Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. K., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad jų nuomone, atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra nepakankamas visiems vaikų poreikiams tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikų poreikiai yra išaugę, atsakovas gali dirbti ir gauti pajamų, nes jis aktyviai leidžia atostogas – žaidžia lauko tenisą, slidinėja, keliauja. Be to, disponuoja didelėmis pinigų sumomis, įgijo ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą, gavo beveik 40 000 Eur kompensaciją iš buvusios darbovietės.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jo pajamas sudaro tik mokamos pašalpos. Yra paruošęs ir pardavęs du projektus, už kuriuos gavo 800 Eur. Pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą, nes turi grąžinti skolas. Pinigus skolinosi iš sesers ir mamos, nes vykdant teismo sprendimą turėjo sumokėti 50 000 Eur ieškovei. Pinigus, gautus pardavus turtą ar gautą kompensaciją panaudojo skoloms dengti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad šiuo metu atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas vienam vaikui negali tenkinti būtiniausių vaiko poreikių, o ieškovės prašoma priteisti 300 Eur suma patenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų S. K., a.k (duomenys neskelbtini) ir Ą. K., a.k (duomenys neskelbtini) tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“. Tuo pačiu sprendimu priteistas išlaikymas iš R. K. nepilnamečiams vaikams - dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui Ą. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikams sumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, abiem atvejais bus ne keičiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet priimamas naujas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 60 Eur vaikui, kuriuos gauna ieškovė, nes su ja gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Ieškovė nurodo, kad nuo euro valiutos įvedimo Lietuvoje momento, iki dabar, ženkliai pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos, nepilnamečiams natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl ir visų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimas tapo daug brangesnis. Pastaroji aplinkybė visiems žinoma todėl jos įrodinėti nereikia, taip pat nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad pasikeitė dukters S. K. ir sūnaus Ą. K. poreikiai, ieškinyje tik abstrakčiai nurodoma, jog didėja ir didės išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, įvedus eurą ženkliai pakilo kainos.

Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) spendimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo pareiga vaikų išlaikymui po 150 Eur praėjo trys metai.

Per šį laikotarpį atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo, jam nustatytas 45% darbingumo lygis. 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu, R. K. perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija nuo 2016 m. sausio 21 d. ir mokama 146 Eur pensijos suma. Jam taip pat mokama VSDFV pensija, t.y. vidutiniškai atsakovas gauna apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2019 m. birželio mėn. įgijo butą su inžinieriniais įrenginiais, žeme, esantį (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 104 000 Eur, bei 2018 m. įgijo nebaigtą statyti namą su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), kurių vertė 73 500 Eur , registruotiną kilnojamąjį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini) “. 2020 m. atsakovas pardavė garažą, už kurį gavo 5000 Eur bei gavo beveik 40 000 Eur kompensaciją iš buvusios darbovietės. Atsakovas taip pat 2019 m. rugpjūčio mėn. pasiskolino iš sesers ir motinos 110 000 Eur. Atsakovas nurodo, kad pardavinėja turimą nekilnojamąjį turtą – namą už 330 000 Eur, butą už 120 000 Eur, didelė tikimybė, jog grįš į tarnybą karinėse pajegose. Sutinka ateityje geranoriškai padidinti vaikams teikiamą išlaikymą.

Ieškovės darbo užmokestis buvo apie 3000 Eur. Ji asmeninės nuosavybės teise 2018 m. įgijo butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 118 000 Eur. 2018-05-18 yra sudariusi 89 000 Eur kredito sutartį su “Swedbank”, AB. Paskolos grąžinimui kas mėnesį moka 321,11 Eur.

Teismo nuomone, ieškovės pajamos šiuo metu didesnės, tačiau atsakovo turimo nekilnojamojo turto yra vertė yra ženkliai didesnė. Jie abu turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau atsakovo paskolos paimtos iš artimų žmonių – mamos ir sesers, o jų grąžinimas susietas su buto (duomenys neskelbtini), pardavimu. Vadinasi, jam nereikia kas mėnesį grąžinti kredito, nėra numatytos palūkanos. Ir priešingai – ieškovė kas mėnesį bankui privalo grąžinti 321,11 Eur dėl ko jos realiai turimos pajamos tampa mažesnės.

Ieškovė teigia, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikia 600 Eur per mėnesį. Nurodė, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus – karate, užsiėmimus laisvalaikio centre “(duomenys neskelbtini)”, stovyklas vasaros metu, darželyje ir mokykloje vyksta mokami renginiai. Dukra S. K. turi sveikatos problemų, todėl yra būtinos papildomos išlaidos baseino lankymui, vaistams.

Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Atsakovas nepaneigė, jog vaikai lanko papildomus užsiėmimus, būrelius. Su tuo susiję papildomos išlaidos aprangai, avalynei, mokesčiams už užsiėmimus, dalyvavimo konkursuose, renginiuose ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Dukra turi sveikatos sutrikimų, sūnus nuo rudens pradės lankyti mokyklą. Šios aplinkybės lemia didesnes išlaidas vaikų poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai laikytina, kad yra abi sąlygos proporcingai padidinti iš atsakovo vaikams priteistą išlaikymą, o atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra neproporcingas jo turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas su vaikais praleidžia kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat turi papildomų išlaidų vaikų elementariems poreikiams tenkinti, papildomai apmoka vaikų telekomunikacijų paslaugas. Į šias aplinkybes taip pat atsižvelgtina.

Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys).

Minėta, kad po santuokos nutraukimo 2017 m., šalių pajamos ir/ar turto vertė padidėjusios apie 50%, proporcingai didintinas ir atsakovo vaikams teiktinas išlaikymas (150 Eur + 50%) iki 225 Eur (suapvalinus). Laikytina, jog abiems tėvams teikiamo 450 Eur ir valstybės mokamų 60 Eur vaiko pinigų suma (510 Eur vaikui) yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti bei proporcinga tėvų materialinei padėčiai.

Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 700 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Atsakovas turėjo 675 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomos dydžio pakeitimo patenkintas 50 % (prašė priteistą išlaikymą padidinti 150 eurų, teismas išlaikymą padidino 75 eurais). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei priteistina iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 337,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 12,50 Eur.

Iš atsakovo taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei 20 Eur ((75 Eur x 12 x 3 proc. - 25 proc.) nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K. a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams - S. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir Ą. K. a.k (duomenys neskelbtini) po 225 Eur, (du šimtai dvidešimt penki eurai 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. gruodžio 5 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K. 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K..

Priteisti iš atsakovo R. K. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.