- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-300-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01211-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini) dvaras“
- Suinteresuotas asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė, „Turto bankas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) dvaras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-214-762/2023 pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) dvaras“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini) dvaras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 23 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko T. K. parengtą 2022 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2021 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame yra seniai pastatyta pirtis. Dėl senos statybos, tiksli pirties pastatymo data nėra žinoma. Tačiau iš žemėlapių ir archyvinių dokumentų galima identifikuoti, kad ji egzistavo dar 1939 m. Pirtis teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruota ir pareiškėjos nuosavybės teisė į ją nėra išviešinta. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė registruoti pirtį, kadangi pateikti dokumentai nėra aiškiai įskaitomi ir iš jų nėra galimybės identifikuoti tikslių pirties duomenų bei nurodė, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti teismo procesinis sprendimas. Dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, gauti nėra galimybės, nes institucijų archyvuose jų nėra.
3. Juridinį faktą pareiškėjos nuomone patvirtina tai, kad žemėlapiuose pirtis pažymėta dar 1939 m. bei 1948 m. dokumentuose užfiksuota, kad žemės sklype nacionalizuota pirtis. Manoma, kad pareiškėja kartu su žemės sklypu įgijo visus jame esančius statinius, todėl juridinis faktas nustatytinas, nes tik jį nustačius pareiškėja galės įregistruoti nuosavybės teisę į pirtį, nes kitu būdu pareiškėja iš institucijų negali gauti pirties registravimui reikalingų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, o byloje yra suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija, kad Pareiškėja nesiėmė tinkamų priemonių pirties statiniui įteisinti, kad jis būtų pripažintas nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektu (net ir nesant tai patvirtinančių duomenų), tai yra pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad jie apskritai gali būti įteisinti ir tuo pačiu būti privačios nuosavybės teisės objektu.
6. Pareiškėja nepateikė projektinės dokumentacijos su patvirtinimu, leidžiančiu statybą, be to nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad pirties statyba užbaigta ir statinys priimtas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo laikyti, kad pirties pastatas kaip nekilnojamasis daiktas suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.
7. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pasirinktas būdas nuosavybės teises į pirties pastatą įgyvendinti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalies, 6.395 straipsnio 1 dalies, nuostatomis, kai nebuvo inicijuotos jokios viešojo administravimo procedūros statiniams įforminti ir įteisinti, nėra teisėtas. Neįrodžius priešingai laikytina, kad pareiškėjos žemės sklype esantis neregistruotas statinys – pirtis gali būti laikomas tik kaip neteisėtos statybos rezultatu – statiniu, kuris negali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju, pareiškėja, norėdama įrodyti priešingai, visų pirma turėtų inicijuoti viešojo administravimo procedūras pagal Statybos, Nekilnojamojo turto kadastro bei kituose įstatymuose nustatytą tvarką ir tik pašalinus aukščiau nurodytus trūkumus dėl pirties statinio teisinio statuso, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jų nuosavybės teisės įgijimo vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų būdų teikiant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
8. Teismas pabrėžė, jog nesant galimybės įrodyti, jog ginčo statiniai buvo sukurti bei įforminti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja visų pirma turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras statiniams įteisinti. Todėl šiuo atveju byloje esančių aplinkybių visuma teismui neleidžia konstatuoti fakto, kad pareiškėjos žemės sklype esantis neregistruotas pastatas – pirtis, gali būti privačios nuosavybės teisės bei valdymo teisės objektu, t. y. nėra bent vieno iš CK 4.47 straipsnyje nurodyto alternatyvaus nuosavybės teisės įgijimo pagrindo.
9. Papildomai pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad tuo atveju jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama ir dėl teisių į juos, kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini) dvaras“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini) dvaras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021-04-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko T. K. parengtą 2022-08-24 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi pirtis pastatyta teisėtai. Jos statybos metu nebuvo taikomi statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statybos užbaigimo reikalavimai tokio pobūdžio statinio statybai kaime, o be to statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui neprivalomas net ir pagal šiuolaikinius teisės aktus. Pareiškėja laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, nustatančių tvarką pirčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl egzistuoja visos sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
10.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog teismo sprendime nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad toje pačioje vietoje, kaip ir 2022-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėta pirtis, nuo 1939 m. stovėjo statinys. 1948 m. (duomenys neskelbtini) dvare, kurio teritorija buvo ir yra žemės sklype, bei besiribojančiame žemės sklype, be kitų statinių, nacionalizuota pirtis. Viena pirtis užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų Apibrėžtų teritorijos ribų plane. Todėl galima daryti išvadą, kad pirtis, užfiksuota 2022-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir pažymėta simboliu „N“, yra tas pats pastatas, kaip ir pažymėtas 1939, 1969 ir 1986 m. žemėlapiuose bei (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų Apibrėžtų teritorijos ribų plane ir nacionalizavimo dokumentuose.
10.3. Kartu pabrėžiama, jog nėra jokių duomenų, kad pirtis būtų pastatyta pažeidžiant galiojusius teisės aktų reikalavimus. Pirtis žemėlapiuose užfiksuota dar 1939 m. Taigi, vertinant statybos teisėtumą, reikėtų vertinti atitinkamu laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Visgi 1939 m. data yra vėliausia, kada pirtis pastatyta. Ji galėjo būti pastatyta ir 1882, 1901 ar 1902 m. Be to, jokie 1882, 1901, 1902 ar 1939 m. galioję teisės aktai nenustatė, kad pirties kaime statybai reikia parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, deklaruoti statybos užbaigimą ir/ar registruoti pastatytą pirtį. Pareiškėja pareiškime pagrindė, kad pirties statybai ne miestuose ir miesteliuose iki 1948 m. statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduodamas. Be to, reikšminga ir tai, kad pirtis yra pažymėta žemėlapiuose ir buvo apskaityta ją nacionalizuojant. Savavališkai pastatytas statinys turėtų būti nugriaunamas, o ne nacionalizuojamas, t. y. pripažįstamas ir apskaitomas valstybės turtu.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Apeliantė taip pat pabrėžia, jog ji inicijavo viešojo administravimo procedūras, būtinas pirties teisinei registracijai atlikti, dėl ko pirmosios instancijos teismas jos pareiškimą atmetė nepagrįstai. Iki kreipimosi į teismą apeliantė kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, tačiau, Registrų centras atsisakė atlikti pirties registraciją, nes Registrų centrui buvo pateikti sunkiai įskaitomi iš archyvo gauti dokumentai, taip pat pažymėjo, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti teismo procesinis dokumentas. Taigi Pareiškėja pagal Sąrašo 8 punkto reikalavimus užsakė kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo parengta, ir kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Vadinasi, procedūros inicijuotos pagal teisės aktų reikalavimus. Iš Teismo sprendimo visiškai neaišku, kokias dar procedūras pareiškėja turėjo inicijuoti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro bei kitus įstatymus. Pirmosios instancijos teismas jokių teisės aktų nuostatų ar konkrečių procedūrų nenurodė.
10.5. Apibendrindama apeliantė pažymi, jog šioje civilinėje byloje egzistuoja visos trys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygos: nuosavybės teisės į pirtį turėjimo fakto patvirtinimas turi neabejotiną juridinę reikšmę, kadangi nuosavybės teisės faktas sukurs konkrečias teises ir pareigas pareiškėjai, be kita ko, registruoti pirtį Nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybę į pirtį įregistruoti ir išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre; pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių pirties projektavimą ir statybą, kadangi nei Administracijoje, nei Šiaulių archyve jie neišlikę; pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių pirties statybą, nes atitinkami dokumentai nėra išlikę. Nesant šių dokumentų, Registrų centras pirties neregistruoja. Tokiems atvejams, kaip nurodyta Inspekcijos leidinyje, ir yra priimtas Sąrašas, kurio 8 punktas aiškiai nustato, kad su kadastrinių matavimų byla Pareiškėja Registrų centrui turi pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Faktą, kad pirtis Žemės sklype pastatyta iki 1948 m. ir žemėlapiuose jau buvo 1939 m., patvirtina aukščiau nurodyti istoriniai žemėlapiai, taip pat archyviniai dokumentai. Taigi šie įrodymai laikytini pakankamais juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su Departamento kompetencija, todėl prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
12. Atsiliepimu VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12.1. Nurodo, kad tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
12.2. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai asmuo, įsigijęs žemės sklypą, siekia įregistruoti tame žemės sklype stovėjusį pastatą, pasinaudodamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesu.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 3,1087 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su kitu Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus Pareiškėja įsigijo 2021 m. balandžio 23 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu (buvęs žemės sklypų savininkas N. Z.). Turto pardavimo iš varžytinių akte nėra nurodyta, kad Pareiškėja įgydama žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įgijusi ir šiame žemės sklype esančius kokius nors pastatus.
16. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane, kuris sudarytas 2021 m. gegužės 28 d. atliekant žemės sklypo ribų žymėjimą (kadastrinius matavimus) pažymėta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini), kur šio ežero pakrantėje žemės sklype simboliu „N“ yra pažymėtas statinys . Pagal šio žemės sklypo kadastro duomenis ir UAB „G. T.“ matininko T. K. parengtą 2022 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą simboliu „N“ pažymėtas statinys nurodomas kaip „Neregistruotas statinys – Pirtis“. Nurodoma, kad tai ant akmenbetonio pamatų pastatytas medienos karkaso pastatas su medinių dailylenčių apdaila asbescementine stogo danga. Pastato tūris 131 kub. m. Nurodyta, kad tai II grupės nesudėtingas statinys, statybos pradžios metai – 1948. Pastato baigtumas 100 proc. Nusidėvėjimas 70 proc.
17. Pagal 1939 m., 1969 m., 1983 m. duomenis sudarytuose žemėlapiuose esančius žymėjimus, lyginant juos su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 28 d. plano žymėjimais, kaip ir žemės sklypo plane „N“ simboliu pažymėtas pastatas, panašioje lokacijoje taip pat yra galimų pastatų žymėjimai. Be to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktame (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų plane, į kurį patenka ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad šioje teritorijoje ir panašioje lokacijoje yra pažymėtas pastatas – pirtis (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip kitas objektas, neturintis teritorijoje esančių vertingųjų savybių statuso ir nesantis (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos komplekso dalimi.
18. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ nurodyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pirties statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos neturi.
19. Šiaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filialo pateiktuose archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad 1948 gegužės 22 d. buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) bei V. T. gyvenusių (duomenys neskelbtini) „Turto surašymo aktas“, „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“ bei kiti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad T. turtą sudarė 12 pastatų, kurių tarpe nurodyta ir „pirtis“. 1993 m. spalio 28 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro pavaduotojo sprendimu bei 1993 m. gruodžio 1 d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), V. T., J. nuspręsta atstatyti nuosavybę ir gražinti 3,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
20. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog pareiškėja kreipėsi į UAB „.G.T.“ dėl pirties kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas T. K. pagal gautą kreipimąsi parengė 2022-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksavo pirties kadastrinius duomenis. Gautą kadastrinių matavimų bylą pareiškėja 2022-09-08 pateikė registruoti VĮ „Registrų centras“, kuri 2022-09-21 raštu kadastrinius matavimus atsisakė registruoti, nurodydama, kad iš Šiaulių archyvo 2022-07-12 rašto priedo „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“ 13 lapo negalima identifikuoti statinio, nes dokumentas sunkiai įskaitomas.
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja nepateikė projektinės dokumentacijos su patvirtinimu, leidžiančiu statybą, be to nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad pirties statyba užbaigta ir statinys priimtas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo laikyti, kad pirties pastatas kaip nekilnojamasis daiktas suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.
22. Išties, tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Tačiau pažymėtina, jog asmuo, turintis dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumą, nuosavybės teisę į turtą gali įgyti būtent statybos būdu, o be to, net ir tokių dokumentų neturėjimas savaime nelemia statybos darbų neteisėtumo. Statybos gali būti įteisintos būtent teismine tvarka įrodant juridinę reikšmę turintį įgyjamosios senaties faktą. Tokia galimybė nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
23. Kartu pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 31 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, pareiškėja į bylą pateikė eilę dokumentų, susijusių su ginčo pirties statybos aplinkybėmis: 1939 m., 1969 m., 1983 m. duomenis sudarytuose žemėlapiuose egzistuoja pastato, panašioje lokacijoje, kaip ginčo pirtis, žymėjimas; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktame (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų plane, į kurį patenka ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šioje teritorijoje ir panašioje lokacijoje taip pat yra pažymėtas pastatas – pirtis (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip kitas objektas, neturintis teritorijoje esančių vertingųjų savybių statuso ir nesantis (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos komplekso dalimi; Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ nurodyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pirties statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos neturi; Šiaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filialo pateiktuose archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad 1948 gegužės 22 d. buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) bei V. T. gyvenusių (duomenys neskelbtini) „Turto surašymo aktas“, „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“ bei kiti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad T. turtą sudarė 12 pastatų, kurių tarpe nurodyta ir „pirtis“; 1993 m. spalio 28 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro pavaduotojo sprendimu bei 1993 m. gruodžio 1 d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), V. T., J. nuspręsta atstatyti nuosavybę ir gražinti 3,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype išties stovi pirties pastatas, kuris, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, labiau tikėtina, buvo statytas iki 1948 m.
25. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie pirties statybos teisėtumą, o taip pat neišnaudojo administracinių priemonių dėl pirties pastato įteisinimo. Tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o taip pat VĮ „Registrų centras“ 2022-09-21 raštą dėl atsisakymo registruoti pirties pastatą Nekilnojamojo turto registre, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl pirties pastato pastatymo aplinkybių, nevertino registro tvarkytojo nurodytų aplinkybių bei nepagrįstai neanalizavo aplinkybių, susijusių su statybos darbų teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, nenurodė, kokias konkrečiai administracines procedūras pareiškėja turi atlikti siekdama, kad jos pareiškimas būtų nagrinėjamas iš esmės, taip pat, kokiomis priemonėmis pareiškėja turėtų siekti įrodyti statybos faktą bei teisėtumą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išnagrinėti pirties pastatymo laiko bei teisėtumo aplinkybes yra reikšmingas apklausti ir buvusį turto savininką N. Z., išsiaiškinti, ar jam, įsigyjant žemės sklypą, pirties pastatas buvo, kas ir kuriuo metu atliko pastato remonto darbus, o taip pat kas lėmė aplinkybę, kad pirties pastatas nebuvo registruotas registre, ar kas nors galimai turi turtines teises į pirties pastatą ir t.t.
27. Taigi, apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nagrinėti ir aiškintis pirties pastatymo aplinkybes, nustatyti, ar pareiškėjos dėstomos aplinkybės dėl pastato statybos teisėtumo yra pagrįstos bei atitinkamai padaryti išvadą dėl ginčo turto registravimo sąlygų atsižvelgdamas ir į CK 6.395 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
28. Kartu aptariamos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą ankstesnio turto savininko N. Z. apklausos reikšmė yra didelė ne tik dėl pirties pastato statybos teisėtumo nustatymo, tačiau ir siekiant pašalinti galimas abejones dėl į bylą dalyvauti neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų išsprendimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų
29. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal pateiktus įrodymus šios civilinės bylos nėra galimybės nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.