- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2YT-6877-902/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02457-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. L., E. L., Valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, I. V., S. L., P. L., M. L., Nacionalinei žemės tarnybai
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ryčiui Kazilevičiui ir Kęstučiui Chrapačui,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovams, suinteresuotiems asmenims I. V., S. L., P. L., M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai (toliau - NŽT) prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei (toliau - VĮ) ,,Turto bankas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau - Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, I. V., S. L., P. L., M. L., Ž. L., E. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.Pareiškėja R. L. 2024 m. birželio 6 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo teismo prašė nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2.Pareiškime nurodė, jog jos tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama B. E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus P. L. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 155/2005, mirusiojo įpėdinė yra jo dukra, pareiškėja. Po pareiškėjos tėvo P. L. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių nebuvo atlikta teisinė registracija, turtas nėra užregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje.
3.Pareiškėja kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“, jos užsakymu buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja nori įregistruoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį, todėl ji kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, juridiškai reikšmingą faktą, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu. Be kreipimosi į teismą, minėto turto ji negali įregistruoti, kadangi nėra nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
4.Mano, kad yra visos Kasacinio teismo nurodytos aplinkybės pripažinti, jog pareiškėja nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu: 1) nuosavybės teisių į turtą neįgijo jokiu kitu pagrindu; 2) turtas nuosavybės teise nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nėra įregistruota viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 3) pareiškėja sąžiningai valdo turtą, buvo ir yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį turtą, pareiškėjai nežinomos jokios kliūtys, trukdančios įgyti jai tuos daiktus nuosavybėn; 4) pareiškėja turtą valdė teisėtai; 5) pareiškėja turtą valdė atvirai; 6) turtas nepertraukiamai valdomas nuo jos tėvų mirties (tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, mama mirė (duomenys neskelbtini) metais) iki šiol; 7) pareiškėja turto valdo kaip savo, yra visiškai įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į turtą nei pareiškėja; 8) turtas valdomas ženkliai daugiau nei dešimt metų.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad tuose namuose yra gimusi, čia gimė ir jos vaikai, tik pareiškėjos tėveliai nesusitvarkė minėtos sodybos dokumentų. Pareiškėja nori savo vardu įteisinti sodybą (duomenys neskelbtini), nes yra jos tėviškė, ji prižiūrėjo savo tėvus. Čia buvo ūkis, ji ten gyveno visą laiką ir buvo įsitikinusi, jog sodyba priklauso jai, pareiškėjai. Ji rūpinosi minėta sodyba, prižiūrėjo aplinką, gyvenamąjį namą, tokiu būdu, kad jis būtų tvarkingas. Po mamos mirties pareiškėja tvarkėsi. Tėveliams dar esant gyviems, ji (pareiškėja) kartu tvarkėsi sodyboje. Šiuo metu pareiškėja toje sodyboje gyvena, iš ten vyksta į darbą mieste. Dar pareiškėja turi kitą, mažesnę sodybą, bet ten ji negyvena. Sodybą prireikė įteisinti, nes negalėjo pasirinkti elektros tiekėjo, tada sužinojo, kad pastatas nėra užregistruotas VĮ ,,Registrų centras“. Pareiškėja nurodė, jog moka mokesčius už šiukšles 4-6 metus, už elektrą ji mokesčius mokėjo visą laiką, tik sutartis sudaryta mamos vardu. Dėl kiemo žemės mamos vardu sutartis yra sudaryta 99 metams, o už kiemo ribų žemė registruota pareiškėjos vyro vardu. Pareiškėja turi mažą ūkį, kuriame laiko vištas, antis, dar ji augina bulves, miežius, daržoves. Pareiškėjai yra žinoma, kad jai dar nesant gimus, tuos statinius jos tėveliai jau buvo įsigiję, tik nežino, ar pastatus patys tėveliai statėsi ar juos pirko. Tėvelis visuomet tvarkydavosi, remontuodavo. Žino, kad tėveliai statėsi rūsį daržovėms laikyti. Pareiškėjai gimus, jau buvo tie patys statiniai, kurie yra dabar: daržinė, sklepas, tvartas, namas, priestatas prie tvarto, ūkinis pastatas, pirtis, šulinys. Po tėvelių mirties pareiškėja pakeitė langus, stogo dangą, apšildė, įvedė vandentiekį. Pareiškėja savo vardu nori įteisinti minėtą sodybą, nes čia yra jos tėviškė, ji toliau nori sodyboje gyventi, ją prižiūrėti, apdrausti. Daugiau niekas nepretenduoja į šią sodybą, nei jos vaikai, nei kiti giminaičiai, jos broliai, seserys.
Atsiliepimas
6.Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą pareiškėjos reikalavimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog institucija neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog yra visos (ar jų nėra) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, būtinos siekiant įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąjį senatį, taip pat neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Galutinį teismo sprendimą prašė priimti teismui įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėtinų procese aplinkybių įvertinimu, vadovaujantis įstatymais. Pareiškimo tenkinimo atveju, turėtų būti įrodytos visos pareiškėjos nurodytos, būtinos sąlygos nekilnojamąjį turtą įgyti įgyjamosios senaties pagrindu. Turi būti nustatyta, jog turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju, jeigu teismas nustatys, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), institucija neprieštaraus, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.
7.Teismo posėdžio metu NŽT atstovas palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.
8. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo statybos teisėtumo faktą. Kasacinis teismas yra nurodę, jog kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam turtui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai negali būti privačios nuosavybės objektas, laikoma, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Jeigu teismas nustatytų, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Taip pat prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra institucijos atstovui nedalyvaujant.
9.Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo Inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tik pareiškėjai rašytiniais įrodymais įrodžius ir byloje nustačius visas Lietuvos Aukščiausiojo teismo išskirtas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būtinąsias sąlygas bei, kad statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į prašomus statinius. Prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
11.Suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
12.Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškime nurodyti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašus ir nėra apskaitomi šio suinteresuoto asmens, todėl Panevėžio rajono savivaldybės administracija neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, palieka bylą spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes.
13.Suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
14.Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po tėvų mirties liko nekilnojamasis turtas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių niekada nebuvo atlikta teisinė registracija, šis turtas nėra užregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje. Jos žiniomis, tėra tik archyviniai dokumentai apie buvusį kolūkinį ūkį, registruotą tėvo vardu. Šiuose namuose nuolat po tėvo, o vėliau motinos mirties gyveno pareiškėja kartu su savo šeima, kuri namuose tvarkėsi, pakeitė gyvenamojo namo stogą, langus į plastikinius, duris, susitvarkė namo vidų, įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją, apsišildė namo išorę, apkalant lentelėmis. Tai ji darė savo piniginėmis lėšomis ir darbu, kartu su savo sutuoktiniu ir vaikais. Pareiškėja jau daugiau kaip 10 metų po motinos mirties gyvena minėtuose namuose, moka mokesčius už tiekiamą elektros energiją, atliekų tvarkymą, t.y. šiuose namuose nepertraukiamai gyvena ir juose tvarkosi kaip savuose. Jokių turtinių pretenzijų į faktiškai esamus: gyvenamąjį namą ir priklausinius (duomenys neskelbtini) I. V. neturi ir ateityje neturės.
15.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo I. V. nedalyvavo, prašė bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po pareiškėjos tėvų mirties liko nekilnojamasis turtas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių niekada nebuvo atlikta teisinė registracija, šis turtas nėra užregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje, tėra tik archyviniai dokumentai apie buvusį kolūkinį ūkį, registruotą jos tėvo vardu. Šiuose namuose nuolat po tėvo, o vėliau motinos mirties gyveno pareiškėja kartu su savo šeima, sutuoktiniu ir vaikais, kuriuos jie kartu užaugino. Šiuose namuose jie tvarkėsi pagal savo poreikius: pakeitė gyvenamojo namo stogą, langus į plastikinius, duris, susitvarkė namo vidų, įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją, apsišildė namo išorę, apkalant lentelėmis. Tai jie darė iš šeimos piniginių lėšų ir bendru darbu, kartu su savo paaugusiais vaikais. Pareiškėja jau daugiau kaip 10 metų po motinos mirties gyvena minėtuose namuose, moka mokesčius už tiekiamą elektros energiją, atliekų tvarkymą, t.y. šiuose namuose nepertraukiamai gyvena ir juose tvarkosi kaip savuose. Jokių turtinių pretenzijų į pareiškėjos gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, daržinę, kiemo rūsį, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) jis (suinteresuotas asmuo) neturi ir ateityje neturės.
17.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo S. L. nedalyvavo, prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
18.Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, patvirtino suinteresuotų asmenų S. L., I. V. atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog turtinių pretenzijų neturi. Prašė pareiškimą patenkinti.
19.Suinteresuotas asmuo Ž. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje patvirtino suinteresuotų asmenų S. L., I. V. atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog turtinių pretenzijų neturi. Prašė pareiškimą patenkinti.
Šalies argumentai
20.Suinteresuotas asmuo P. L. teismo posėdyje nedalyvavo, su pareiškimu sutiko, nurodė, jog neturi jokių pretenzijų.
21.Suinteresuotas asmuo M. L. teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė, jog į pareiškime nurodytą turtą nepretenduoja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
22.Byloje kartu su 2024 m. birželio 5 d. pareikštu pareiškimu pateiktais dokumentais (mirties liudijimu, mirties įrašu) nustatyta, kad pareiškėjos tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini), o mama B. E. L. mirė (duomenys neskelbtini). 2005 m. liepos 7 d. Panevėžio rajono notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 155/2005 likusiam po P. L. mirties turtui paveldėti, mirusiojo įpėdinė yra jo dukra, pareiškėja, rodo 2023 m. sausio 10 d. notaro A. Čirvinsko Liudijimas. 2024 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog po B. E. L. mirties nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėja ir jos sesuo I. V..
23.Pareiškėja nurodė, jog po jos tėvo P. L. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių neatlikta teisinė registracija, turtas nėra užregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje. Pareiškėja kartu su pareiškimu teismui pateikė VĮ ,,Registrų centras“ jos užsakymu sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, taip pat 2023 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir 2005 m. lapkričio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, iš kurių matyti, jog B. E. L. vardu minėtą datą 99 metams buvo sudaryta aukščiau nurodyto žemės sklypo (plotas 0.22 ha), pagrindinė tikslinė paskirtis – privačioms namų valdoms išdėstyti, nuomos sutartis. Išraše užfiksuota: ,,žemės sklypo naudojimo pobūdis – Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“.
24.Pareiškėja 2023 m. vasario 28 d. kreipėsi VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti P. L. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nurodyta, kad kartu su prašymu pateikta Panevėžio r. savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijos 2023 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (2.12)-PŽ-2 nėra dokumentas, kuris patvirtina minėto asmens nuosavybės teisių atsiradimą į prašomus įregistruoti (baigtus statyti 1971-1972 m., įsigijimo būdas nenurodytas) nekilnojamuosius daiktus, pateikta pažyma išduota remiantis įrašais iš 2003-2008 m. ūkinių knygų, po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo.
25.Pareiškėja nori įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos, t.y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, daržinę, kiemo rūsį, šulinį, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridiškai reikšmingą faktą, kad minėtas turtas buvo įgytas pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu, CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytomis sąlygomis.
26.Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011), nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
27.Kasacinis teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4. 22, 4. 68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz. , pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4. 68, 4. 70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4. 23, 4. 68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Tokiu būdu pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo; 4) daikto atviras valdymas (CK 4. 68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4. 68, 4. 71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. M. ir kt. , V. G. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-586/2006). V-a iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4. 47 straipsnyje nurodytu būdu.
28.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo- 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Nepaisant bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
29.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra sąlygų visuma, kurias pareiškėjas disponuodamas tuo turtu visiškai įvykdė. Šioje civilinėje byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad daikto valdymas prasidėjo nesąžiningai ir neteisėtai. Priešingai, pareiškėja teismui 2024 m. birželio 26 d. pateikė rašytinius įrodymus iš archyvo apie 1980–1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose padarytus įrašus apie P. L. (pareiškėjos tėvo) ūkinio kiemo buvimą ginčo statinių vietoje, matyti, jog ūkinį kiemą be pareiškėjos tėvų, sudarė pareiškėja, jos brolis ir sesuo, taip pat močiutė ir pareiškėjos vaikai: P., M. ir E. (Namų ūkio narių sąrašo tęsinys, pateiktas kartu su 2024 m. liepos 22 d. seniūnės raštu Nr. (1.7)-S-226). Nurodyta, jog ūkiui priklausė pastatai: gyvenamasis namas (statymo metai – 1920 ir 1975), tvartas (1934 metų statybos), daržinė (1920 metų statybos), malkinė (1968 metų statybos), rūsys (1974 metų statybos), pirtis (1970 metų statybos). Teismas daro išvadą, jog minėtus statinius pareiškėjos tėvai ir pareiškėja, jos brolis ir sesuo, vėliau – jos šeima valdė teisėtai ir sąžiningai, nes turėjo ūkį.
30.Nėra duomenų, kad daiktas viešajame registre buvo registruotas kito asmens vardu. Taip pat į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas (statiniai), esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas nesilaikant jo sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai nesant gimus, tuos statinius jos tėvai jau buvo įsigiję, tik ji nežino, ar pastatus patys tėvai statėsi ar juos pirko. 2024 m. rugsėjo 4 d. 13.00 val. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, jog ginčo sodybą L. apie 1961-1962 m. įsigijo iš Š. Pareiškėja teismui nepateikė dokumentų apie jos tėvų ginčo sodybos įgijimą, taip pat vykusias statybas, tačiau ji dėjo pastangas tokiems dokumentams gauti, kreipėsi į archyvą, kur buvo surasti tik dokumentai apie ūkinio kiemo buvimą ginčo statinių vietoje. Kiti dokumentai nebuvo rasti, tikėtina, kad jie neišliko dėl pateisinančių aplinkybių, buvusio laikmečio. Tai, kad ginčo sodyboje buvo įkurtas ūkinis kiemas, pareiškėjos tėvams, vėliau pareiškėjos šeimai buvo leista turėti ūkį – laikyti gyvulius, auginti grūdines kultūras, daržoves, kartu net 99 metams valstybei išnuomojant ginčo statiniams naudoti būtiną žemę, kaip tik patvirtina, jog pareiškėjos tėvai, vėliau, jiems mirus, pareiškėja (su savo šeima) minėtus statinius valdė kaip savo ir buvo įsitikinusi, kad niekas daugiau už juos teisių į šiuos statinius neturi. Pažymima, jog po tėvų mirties pareiškėja sodybą remontavo, tvarkė jos aplinką, mokėjo mokesčius, ji sodyboje gyvena nuo pat gimimo.
31.Vien tik tiesioginių rašytinių, statybos teisėtumą pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali būti kliūtis pareiškėjai įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtus valdyti statinius. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai statinius valdžiusiam daugiau kaip 10 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
32.Nėra duomenų, kad daiktas yra išimtinė valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nėra duomenų, kad daiktas yra išimtas iš apyvartos arba ribotai esantis apyvartoje – turintys ypatingą statusą dėl saugumo, sveikatos apsaugos ir kitų visuomenės poreikių.
33.Šioje civilinėje byloje teismas nesurinko duomenų, kad daikto (ginčo sodybos) valdymas buvo ginčijamas teisme daikto savininkui pareiškus ieškinį (nuosavybės teisės į daiktą pripažinimas ir t. t.). Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjos statinių valdymo laikotarpį jai dėl šio daikto kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
34.Valdymo terminas, atvirumas ir nepertraukiamumas pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, liudytojų J. L. ir L. B. parodymais yra visiškai įrodytas. Ginčo dėl to nėra. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjos pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą, minėtu nekilnojamuoju turtu rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.
35.Pažymima, jog Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
36.Šioje civilinėje byloje pareiškėja sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už pareiškimo teismui pateikimą. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad VĮ ,,Turto bankas“, Inspekcija prie Aplinkos ministerijos, NŽT prie Aplinkos ministerijos savo esme yra valstybinės institucijos, kurioms teisės aktai numato pareigą atlikti valstybės intereso apsaugą (priežiūrą), vykdant valstybės paveldimo turto procedūras, statybų priežiūrą, valstybinės žemės valdymo kontrolę, priežiūrą, į tai, kad R. L. reikalavimas yra pareikštas ne dėl minėtų institucijų veiksmų, iš suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“, Inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, NŽT prie Aplinkos ministerijos, kurie savo atsiliepimuose prašė išsamiai ištirti pareiškimo aplinkybes dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, pareiškėjos naudai nepriteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
37.Byloje susidarė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis). Dėl aukščiau išsakytų argumentų, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus.
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.