- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-56-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00957-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- asociacijai Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3946-262/2018 pagal ieškovo advokato D. Ž. ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą skirti advokatui D. Ž. nuobaudą – papeikimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 8/2018 jam buvo paskirtas papeikimas. Tačiau, ieškovo teigimu, minėtame sprendime aiškiai nesuformuluota, kokiais veiksmais, kokios konkrečios Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatos buvo pažeistos, bet tik abstrakčiai duota nuoroda į Etikos kodekso straipsnius, išvardinančius advokatų dorybes ir pareigas, taigi, nenustatytas aiškus advokato etikos pažeidimas. Ieškovo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) nuostatos nepažeistos, nes dėl advokato pareigų atlikimo pretenzijų sprendime neišsakyta. Advokato priesaika nesulaužyta, įstatymai nepažeisti. Ieškovas akcentavo, kad ginčo atveju jis veikė kaip privatus asmuo, o ne kaip advokatas, atstovaujantis klientą įstaigoje, todėl neatlikdamas profesinių pareigų ieškovas negalėjo pažeisti Etikos kodekso 14 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ieškovo įsitikinimu, vykdydamas profesinę veiklą, saugodamas profesinę garbę ir orumą, jis nediskreditavo advokato vardo, priesaikos ir teisingumo idėjos, elgdamasis sąžiningai, mandagiai ir garbingai. Privačiame laiške pavartoti žodžiai: akmens amžius, velniava, neišmanėlis, nesusipratėlis, reikalavimas atleisti iš pareigų nesikerta su niekieno garbe ar orumu, sąžiningumu, mandagumu ir garbingumu. Ieškovas nurodė ir tai, kad skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas priimtas nedalyvaujant ieškovui, nors jo dalyvavimas yra privalomas ir ieškovas buvo pareiškęs prašymą jame dalyvauti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės tvirtinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis elektroninį laišką viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) rašė kaip privatus asmuo ir jame nebuvo jokio įžeidžiamo ar advokato etikos reikalavimus neatitinkančio turinio. Ieškovas šį laišką rašė iš advokatų kontoros elektroninio pašto adreso, jame teigiama, kad ieškovas veikia advokatų kontoros interesais, nurodyti advokatų kontoros kontaktai. Ieškovo laiške pavartoti žodžiai: akmens amžius, velniava, neišmanėlis, nesusipratėlis, žeidžia kitus asmenis, todėl nedera advokatui, kuriam teisės aktai kelia aukštesnius elgesio reikalavimus. Atsakovė taip pat paaiškino, kad tai, jog ieškovas dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime ir negalėjo atvykti į Advokatų garbės teismo posėdį, nėra pateisinama priežastis. Ieškovas žinojo apie 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. posėdžius, todėl rašytinius paaiškinimus galėjo pateikti dar iki posėdžių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas, visų pirma, atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas nurodo, jog yra skundžiamas Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas ir pačiame sprendime yra nurodyta būtent tokia data, realiai šis sprendimas buvo priimtas 2018 m. balandžio 10 d. ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas neneigia, jog vartojo tokius žodžius kaip: „akmens amžius savivaldybės VšĮ“, „(duomenys neskelbtini) neišmanėlis“, „nesusipratėliui teisininkas aiškino“, „paslaugus nemokša“ ir kt., kurie yra užgaulūs, žeminantys asmens orumą bei institucijos prestižą. Teismo vertinimu, ieškovo teiginys, kad, naudodamas šias sąvokas, su VšĮ (duomenys neskelbtini) jis bendravo kaip fizinis asmuo, yra nepagrįstas. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovas 2017 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir VšĮ (duomenys neskelbtini) siuntė ne iš savo asmeninio elektroninio pašto, o iš advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), registruoto Lietuvos advokatūroje. Be to, šio elektroninio laiško pirmame sakinyje nurodyta, kad ieškovas verčiasi advokato profesine praktika advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), o elektroninio laiško turinys iš esmės siejamas su šios kontoros poreikiais. Laiško gale nurodomi advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) kontaktiniai duomenys (adresas, telefonas).
7. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į Advokatūros įstatymo 5 straipsnį, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Etikos kodekso 1.2 ir 1.3 punktus bei į kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo ieškovui, kaip advokatui, skirta drausminė nuobauda, yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
8. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad drausmės byla nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas apie Advokatų garbės teisme 2018 m. kovo 15 d. vyksiantį posėdį buvo informuotas 2018 m. kovo 10 d. pranešimu. 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, adresuotu Lietuvos advokatūrai, ieškovas prašė paskirtą 2018 m. kovo 15 d. drausmės bylos nagrinėjimą atidėti dėl užimtumo administracinėje byloje, nagrinėjamoje teisme, bei pateikė rašytinius įrodymus. Advokatų garbės teismas tenkino ieškovo prašymą bei atidėjo drausmės bylos nagrinėjimą, posėdį paskiręs 2018 m. balandžio 10 d. Ieškovui 2018 m. kovo 23 d. buvo išsiųstas pranešimas, kurį gavęs, ieškovas pakartotinai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jis negalės dalyvauti Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje dėl užimtumo kitoje administracinėje byloje bei pateikė kaip rašytinį įrodymą policijos pranešimą. Ieškovui pateikus policijos pranešimą (ne teismo šaukimą), Advokatų garbės teismas nutarė 2018 m. balandžio 10 d. bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. IR-137 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktu, priėjo išvadą, kad kadangi jau vieną kartą Advokatų garbės teismo posėdis buvo atidėtas, ieškovas turėjo dėti visas pastangas, jog sudalyvautų kitame posėdyje, taigi, Advokatų garbės teismas pagrįstai ieškovo neatvykimo priežastis nepripažino svarbiomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas, negalėdamas atvykti į Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. posėdžius, paaiškinimus bei papildomus rašytinius paaiškinimus galėjo pateikti dar iki posėdžių. Ši galimybė ieškovui, kaip aukštos kvalifikacijos teisininkui, turėjo būti žinoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas advokatas D. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog sprendimas 2018 m. kovo 15 d. drausmės byloje Nr. 8/2018 buvo priimtas 2018 m. balandžio 10 d. Didžioji dalis ieškovo argumentų ieškinyje ir dublike buvo apie tai, kad 2018 m. kovo 15 d. priėmus ginčo sprendimą, bet informavus advokatą, jog jo drausmės byla bus nagrinėjama balandžio 10 d., buvo pažeista drausmės bylų nagrinėjimo tvarka, ieškovo galimybės siekti palankaus sprendimo. Sprendimo priėmimą 2018 m. balandžio 10 d. atsakovė įrodinėjo teigdama, kad po kovo 15 d. posėdžio suinteresuotiesiems asmenims buvo pranešta apie kitą posėdį. Tačiau neteigiama, kad įvyko rašybos klaida (kuri ištaisyta), nes ir nebūtų įtikinama, jog penki patys garbingiausi advokatai būtų galėję vienodai suklysti. Tai reikštų, kad teismo nariai neatsakingai atlieka pareigas, t. y. atmestinai nagrinėja bylą, arba, jog atsižvelgdami į Advokatų tarybos ir jos pirmininko išaiškinimą bei pasipiktinimą, kad ieškovas nesupranta etikos, Advokatų garbės teismo nariai dar prieš drausmės bylos išnagrinėjimą priėmė šališką sprendimą, kurį išsiuntė po 2018 m. balandžio 10 d. posėdžio. Jei sprendimas priimtas balandžio 10 d., 2018 m. kovo 15 d. datos nurodymas suponuoja dokumento klastojimą. Teismas privalėjo priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokuratūrą apie dokumento klastojimą arba Teisingumo ministrą dėl drausmės bylos iškėlimo 5 advokatams už nerūpestingai atliekamas pareigas.
11.2. Teismas išaiškino, kokie reikalavimai keliami advokatams, tačiau neatskleidė, kodėl kritika netinkamai veiklą vykdantiems viešosios įstaigos darbuotojams ir jų vadovams, reiškia etikos normų nesilaikymą ir kaip tai sumenkino ieškovo reputaciją. Nekompetencijos, tarnybos pareigų neatlikimo įvardinimas atviroje ir teisinėje valstybėje negali užtraukti teisinės atsakomybės. Konstitucinės ir konvencinės nuostatos garantuoja asmeniui teisę į žodžio laisvę, be kita ko, išsakytą šiurkščiai, net kai tai nepatinka adresatui. Nevykdant profesinės veiklos, asmeniui, patiriant stresą, pyktį ir kt., negali būti draudžiama reikšti emocijas ir už tai negali būti traukiama atsakomybėn. Patraukimas drausminėn atsakomybėn nesuderinamas su konstitucine teise kritikuoti valdžios įstaigas.
11.3. Sprendime aiškinant apie advokatui keliamus reikalavimus, nebuvo atribotas privatus asmens gyvenimas ir profesinė etika, vykdant advokato veiklą. Jokia privati asociacija negali reguliuoti žmogaus privataus gyvenimo, ypač kai jis nėra valstybės pareigūnas. Asmeniniuose reikaluose žmogus yra laisvas elgtis kaip tinkamas, jei tai nėra teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Asociacija savo narį drausminėn atsakomybėn gali traukti tik už asociacijos nustatytų taisyklių nesilaikymą, vykdant profesinę veiklą. Teismo argumentai, kad nepasitenkinimas dėl leidimo statyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mieste neišdavimo buvo išdėstytas, naudojant darbinį elektroninį paštą, situacijos nekeičia, nes nebuvo vykdyta profesinė advokato veikla.
11.4. Teismas nepagrįstai priteisė visas atsakovės prašytas bylinėjimosi išlaidas. Dalį išlaidų (už advokato padėjėjos konsultaciją Advokatūrai) atsisakyta paaiškinti, todėl nepagrįsta manyti, kad šios išlaidos susijusios su šios bylos nagrinėjimu, ar jog Advokatų tarybos nariai advokatai neišmanė kokių nors advokato etikos klausimų, apie kuriuos geriau žinojo advokato padėjėja, nors tokios jos kompetencijos nepatvirtintos išlaikytu advokato egzaminu. Be to, spręstas asociacijos vidinis reikalas – nario drausminės atsakomybės klausimas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei apskritai neturėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas apie visus Advokatų garbės teismo posėdžius buvo tinkamai ir laiku informuotas, todėl jo teisės dėl šios priežasties negalėjo būti pažeistos. Tiek Lietuvos advokatūros 2018 m. kovo 23 d. pranešimas, tiek paties ieškovo 2018 m. balandžio 9 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2018 m. balandžio 10 d. posėdį bei turėjo galimybę siekti palankaus sprendimo. Iš įvykių sekos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai matyti, kad Advokatų garbės teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. balandžio 10 d., o ne kovo 15 d., tačiau dėl techninės klaidos sprendime buvo nurodyta 2018 m. kovo 15 d. data. Atmestinas apelianto argumentas, kad nebuvo teigiama, jog įvyko rašybos klaida, nes atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl techninės klaidos sprendime nurodyta klaidinga jo priėmimo data. Klaida buvo padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus ir tai nėra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti Advokatų garbės teismo sprendimą.
12.2. Lietuvos advokatūra nėra privati asociacija, kaip ją įvardino ieškovas. Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Ji, kaip profesinės savivaldos subjektas, yra skirta valstybės kontrolei vykdyti. Skundžiamame sprendime teismas išsamiai pasisakė ne tik dėl advokato profesijai keliamų aukštų reikalavimų, bet ir, įvertinęs ieškovo vartotus žodžius, sudarančius pažeidimo pobūdį, konstatavo jų užgaulų, žeminantį žmogaus orumą, institucijos (galima suprasti – Lietuvos advokatūros) prestižą, pobūdį. Teismas taip pat argumentuotai paneigė ieškovo poziciją, kad užgaulius žodžius jis vartojo kaip privatus asmuo, o ne advokatas. Teismo sprendime konstatuotas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats ieškovas, teismo posėdžio metu teigdamas, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) kreipėsi, kaip advokatų kontoros seniūnas, o leidimo statyti transporto priemones prašė advokatų kontora.
12.3. Lietuvos advokatūra turi teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba, atstovaujant atsakovės interesams teisme. Atsakovės atstovė nėra Lietuvos advokatūros darbuotoja, kuri atstovautų Lietuvos advokatūrai už darbo užmokestį. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad teisminio ginčo laimėjimo atveju Lietuvos advokatūra turi teisę į advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-273-823/2017; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017). Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos nariai neturi pareigos pagal Advokatūros įstatymo nuostatas atstovauti Lietuvos advokatūros interesams teisminiuose procesuose. Taigi, Lietuvos advokatūros atstovas – advokatas ar jo padėjėjas – kuriam pavesta konkreti teisminė byla, privalo, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pateikti nuomonę (rekomendaciją) dėl Lietuvos advokatūros byloje formuluotinos pozicijos. Ši byla, vertinant tiek jos apimtį, tiek ir medžiagą teisiniu aspektu, nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, todėl teigti, kad advokato padėjėja negalėtų pateikti Advokatų tarybai nuomonės (rekomendacijos), formuoti atsakovės poziciją byloje vienu ar kitu klausimu, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto D. Ž. apeliacinio skundo ribas.
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Advokatų garbės teismo sprendimas iš tikrųjų buvo priimtas 2018 m. balandžio 10 d., taip pat neatskleidė, kodėl kritika netinkamai veiklą vykdantiems viešosios įstaigos darbuotojams ir jų vadovams reiškia etikos normų nesilaikymą. Be to, apelianto įsitikinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atribotas ieškovo privatus gyvenimas ir profesinė veikla, savo ruožtu asmeniniuose reikaluose žmogus yra laisvas reikšti savo kritiką valdžios institucijoms, net ir pakankamai šiurkščiai. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei visas jos prašytas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su D. Ž. apeliacinio skundo argumentais.
16. Visų pirma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė nuo pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovo drausmės byloje buvo priimtas būtent 2018 m. balandžio 10 d., tačiau dėl techninės klaidos minėtame sprendime nurodyta neteisinga 2018 m. kovo 15 d. data. Atsakovės teiginius pagrindžia ne tik ieškovui, tenkinus jo prašymą atidėti nagrinėjimą, 2018 m. kovo 23 d. išsiųstas pranešimas apie 2018 m. balandžio 10 d. vyksiantį kitą posėdį, bet ir byloje esantis Advokatų garbės teismo raštas VšĮ (duomenys neskelbtini), kuriame ši įstaiga informuojama apie į 2018 m. balandžio 10 d. perkeltą posėdį, bei VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakymas Advokatų garbės teismui, kad įstaigos atstovas nedalyvaus 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje.
17. Pastebėtina, kad tiek ieškinyje, kuriame ieškovas nurodė, jog „<..>Tiek Garbės teismo pranešimų turinys, jog byla bus nagrinėjama tik nepateikus neatvykimą pateisinančių dokumentų, tiek Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo nuostatos man leido tikėtis, jog bus sudaryta galimybė dalyvauti drausmės bylos nagrinėjime ir realizuoti turimas teises reikšti nušalinimą, teikti paaiškinimus ir įrodymus, išsiaiškinti kaltinimų turinį ginantis nuo inkriminuotų pažeidimų<..>“, tiek dublike ieškovas dėstė argumentus apie tai, kad Advokatų garbės teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo nurodytas nedalyvavimo 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje priežastis svarbiomis ir išnagrinėjo drausmės bylą ieškovui nedalyvaujant. Priešingai nei interpetuojama apeliaciniame skunde, ieškovo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo įrodinėjama, kad iš tikrųjų sprendimas buvo priimtas dar 2018 m. kovo 15 d., o 2018 m. kovo 23 d. panešimu apie 2018 m. balandžio 10 d. posėdį buvo siekiama suklaidinti ar kaip nors apgauti ieškovą.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo drausmės byla buvo išnagrinėta būtent 2018 m. balandžio 10 d., apie kurį (nagrinėjimą) ieškovas buvo informuotas, visiškai pagrįstai analizavo ir pasisakė, ar nebuvo pažeista drausmės bylų nagrinėjimo tvarka ir atitinkamai ieškovo teisės, Advokatų garbės teismui nepripažinus ieškovo nurodytų nedalyvavimo 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje priežasčių svarbiomis ir išnagrinėjus drausmės bylą D. Ž. nedalyvaujant, o ne dėl ieškovo teisės siekti jam palankaus sprendimo apribojimo, tariamai drausmės bylą išnagrinėjus dar 2018 m. kovo 15 d., kaip kad bando savo apeliaciniame skunde bylos esmę iškreipti ieškovas.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip visiškai deklaratyvius, atmeta ir ieškovo argumentus apie tai, kad 2018 m. kovo 15 d. datos Advokatų garbės teismo sprendime, priimtame 2018 m. balandžio 10 d., nurodymas suponuoja dokumento klastojimą ar šio teismo narių pareigų nerūpestingą atlikimą. Rašybos klaida, nurodant netinkamą sprendimo priėmimo datą, nėra esminis pažeidimas, dėl kurio galėtų būti keliamas klausimas apie Advokatų garbės teismo narių pareigų atlikimo (ne)tinkamumą ar, tuo labiau, abejojama jų nešališkumu.
20. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atribotas ieškovo privatus asmeninis gyvenimas nuo jo, kaip advokato, veiklos, ir ieškovui nepagrįstai taikyta atsakomybė už kritiką valdžios institucijoms, išsakytą ieškovo asmeniniuose reikaluose.
21. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas įrodinėja, kad išsiųsdamas 2017 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką viešajai įstaigai, kuriame buvo nurodytos tokios frazės, kaip: „Pateikus prašymą su dokumentais (duomenys neskelbtini) neišmanėlis prisikabino <..>“, „Nesusipratėliui teisininkas aiškino <..>“, „Paslaugus nemokša patarinėjo sudaryti <..>“,. „Dėl šios velniavos mano automobiliui<..>“, apeliantas veikė ne kaip advokatas, o privatus fizinis asmuo, vis dėlto minėtas elektroninis laiškas išsiųstas ne iš asmeninio ieškovo elektroninio pašto, bet iš advokatų kontoros elektroninio pašto, laiško pirmame sakinyje ieškovui pabrėžiant, kad jis (laiško autorius) praktikuoja advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Be to, pats laiško turinys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siejamas su kontoros poreikiais turėti galimybę kontoroje dirbančių asmenų automobilius statyti šalia kontoros, o laiško apačioje nurodyti ne asmeniniai ieškovo kontaktiniai duomenys (adresas ir telefonai), bet būtent advokatų kontoros, kurioje ieškovas praktikuoja.
22. Etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, kad advokatas visada (ne tik atstovaudamas konkretų klientą – teismo pastaba) privalo: 1) saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos; 2) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; 3) elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai. To paties straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą.
23. Etikos kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
24. Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad užgaulią kritiką viešosios įstaigos darbuotojams ir vadovams ieškovas išsakė rūpindamasis advokatų kontoros poreikiais. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais veiksmais ieškovas diskreditavo advokato vardą ir pažeidė etikos normas, nes pagarbus, dalykiškas ir korektiškas bendravimas bei elgesys reikalaujamas visuose advokato statusą turinčio asmens veiksmuose, tuo labiau kai atitinkamus veiksmus ieškovas atliko akcentuodamas savo, kaip advokato, statusą.
25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis kodeksas skirtas apibrėžti profesinės veiklos ir elgesio principus, kurių advokatas turi laikytis profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime tam, kad būtų užtikrintas tinkamas advokato funkcijų atlikimas ir saugomas bei puoselėjamas advokato profesijos vardas.
26. Teisėjų kolegija sutinka su Advokatų garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad advokato statusą turintis ir jį savo laiške pabrėžęs ieškovas, išsiųsdamas pirmiau nurodyto turinio tekstą viešajai įstaigai, elgėsi nemandagiai, pažeidė dalykinės komunikacijos principus bei nesilaikė tiek Etikos kodekso 6 straipsnio reikalavimų, tiek 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ne tik atliekant profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose (t. y. ne tik atliekant veiksmus tiesiogiai susijusius su kliento gynimu, jo atstovavimu), bet ir kitais reikalais, susijusiais su asmens, kaip advokato, veikla ir jo statusu, bendraujant su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis, tai daryti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, nediskridituojant advokato profesijos vardo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, kad jam nepagrįstai buvo taikyta drausminė atsakomybė už tvarkant asmeninius reikalus įgyvendintą jo konstitucinę teisę į žodžio laisvę ir kritiką valdžios institucijoms, atmestini.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus, kad atsakovei nepagrįstai buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
28. Atsakovė pateikė visus jos išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus, be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, teisės aktai ne tik neįpareigoja Advokatų tarybos narių atstovauti Lietuvos advokatūros interesams teisminiuose procesuose, bet ir nedraudžia Lietuvos advokatūrai naudotis samdomo advokato ar net advokato padėjėjo pagalba, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kokios nors atsakovei priteistos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, ir už advokato padėjėjos atsakovei suteiktą konsultaciją dėl atsakovės byloje formuotinos pozicijos, yra nesusijusios su šia byla ir (ar) neturėtų būti atlygintos atsakovei.
29. Kaip pagrįstai akcentavo atsakovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo ne kartą pasisakyta, kad galiojantys teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai, kaip juridiniam asmeniui, vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl Lietuvos advokatūra turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalvos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-273-823/2017; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017).
30. Remdamasi pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais teisiniais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Ž. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
31. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinas atsakovės patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei asociacijai Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.