- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-3946-262/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo advokato D. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą advokatui D. Ž. skirti nuobaudą – papeikimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 8/2018 jam paskirtas papeikimas. Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2018-03-15 sprendime aiškiai nesuformuota kokiais veiksmais kokios konkrečios Etikos kodekso nuostatos pažeistos, o tik abstrakčiai duota nuoroda į kodekso straipsnius išvardinančius advokatų dorybes ir pareigas, atitinkamai, nenustatytas aiškus advokato etikos pažeidimas. Šiuo atveju Advokatūros įstatymo nuostatos nepažeistos, nes dėl advokato pareigų atlikimo pretenzijų Sprendime neišsakyta. Advokato priesaika nesulaužyta, įstatymai nepažeisti. Etikos kodekso 14 str. 1 d. nurodyta, kad bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises. Ieškovas ginčo atveju veikė kaip privatus asmuo o ne kaip advokatas atstovaujantis klientą įstaigoje. Neatlikdamas profesinių pareigų ieškovas negalėjo pažeisti Etikos kodekso 14 str. 1 dalies nuostatų. Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 str. 2 dalis advokatą įpareigoja visada: saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (1 p.); elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai (3 p.). Vykdydamas profesinę veiklą saugodamas profesinę garbę ir orumą, ieškovas nediskreditavo advokato vardo, priesaikos ir teisingumo idėjos, elgdamasis sąžiningai, mandagiai ir garbingai. Privačiame laiške pavartoti žodžiai: akmens amžius, velniava, neišmanėlis, nesusipratėlis, reikalavimas atleisti iš pareigų nesikerta su niekieno garbe ar orumu, sąžiningumu, mandagumu ir garbingumu. Skundžiamas Advokatų garbės teismo priimtas nedalyvaujant ieškovui, nors jo dalyvavimas yra privalomas ir ieškovas buvo pareiškęs prašymą jame dalyvauti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis elektroninį laišką VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ rašė kaip privatus asmuo ir jame nebuvo jokio įžeidžiamo ar advokato etikai neatitinkančio turinio. Ieškovas šį laišką rašė iš advokatų kontoros elektroninio pašto adreso, jame teigiama, kad ieškovas veikia advokatų kontoros interesais, nurodyti advokatų kontoros kontaktai. Ieškovo laiške pavartoti žodžiai: akmens amžius, velniava, neišmanėlis, nesusipratėlis žeidžia kitus asmenis, todėl nedera advokatui, kuriam teisės aktai kelia aukštesnius elgesio reikalavimus. Tai, kad ieškovas dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime ir negalėjo atvyti į Advokatų garbės teismo posėdį nėra rimta pateisinama priežastis. Ieškovas žinojo apie 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. posėdžius, todėl paaiškinimus bei papildomus rašytinius paaiškinimus galėjo pateikti dar iki Advokatų garbės teismo posėdžių.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Pažymėtina, kad nors ieškovas nurodo, kad yra skundžiamas Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas ir pačiame sprendime yra nurodyta tokia pati data, realiai šis sprendimas buvo priimtas 2018 m. balandžio 10 d. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
Byloje nustatyta, kad Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. (2018 m. balandžio 10 d.) sprendimu drausmės byloje Nr. 8/2018 ieškovui paskirtas papeikimas.
Ieškovas teigia, kad jis advokatų etikos normų nepažeidė, todėl su sprendimu nesutinka. Be to, ieškovo teigimu, sprendimas nepagrįstai priimtas jam nedalyvaujant.
Ieškovas, ginčydamas Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą, nurodo, kad privačiame laiške nurodyti žodžiai: „akmens amžius“, „velniava“, „neišmanėlis“, „nesusipratėlis“, reikalavimas atleisti iš pareigų nesikerta su jokio asmens garbe ir orumu, sąžiningumu, mandagumu ir garbingumu. Taip pat ieškovas nurodo, kad Advokatų garbės teismas neatribojo advokato profesinės veiklos nuo asmeninių reikalų ir aukštus kriterijus, nustatytus advokatui profesinėje veikloje, taikė reikalams, nesusijusiems su advokato statusu ir veikla. Teismas su šiais teiginiais nesutinka ir palaiko Advokatų garbės teismo poziciją.
Advokato profesinė veikla yra priskiriama prie sričių, turinčių ypatingą svarbą visuomenei, todėl valstybė kelia specialius griežtesnius elgesio standartus asmenims, užsiimantiems advokato profesine veikla.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgiama į advokato padėtį visuomenėje. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, tačiau ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).
Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai įpareigoja advokatą laikytis įstatymų ir Etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai. Pagal advokatų profesinės veiklos pagrindinių principų esmę (Advokatūros įstatymo 5 straipsnis) advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurių atstovams yra taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai (ir ne tik atstovaujant kliento interesams), todėl savo elgesiu advokatas turi nesudaryti pagrindo abejoti jo veiksmų etiškumu. Etikos kodekso 1.2 ir 1.3 punktuose nustatyta, kad advokatas savo profesinėje veikloje privalo laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos.
Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas neneigia, jog vartojo tokius žodžius kaip: „akmens amžius savivaldybės VšĮ“, „Klaipėdos keleivinio transporto neišmanėlis“, „nesusipratėliui teisininkas aiškino“, „paslaugus nemokša“ ir kt., kurie yra užgaulūs, žeminantys asmens orumą bei institucijos prestižą.
Nors ieškovas teigia, kad naudodamas šias sąvokas su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ bendravo kaip fizinis asmuo, šis teiginys yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad ieškovas 2017 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką Klaipėdos miesto savivaldybei ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ siuntė ne iš savo asmeninio elektroninio pašto, o iš advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), registruoto Lietuvos advokatūroje. Be to, šio elektroninio laiško pirmame sakinyje nurodoma, kad ieškovas verčiasi advokato profesine praktika advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), o elektroninio laiško turinys iš esmės siejamas su šios kontoros poreikiais. Laiško gale nurodomi advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) kontaktiniai duomenys (adresas, telefonas).
Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtas vienas iš pagrindinių keliamų reikalavimų advokato profesijai – nepriekaištinga reputacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009, yra nurodyta, kad viena svarbiausių advokato, kaip teisininko, veiklos prielaidų yra nepriekaištingos asmens reputacijos principas. Profesinių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nesilaikymas, sudaro pagrindą asmeniui prarasti teisę užsiimti advokato praktika bei turėti advokato teisinį statusą.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo ieškovui, kaip advokatui, skirta drausminė nuobauda - papeikimas, yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Ieškovas nurodo, kad pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo 38 punktą Advokatų garbės teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka. Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla žodinio proceso tvarka, privalo dalyvauti advokatas. Jei advokatas negali dalyvauti Advokatų garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia šias priežastis patvirtinančius dokumentus bei prašymą atidėti, Advokatų garbės teismo posėdis atidedamas. Tačiau, kaip nurodo ieškovas, jam gavus pranešimą apie paskirtą Advokatų garbės teismo posėdį bei pateikus prašymą dėl užimtumo kitoje byloje atidėti Advokatų garbės teismo posėdį, Advokatų garbės teismas vis tiek priėmė sprendimą. Su šiais ieškovo teiginiais taip pat nesutiktina.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. IR-137 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 39 punktą Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla žodinio proceso tvarka, privalo dalyvauti advokatas, kuriam iškelta drausmės byla. Jei advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, negali dalyvauti Advokatų garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia šias priežastis patvirtinančius dokumentus bei prašymą posėdį atidėti, Advokatų garbės teismo posėdis atidedamas. Jei Advokatų garbės teismas nepripažįsta advokato neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba advokatas nepateikia neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų, arba nepateikia prašymo posėdį atidėti, drausmės byla gali būti nagrinėjama advokatui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant advokatui.
Ieškovas apie Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. vyksiantį posėdį buvo informuotas 2018 m. kovo 10 d. pranešimu. 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, adresuotu Lietuvos advokatūrai ieškovas prašė paskirtą 2018 m, kovo 15 d. drausmės bylos nagrinėjimą atidėti dėl užimtumo kitoje administracinėje byloje, nagrinėjamoje teisme, bei pateikė kaip rašytinius įrodymus. Advokatų garbės teismas tenkino ieškovo prašymą bei atidėjo drausmės bylos nagrinėjimą. Advokatų garbės teismo posėdį paskyrus 2018 m. balandžio 10 d., ieškovui 2018 m. kovo 23 d. buvo išsiųstas pranešimas. Gavęs pranešimą, ieškovas pakartotinai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jis negalės dalyvauti Advokatų garbės teismo 2018 m, balandžio 10 d. posėdyje dėl užimtumo kitoje administracinėje byloje bei pateikė kaip rašytinį įrodymą policijos pranešimą.
Kaip minėta, pagal Aprašo 39 punktą advokato nurodytas neatvykimo į Advokatų garbės teismo posėdį priežastis nepripažįstant svarbiomis, drausmės byla gali būti nagrinėjama advokatui nedalyvaujant. Ieškovui pateikus Lietuvos advokatūrai Policijos pranešimą (ne teismo šaukimą), Advokatų garbės teismas nutarė 2018 m. balandžio 10 d. bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Teismo nuomone, kada jau vieną kartą Advokatų garbės teismo posėdis buvo atidėtas, ieškovas turėjo dėti visas pastangas (nes tai svarbu jam pačiam), kad sudalyvautų kitame posėdyje. Taigi, Advokatų garbės teismas pagrįstai jo neatvykimo priežasčių nelaikė svarbiomis.
Ieškovas, negalėdamas atvykti į Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. posėdžius, paaiškinimus bei papildomus rašytinius paaiškinimus galėjo pateikti dar iki Advokatų garbės teismo posėdžių. Ši galimybė ieškovui, kaip aukštos kvalifikacijos teisininkui, turėjo būti žinoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo argumentai dėl nedalyvavimo drausmės bylos nagrinėjime ir jo teisės būti išklausytam, teikti papildomus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, yra nepagrįsti.
Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendžia, kad skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo ir dėl šios priežasties ieškinys atmetamas.
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1050 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo advokato D. Ž. atsakovui Lietuvos advokatūrai 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.