Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovams advokatui Giedriui Gvildžiui ir advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl draudimo išmokos priteisimo

Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų – Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 7 psl.), Mokėjimo nurodymo Nr. CL23 117985 patvirtinimo (el. b. 1 failas, 5 psl.) – matyti, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 9 d. buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), draudikė ir dėl šiam butui padarytos žalos 2023 m. lapkričio 13 d. išmokėjo draudėjai 500 Eur dydžio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl žalos padarymo fakto pažymėtina, kad byloje esančiame 2023 m. lapkričio 7 d. Turto apžiūros akte (el. b. 1 failas, 40 psl.) užfiksuota, kad draudėjos buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje indeksu 33-3 yra pažeistos tapetais dengtos lubos (pūslės), fototapetu dengta siena (dėmės, pūslės, pelėsis) ir dažyta siena (dėmės); įvykio data 2023 m. lapkričio 6 d. Šiame akte taip pat užfiksuotas draudėjos paaiškinimas, kad po lietaus drėksta sienos ir lubos. Turto sugadinimo aplinkybę taip pat patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos draudėjos buto nuotraukos (el. b. 1 failas, 10-33 psl.). Dėl atsakovės argumentų, kad nėra aiškios nuotraukų padarymo aplinkybės, teismas pažymi, jog teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas S. D., kuris atliko pirmiau minėto turto apžiūrą, patvirtino, kad nuotraukos yra jo padarytos buto apžiūros dieną (2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 55-57 min.). Todėl teismas, remdamasis šiais įrodymais, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala.

Toliau teismas vertins, ar atsakovė yra atsakinga už aptariamos žalos atsiradimą. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Laukininkų valda“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AD1-1475 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore ((duomenys neskelbtini)).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad į bylą pateiktas aplieto buto planas (el. b. 1 failas, 4 psl.) patvirtina, jog butas yra devintame (viršutiniame) daugiabučio namo aukšte. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žalos lokalizaciją: kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 7 d. Turto apžiūros akto (el. b. 1 failas, 40 psl.) ir byloje esančių nuotraukų (el. b. 1 failas, 10-33 psl.), drėgmė paveikė ginčo buto lubas bei sienų viršutinę dalį, besiribojančią su lubomis. Pažymėtina ir tai, kad ginčo buto plane (el. b. 1 failas, 4 psl.) pažymėtos pažeistos sienos yra išorinės namo sienos bei, kaip minėta, butas yra viršutiniame daugiabučio namo aukšte, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog žala butui buvo padaryta ne pro bendrąsias namo konstrukcijas.

Kartu pažymėtina, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. kovo 31 d. tarp UAB „Laukininkų valda“ (užsakovės), veikiančios kaip daugiabučio namo administratorės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovės) (bendrovė šiuo metu išregistruota po bankroto) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 15/03-31 (el. b. 1 failas, 116-128 psl.) dėl darbų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu). Kaip matyti iš 2015 m. spalio 23 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 6.1 (el. b. 2 failas, 39 psl.) bei Atliktų darbų akto už 2015 m. spalio mėn. (el. b. 2 failas, 40-43 psl.), pagal minėtą sutartį, be kita ko, buvo atlikti stogo remonto darbai, tarp jų, parapetų skardinimas, stogo hidroizoliacinės dangos įrengimas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pati nurodo, kad daugiabučio namo stogas po jo remonto turėjo defektų. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Laukininkų valda“ pirmą pretenziją rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų trūkumų pateikė dar 2020 m. spalio 9 d. (el. b. 2 failas, 25 psl.). Pretenzijoje buvo nurodyta, kad, patikrinus apsauginę hidroizoliacinę stogo dangą, nustatyta, kad stogo danga ištrupėjusi, atplyšusi, nesandari. Iš į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinė byla Nr. e2-228-265/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-895-912/2022 (el. b. 1 failas, 61-80, 87-109 psl.) – matyti, kad UAB „Laukininkų valda“ teismine tvarka prisiteisė iš rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų šalinimo išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties 34 punkte nurodomos faktinės aplinkybės, kad nepriklausomas ekspertas V. R. ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovas M. P. apžiūrėjo pastatą; 2020 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo apžiūros akte užfiksuota, kad, be kita ko, daug kur pažeista stogo teptinė hidroizoliacinė danga; hidroizoliacinė danga prarado savo mechanines savybes – tamprumą ir elastingumą, yra suskilinėjusi ir lupinėjasi; teptinė hidroizoliacija nebeatlieka hidroizoliacijos funkcijos; po parapetais esamas OSB, veikiamas lietaus vandens, pažeistas ir sudūlijęs; apžiūros akte padaryta išvada, kad, be kita ko, reikia kuo skubiau atkurti stogo hidroizoliacinę dangą, atkūrimo darbų technologiją ir metodiką suderinti su užsakove, sutrūnijusias parapeto OSB plokštes keisti naujomis. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties 51 punkto, nurodyti trūkumai taip pat nufotografuoti ir aptarti teismo ekspertizės akte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties 55, 58 punktuose yra užfiksuoti ir kiti bylos nagrinėjimo metu nustatyti ginčo gyvenamojo namo stogo trūkumai po atliktų rangos darbų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas – stogas – po atlikto remonto turėjo trūkumų. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio 2023 m. lapkričio 23 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 bei 2023 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros VS Nr.026 (el. b. 2 failas, 34, 35 psl.) matyti, kad iš karto po ginčo apliejimo buvo atlikti namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo parapeto remonto darbai. Be to, pati atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji, gavusi pranešimą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko apie drėkstančias sienas, organizavo dalinį stogo remontą. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žala butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo nesandarumo, t. y statinio bendrojo naudojimo objekto trūkumų.

Šiame kontekste paminėtina, kad nors žalos atsiradimo priežastį tenka pareiga įrodyti ieškovei, tai neužkerta kelio atsakovei, kuri turi techninę namo dokumentaciją ir prižiūri namo bendrojo naudojimo objektus, teikti atsikirtimus dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju konkrečių atsikirtimų dėl kitos galimos žalos atsiradimo priežasties atsakovė į bylą nepateikė.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 suformuluoti išaiškinimai, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 išaiškinta ir tai, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Administravimo nuostatai) (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Administratorius privalo Administravimo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Administravimo nuostatų 7.1 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Pagal Administravimo nuostatų 4.3 punktą administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas), o pagal aptariamo reglamento 13 punktą, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 punktas). Pažymėtina, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 10.3 punktą bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

Nors atsakovė į bylą pateikė 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. spalio 15 d. statinio apžiūros aktus (el. b. 2 failas, 26, 27 psl.), kurių pirmame nurodyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), defektų nepastebėta, o antrame, kad name atliktas atnaujinimas (modernizacija), tai nereiškia, kad atsakovė nežinojo apie daugiabučio namo stogo trūkumus. Šiame teismo sprendime jau pirmiau aptarti duomenys, kaip antai, UAB „Laukininkų valda“ 2020 m. spalio 9 d. pateikta pirma pretenzija rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų trūkumų (el. b. 2 failas, 25 psl.), 2020 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo apžiūros aktas, nuo 2021 m. prasidėjęs atsakovės teisminis ginčas su rangove bei to teisminio proceso metu surinkti duomenys (pavyzdžiui, ekspertizės išvada) leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nuo 2020 m. spalio mėn. buvo žinoma apie daugiabučio namo stogo defektus. Pažymėtina ir tai, kad pirmiau jau cituotame 2020 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo apžiūros akte buvo padaryta išvada, kad reikia kuo skubiau atkurti stogo hidroizoliacinę dangą, sutrūnijusias parapeto OSB plokštes keisti naujomis. Todėl apdairaus ir atsakingo bendrojo naudojimo objektų administravimo standartas (Administravimo nuostatų 7.1 punktas), administratoriaus pareiga imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Administravimo nuostatų 7.7 punktas) reikalavo, kad atsakovė savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) valios (ne)buvimo, turėjo priimti sprendimus dėl būtinų stogo remonto ar dalinio remonto darbų žalos grėsmei pašalinti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovė tokį sprendimą ir priėmė savarankiškai 2023 m. lapkričio mėn. užsakydama parapeto remonto darbus (2023 m. lapkričio 23 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 bei 2023 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra VS Nr.026 (el. b. 2 failas, 34, 35 psl.), tačiau tai buvo padaryta pavėluotai, t. y. tada, kai dėl stogo nesandarumo jau buvo kilusi žala.

Galiausiai atsakovės argumentų, kad dėl mokamų kredito įmokų už renovaciją, viso stogo renovacijos darbai gyventojams būtų nepakeliama finansinė našta, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ginčo draudžiamojo įvykio būtų informavusi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie stogo būklę ir būtinybę atlikti skubius jo remonto darbus. Taip pat atsakovės argumentų, kad ji ėmėsi visų priemonių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams apginti, inicijavo teismines bylas dėl rangovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo, teismas pažymi, jog tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius įgyvendina vieną iš savo funkcijų – pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius (Administravimo nuostatų 7.9 punktas), nepaneigia jo pareigos vykdyti kitas administratoriui teisės aktais numatytas funkcijas, tarp jų, imtis būtinų priemonių, kad bendrojo naudojimo objektų būklė nesukeltų žalos ir būtų pašalinta grėsmė tokiai žalai atsirasti (Administravimo nuostatų 7.7 punktas).

Šioje byloje konstatavus, kad žala atsirado dėl statinio bendrojo naudojimo objekto – stogo – trūkumų ir atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, neįvykdė pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, atsakovei pagal CPK 6.266 straipsnį kyla pareiga atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

Dėl žalos dydžio pažymėtina, kad į bylą yra pateikta Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmata (el. b. 1 failas, 34-36 psl.), pagal kurią apskaičiuotas ginčo užpylimu padarytas 774,46 Eur žalos dydis (pritaikius 20 Eur išskaitą, apskaičiuota 754,46 Eur draudimo išmoka). Paminėtina, kad apskaičiuojant žalą buvo pritaikytas 3,5 proc. nusidėvėjimas. Konkrečių argumentų, kurie leistų abejoti šiais ieškovės skaičiavimais, atsakovė nepateikė, todėl žalos dydis laikytinas įrodytu pirmiau nurodyta sąmata. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės išmokėta išmoka nesiekia apskaičiuoto žalos dydžio, nes, kaip nurodo ieškovė, Gyventojų turto draudimo taisyklėse numatyta, kad dėl drėgmės prasiskverbimo per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti 500 Eur sumos. Taigi iš atsakovės prašoma priteisti suma neviršija byloje įrodyto žalos dydžio.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Eur draudimo išmoką pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Šioje byloje taip pat susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija minimalios 8 Eur valstybei išieškotinos tokių išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.