėskimas ant kairio skruosto (1 t., b. l. 116-117). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. K. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aukščiau nurodyti motyvai, aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
16. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-235-993/2022, kurioje nukentėjusysis D. K. yra kaltinamas fizinio smurto naudojimu prieš V. K. dėl to paties įvykio, todėl nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad minėtoje byloje dar nėra priimtas procesinis sprendimas ir teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl nuteistajam V. K. galimai padarytų sužalojimų nukentėjusiojo veiksmais nepasisako. Vis dėl to, pažymėtina, kad vien tai, kad D. K. kitoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. K., savaime nereiškia, kad baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta ar priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad buvo sutrikdyta D. K. sveikata, įvykus konfliktui su nuteistuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muštynių) situacijai, vienas prieš kitą smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieš kitą pagal sukeltas vienas kito atžvilgiu pasekmes (nenustačius būtinosios ginties situacijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad V. K. veiksmai buvo nukreipti tik į gynybą, kadangi nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, abi pusės buvo puolančiosios, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, V. K. turi atsakyti už nukentėjusiajam D. K. padarytą sužalojimą. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. K. ne mažiau kaip 2 kartus ranka trenkė D. K. į veido sritį. D. K. galimi smurtiniai veiksmai nuteistojo atžvilgiu bus vertinami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams priimant procesinį sprendimą.
17. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kuri neva yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. K. bausmės rūšį ir dydį, teisingai paskyrė bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, priešingai, nei teigiama skunde, įvertino ir tai, kad nuteistasis dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę taip pat įvertino veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes, o nuteistajam buvo skirta viena iš švelniausių bausmės rūšių už inkriminuojamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu ir į kuriuos būtų apylinkės teismas neatsižvelgęs. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad V. K. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.
18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Giedrius Ulinskas prašė priteisti 140 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 98). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo V. K. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. K. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. K. išlaidas patyrė dėl nuteistojo jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. K.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į tai, kad byla išnagrinėta per 1 teismo posėdį, trukusį 40 minučių, į tai, kad nukentėjusįjį D. K. pirmojoje instancijoje atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga, prašomą priteisti 140 Eur sumą laiko pagrįsta ir protinga už suteiktas atstovavimo paslaugas.
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą visa apimti. Pažymėtina, kad šis prašymas buvo išspręstas 2022 m. vasario 2 d. protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jo nepasisako. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo V. K. priteisti nukentėjusiajam D. K. 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.