Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevišiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam J. Š., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O. B. ir G. B., jų atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. Š. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. Š. G. B. priteista 7 000 Lt (2027,34 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo G. B. priteista 400 Lt (115,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės O. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. Š. O. B. priteista 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo O. B. priteista 400 Lt (115,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Iš J. Š. nukentėjusiajai G. B. priteista 1400 Lt (405,47 Eur) už advokato padėjėjo Donato Ramanausko suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d., apie 12 val. 50 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 105, 125, 132 punktų reikalavimus, tai yra privalėdamas važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingą eismo juostą, taip pat, atsižvelgdamas į važiavimo greitį, privalėdamas palikti tokį tarpą iš šonų, kad eismas būtų saugus, nevykdė šių reikalavimų – atsitrenkė į priešinga eismo juosta, atskirta artėjimo linija atvažiuojantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. B., dėl ko įvykus eismo įvykiui, susižalojo kartu važiavęs keleivis E. P., kuriam nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, šlaunyse, poodinės kraujosruvos šlaunyse, stuburo kaklinės 3 slankstelio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo krūtininės dalies 2 slankstelio panirimas, nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimas su kraujo susikaupimu virš kietojo dangalo, smegenų skysčio cirkuliacijos sutrikimu, nugaros smegenų krūtininės dalies sumušimas, nugaros smegenų trauminis uždegimas, ASIA-A, kas sukėlė kojų paralepiją (judesių nebuvimas), krūtinės apatinės dalies, pilvo, kojų nejautrą, neurogeninį šlapimo pūslės uždegimą, tuo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei sužalojo automobilio „Renault Laguna“ vairuotoją G. B., kuriai nustatyta odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnaryje, muštinės žaizdos kairiame kelio sąnaryje, viršugalvyje, dešinės pusės 3,4,5 šonkaulių lūžimas, dešinio plaučio sumušimas su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, stuburo juosmeninės dalies 3 ir 4 slankstelių suspaudimai skeveldriniai lūžimai, galvos smegenų sumušimas, dėl ko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sužalota automobilio „Renault Laguna“ keleivė O. B., kuriai nustatyta muštinė kiaurinė žaizda apatinėje lūpoje, tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismo 7 000 Lt (2027,34 Eur) dydžio suma įvertinta neturtinė žala yra neproporcinga išsamiai aptartiems apeliantės patirtiems sužalojimams, kilusioms pasekmėms, išgyvenimams. Ji neužtikrina nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros bei realaus nukentėjusiosios teisių įgyvendinimo. Teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bylose dėl eismo įvykiu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su O. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. O. B. teismo prašė iš draudiko priteisti 500 Lt dydžio turtinę žalą už sugadintus drabužius. Teismas apeliantei iš draudiko priteisė 400 Lt turtinės žalos, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nei vienu sakiniu neužsiminė, kodėl apeliantės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir vietoj prašomų 500 Lt priteisiama 400 Lt. Todėl visiškai neaišku, už kuriuos sugadintus daiktus teismas priteisė turtinę žalą, o kurio (-ių) daikto (-ų) vertę laikė nepagrįsta. Apeliantė pažymi, kad ji nėra išsaugojusi nei drabužių nei avalynės pirkimo kvitų. Nurodytos kainos, kuriomis grindžiamas turtinės žalos reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad drabužiai ir batai buvo beveik nauji, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir nėra aiškiai per didelės.

Patirtą neturtinę žalą O. B. yra įvertinusi 4 000 Lt. Kadangi draudikas neturtinei žalai visiems trims eismo įvykyje sužalotiems asmenims atlyginti buvo išmokėjęs visą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyto dydžio išmoką, O. B. ieškiniu prašė likusią neturtinės žalos sumą – 3 340 Lt, priteisti iš kaltininko (civilinio atsakovo) J. Š.. Teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir iš J. Š. priteisė 1 000 Lt (289,62 EUR) neturtinės žalos, tačiau ši suma, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes, apeliantės nuomone, yra pernelyg maža.

Nors apeliantė dėl viso kūno sumušimo patyrė stiprų fizinį skausmą – jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, buvo prakirsta apatinė lūpa, kurią teko siūti, tačiau neturtinę žalą iš esmės sudaro patirti itin stiprūs dvasiniai išgyvenimai. Eismo įvykio metu O. B. patyrė šoką ir didžiulį dvasinį sukrėtimą. Po smūgio apeliantė nežinojo, ar dukra gyva, ar ne. Ji stebėjo, kaip atbėgęs liudytojas V. L. bandė apčiuopti dukters pulsą, tačiau pulso nerado, dukra buvo be sąmonės. Motinai stebėti savo dukrą nerodant gyvybės ženklų, jos gaivinimo procesą, manyti, kad dukra mirusi, yra didžiulis dvasinis sukrėtimas. Kai dukra Kauno klinikose atgavo sąmonę, apeliantė sužinojo, kad dukrai lūžo keli stuburo slanksteliai, trys šonkauliai, ji patyrė smegenų sutrenkimą ir daugybinius kūno, tarp jų ir veido, sužalojimus. Nerimas dėl dukters sveikatos išlikęs iki šiol, nes patirti sužalojimai turi ilgalaikį poveikį dukters sveikatai ir savijautai. Apeliantės įsitikinimu, jos prašoma priteisti 3340 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra tik simbolinė, negalinti atpirkti patirtų dvasinių kančių, tačiau teismo priteista 1 000 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo principo. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl O. B. priteisė 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą, nepateikė jokių motyvų, nenurodė, kokias aplinkybes įvertino, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsikirtime į nukentėjusiosios apeliacinį skundą civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos Filialo įgaliotas atstovas J. S. prašo apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos turtinės žalos padidinimo atmesti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios ir jų atstovas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo J. Š. kaltės klausimai. Nukentėjusiųjų paduoto apeliacinio skundo argumentai susiję tik su J. Š. paskirtos bausmės individualizavimo ir civilinių ieškinių išsprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai J. Š. kartu su bausme neskyrė BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teismas taiko, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tačiau šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-593/2011).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai neskyrė J. Š. nukentėjusiųjų prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Nuteistasis J. Š. pensinio amžiaus, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, byloje nėra jokių duomenų, kad jis per ilgametę savo vairuotojo patirtį būtų sukėlęs eismo įvykį ar vairavęs neblaivus. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nemotyvavo savo sprendimo netaikyti J. Š. šios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Kelių eismo taisyklių nuostatas pažeidė, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga padedant dukrai prižiūrėti to paties eismo įvykio metu sužalotą mažametį sūnų. Apeliacinės instancijos teisme pateikti dokumentai patvirtina, kad J. Š. kiekvieną dieną, penkis kartus per savaitę veža anūką E. P. į gimnaziją, vaikas auga tik su motina, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų pagalbos. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonės, pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra, byloje taip pat nenustatytas faktas, kad eismo įvykis kilo dėl sutrikusios nuteistojo sveikatos (ligos). Kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas nukentėjusiųjų prašymas taikyti nuteistajam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, yra iš esmės susiję tik su tuo, kad J. Š. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jo sukelti padariniai yra sunkūs. Tačiau tokie formalūs pagrindai nesudaro pagrindo spręsti apie šios baudžiamosios priemonės taikymo tikslingumą, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.

Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, J. Š. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Šiuo atveju nuteistajam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, yra pakankama nuteistąjį nubausti, paskirtoji bausmė yra tinkama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs J. Š. netaikyti BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai J. Š. gali būti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir šiuo klausimu keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. B. ir G. B. pateiktame apeliaciniame skunde keliamas ir civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiųjų prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš nuteistojo J. Š. G. B. priteisiant iš viso 27 460 Lt neturtinės žalos, O. B. – 3 340 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius – nukentėjusiajai G. B. priteisdamas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, O. B. –1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl J. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, dėl to akivaizdu, kad jos dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu neabejotinai kentė skausmą ir patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų ir emocinės depresijos, ką pagrindžia ir nukentėjusiųjų duoti parodymai apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir nurodomos aplinkybės apeliaciniame skunde. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgė į nukentėjusiosioms dėl jų patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį – G. B. teismo medicinos ekspertas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o O. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, į tai, kad nukentėjusiosioms iš draudimo bendrovės buvo išmokėtos tam tikros sumos neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajai G. B. išmokėta 2540 Lt, O. B. – 660 Lt neturtinės žalos atlyginimo), buvo įvertinta ir nusikalstamų veiksmų pobūdis bei J. Š. neatsargi kaltė.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis buvo pagrįstai sumažintini nukentėjusiųjų prašomi priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiosioms iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra teisingos ir protingos, atitinkančios BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujančios sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios O. B. už nežymų sveikatos sutrikdymą prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra žymiai didesnė negu už nesunkų sveikatos sutrikdymą nustatomas atlygintos žalos minimumas. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantės, nėra nustatyta ir apeliaciniame skunde pateikta naujų aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Todėl kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su O. B. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto patikslinto civilinio ieškinio, dėl eismo įvykio ji patyrė 500 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 70 Lt nuostoliai dėl avarijos metu suplėšytų naujų kelnių, 230 Lt už suplėšytą ir krauju suteptą pūkinę striukę, pirktą 2013 metų gruodžio mėnesį, ir 200 Lt už sugadintus ilgus verstos odos batus, pirktus 2014 metų sausio mėnesį. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, iš dalies tenkindamas O. B. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir už sugadintus drabužius nukentėjusiajai priteisdamas 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, tokio savo sprendimo skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad minėti daiktai byloje nėra apžiūrėti, apeliantė nepateikė jokių dokumentų dėl jų įsigijimo ir vertės (nurodė neišsaugojusi pirkimo kvitų), taip pat įvertinus aplinkybę, kad dalis sugadintų daiktų nebuvo nauji (galimas jų nusidėvėjimas) ir byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad drabužiai eismo įvykio metu buvo sugadinti nepataisomai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas 400 Lt turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas. Šiuo atveju konstatuoti, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, ir tuo pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį nėra objektyvaus pagrindo.

Nukentėjusiosios G. B. ir O. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš nuteistojo išieškoti jų patirtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių O. B. ir G. B. apeliacinį skundą atmesti.