Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Plungė, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“ vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos D. Š. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodoma, kad UAB „M.“, kuriai nuo 2020 m. birželio 1 d. vadovauja G. D. nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „M.“ vadovo pareigas nuo 2020 m. birželio 1 d. bei žinodamas apie UAB „M.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir esančius įsipareigojimus VMI, nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.

Teismui pateiktame VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „M.“: turi 31 777,35 Eur dydžio apskaitytą mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 1 380,12 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 120,44 Eur šio mokesčio delspinigių; 28 488,83 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 787,87 Eur šio mokesčio delspinigių. Siekianti patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis VMI prie FM 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. RNA-17457 kreipėsi į „Swedbank“ dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitose. „Swedbank“ 2023 m. birželio 7 d. pateikė bedrovės piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus Bendrovės pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš pateiktų duomenų apie įvykdytus mokėjimus iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Bendrovė 2022 m. spalio 3 d. UAB „V. f.“ už paslaugas pervedė 830,06 Eur, 2022 m. spalio 3 A. B. pagal sąskaitą pervedė 500 Eur, 2022 m. spalio 3 d. A. A. pagal sąskaitą pervedė 500 Eur, 2022 m. spalio 24 d. V. G. pagal VG 00003 pervedė 3 150 Eur, 2022 m. spalio 28 d. UAB „C.“ pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartį pervedė 3 200 Eur, 2022 m. spalio 29 d. UAB“ N.“ pagal sąskaitą pervedė 5 244,14 Eur; 2022 m. spalio 29 d. UAB „N.“ pervedė 14 286,37 Eur, 2022 m. spalio 30 d. UAB „S. p.“ pagal sąskaitas pervedė 1 900 Eur, 2022 m. spalio 30 d. A. A. pagal sąskaitą pervedė 2 000 Eur, 2022 m. spalio 30 d. MB „V.“ pagal sąskaitą VF Val 034 pervedė 2 642,64 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „P. s. m.“ pagal sąskaitą 1 401,18 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „K. p.“ 22/0163 pervedė 1 413 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. S. R. pervedė paskalos grąžinimą 1 800 Eur, 2022 m. lapkričio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą 1 200 Eur, 2022 m. lapkričio 7 d. UAB „B. ir Ko“ pagal sąskaitą pervedė 1 533,02 Eur, 2022 m. lapkričio 7 d. V. G. pagal sąskaitą VG 00004 pervedė 6 000 Eur, 2022 m. MB „S.“ pagal sąskaitą pervedė 2 624 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „S.“ pagal sąskaitą pervedė 990,80 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „T.“ pagal sąskaitą pervedė 1 560 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. A. A. pagal sąskaitą pervedė 2 000 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. V. G. pagal sąskaitą VG 00005 pervedė 4 500 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. UAB „S.“ už pastolius pervedė 1 500 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. UAB „K. n. t.“ pagal sąskaitą 00295 pervedė 2 274,80 Eur, 2022 m. lapkričio 23 d. UAB „A.“ pagal SF pervedė 834,90 Eur, 2022 m. lapkričio 23 d. UAB „B. ir Ko“ pagal sąskaitą pervedė 1 480,48 Eur, 2022 m. lapkričio 23 d. UAB „E. g.“ pagal sąskaitą pervedė 2 050 Eur, 2022 m. lapkričio 25 d. G. D. pervedė paskolos grąžinimą 14 000 Eur. Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybei atsiskaitė su kitais kreditoriais. Jeigu G. D., būdamas UAB „M.“ vadovu, nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas kitiems žemesnės eilės kreditoriams būtų skyręs mokestinei nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba visai padengta. Nurodo, kad vadovaujantis „Swedbank“ bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. buvo nustatyta, kad bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai kitiems kreditoriams iš Bendrovės sąskaitos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Į teismo posėdį neatvyko nei vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. D. ir VMI apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka( ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis).

Iš 2023 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo nustatyta, kad UAB „M.“ nuo 2020 m. birželio 1 d. vadovas ir akcininkas yra G. D., įmonės apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „V. f.“, UAB „M.“ vykdoma veikla gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir kiti statybos baigiamieji darbai ( b. l. 7-13).

Iš integruotos kliento apskaitos balanso nustatyta, kad UAB „M.“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. mokestinės prievolės, kurių suėjęs mokėjimo terminas yra: gyventojų pajamų mokestis – 1 500,56 Eur ( iš jų 1 380,12 Eur mokestis ir rinkliava ir 120,44 Eur delspinigiai), pridėtinės vertės mokestis -30 276,70 Eur ( iš jų 28 488,83 Eur mokestis ir rinkliava ir 1 787,87 Eur delspinigiai), žemės mokestis 0,09 Eur. Viso 31 777,35 Eur ( b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto UAB „M.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 231,97 Eur mokėjimas, 2022 m. spalio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 12,23 Eur mokėjimas (draudėjų įmoka), 2022 m. spalio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 936,99 Eur mokėjimas ( draudėjų įmoka), 2022 m. lapkričio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 964,81 Eur mokėjimas, 2022 m. lapkričio 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 7 789,17 Eur mokėjimas, 2022 m. gruodžio 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 629,05 Eur mokėjimas, 2023 m. sausio 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 594,95 Eur mokėjimas, 2023 m. sausio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo valdybai atliktas 8,40 Eur mokėjimas (įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 11 mėn.), 2023 m. sausio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 1859,96 Eur mokėjimas, 2023 m. sausio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 26,26 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 11 mėn.), 2023 m. vasario 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 1940,03 Eur mokėjimas, 2023 m. vasario 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 55,32 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 11 mėn.), 2023 m. vasario 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 3 302,06 Eur mokėjimas, 2023 m. vasario 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 94,16 Eur mokėjimas (įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 11 mėn.), 2023 m. vasario 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 3 917,50 Eur mokėjimas, 2023 m. vasario 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 78,72 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. vasario 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 1074,63 Eur mokėjimas, 2023 m. vasario 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 21,59 Eur mokėjimas (įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. vasario 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 298,93 Eur mokėjimas, 2023 m. vasario 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlikta 5,61 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. kovo 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 299,26 Eur mokėjimas, 2023 m. kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 5,61 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. kovo 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 449,95 Eur mokėjimas, 2023 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 8,44 Eur mokėjimas (įmokų įsiskolinimas už 2022 m. gruodžio 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 9,48 Eur mokėjimas (įmokų įsiskolinimas už 2022 m. gruodžio 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. balandžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 4,47 Eur mokėjimas ( įmokų įsiskolinimas už 2022 m. gruodžio 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. balandžio 6 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 28,44 Eur mokėjimas, 2023 m. gegužės 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliktas 3,14 Eur mokėjimas ( įsiskolinimas už 2022 m. 12 mėn., delspinigiai), 2023 m. gegužės 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti 23,70 Eur ir 16,89 Eur mokėjimai ( b. l. 24-31).

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ( valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

G. D. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo G. D. (b. l. 2-6), Sodros pateikta informacija apie draudėjo viešus duomenis, pažymoje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „M.“ turėjo 421,38 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui ( b. l . 15-16), 2023 m. rugpjūčio 9 d. integruota kliento informacija- balansu, iš kurios nustatyta, kad mokestinės prievolės, kurių suėjęs mokėjimo terminas yra: gyventojų pajamų mokestis – 1 500,56 Eur ( iš jų 1 380,12 Eur mokestis ir rinkliava ir 120,44 Eur delspinigiai), pridėtinės vertės mokestis -30 276,70 Eur ( iš jų 28 488,83 Eur mokestis ir rinkliava ir 1 787,87 Eur delspinigiai), žemės mokestis 0,09 Eur, viso 31 777,35 Eur ( b. l. 17-22), AB „Swedbank“ pateiktu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio nustatyta, kad patikrintas UAB „M.“ piniginių lėšų judėjimas sąskaitoje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. ir nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pabaigoje sąskaitos likutis buvo 2,63 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį pajamos sąskaitoje siekė 162 320,81 Eur, išlaidos, kurias sudarė atsiskaitymai su kitais kreditoriais, o ne įmokos į biudžetą – 137 203,62 Eur, tai patvirtina, kad UAB „M.“ vadovas G. D. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir su pačiu bendrovės akcininku t. y. sau pervedė 14 000 Eur, kaip paskolos grąžinimą( b. l. 29), kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad G. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas UAB „M.“ vadovu, pažeisdamas CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d., nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl jis pripažintina padaręs šį administracinį nusižengimą ir jam skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Pažymėtina, kad UAB „M.“ vadovas G. D., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būtų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, G. D. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais UAB „M.“ vadovas G. D. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „M.“ kreditorės, teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis teismas taip pat ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ( proporcingumas) ( pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos ( neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai ( Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atspindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors G. D. ir nesilaikė mokėjimo eiliškumo kreditoriams, tačiau iš pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad buvo atliekami mokėjimai kaip Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, viso patikrinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. į valstybės biudžetą sumokėta 25 117,19 Eur ( b. l. 24-31). Duomenų apie ankstesnius baustumus nėra, todėl laikytina, jog G. D. anksčiau nėra baustas, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Dėl to, teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, G. D. stengėsi vystyti verslą, todėl veika padaryta dėl neatsargumo (nerūpestingumo).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, G. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 300 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje G. D. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-149-1010/2023 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.