- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2902-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05844-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus viešasis transportas“
- Ieškovas
- V. D., H. N.
- Kategorijos
- 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir H. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-30 priėmė sprendimus Nr. DGKS-651 ir Nr. DGKS-650 darbo ginčo bylose Nr. APS-36-21399/2013 ir Nr. APS-36-21393/2013 pagal ieškovų V. D. ir H. N. prašymus atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo užmokesčio indeksavimo, papildomo atlyginimo už 2012 m. ir 2013 m. bei delspinigių už pavėluotą visų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo, kuriais ieškovų prašymus atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atmetė, nesant byloje duomenų apie kolektyvinių derybų dėl ieškovo reikalavimų vykdymo pasibaigimą.
Šalies argumentai
Ieškovai V. D. ir H. N. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-30 sprendimus Nr. DGKS-651 ir DGKS-650 darbo ginčo bylose Nr. APS-36-21399/2013 ir Nr. APS-36-21393/2013, priteisti iš atsakovo papildomą atlyginimą už 2012 m. metinius darbo rezultatus (V. D. – 2 599,60 Lt, H. N. – 3 381,83 Lt), papildomą atlyginimą už 2013 m. metinius darbo rezultatus (V. D. – 2 792,23 Lt, H. N. – 3 604,05 Lt), delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą (V. D. – 1 212,51 Lt, H. N. – 1 574,63 Lt), darbo užmokesčio skirtumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31, įvertinus infliacijos koeficientą, o neįvykdžius šio reikalavimo, skirti atsakovui baudą iki 1 000 Lt ir priteisti skirtumą pagal ieškovų paskaičiavimus (V. D. – 5 222,22 Lt, H. N. – 6 331,12 Lt), patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo įmonėje ieškovas V. D. dirba nuo 2003-12-17 kontaktinių tinklų ir kabelinių linijų elektromonterio pareigose, o ieškovas H. N. dirba nuo 2006-03-16 riedmenų remonto šaltkalvio pareigose. UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006-11-08 buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis (toliau – KS), kuri, bendrovę sujungus su AB „Vilniaus autobusai“ ir reorganizavus į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, liko galioti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Ieškovai grįsdami reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, vadovavosi UAB „Vilniaus troleibusai“ KS 5.12 punktu ir nurodė, kad darbo užmokesčio indeksavimas turi būti skaičiuojamas ne vartotojų kainų indeksui padidėjus l proc. nuo praėjusio laikotarpio, kaip nurodo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, o vartotojų kainų indeksui padidėjus nuo paskutinio atlikto indeksavimo, kuris buvo atliktas 2008 m. spalio mėn. Nuo paskutinio darbo užmokesčio indeksavimo (2008 m. spalio mėn.) iki 2012-08-01 vartojimo indeksas padidėjo 10,7 %. Ieškovų teigimu, vien ta aplinkybė, kad darbdavys laiku nevykdė KS nuostatų ir neindeksavo darbo užmokesčio, negali būti priežastis vėliau atsisakyti tai atlikti. Ieškovai vadovavosi KS 9 priedo 2.1. punktu, kuriame numatyta, kad „papildomas atlyginimas už metinius darbo rezultatus (vidutinio atlyginimo dydžio) mokamas darbuotojams, išdirbusiems pilnus kalendorinius metus (nuo lapkričio l d. iki lapkričio l d.) ir neturėjusiems drausminių nuobaudų“, kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.2 punktu, kuriame nustatyta, kad „pirmoji dalis - kartu su spalio mėnesio atlyginimu; antroji dalis - su gruodžio mėnesio avansu“ ir prašė tenkinti jų reikalavimą dėl papildomo atlyginimo už metinius 2012 ir 2013 metų darbo rezultatus priteisimo. Ieškovai vadovaujantis DK 207 str. 1 d. prašo tenkinti jų prašymą dėl delspinigių priteisimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad pagal KS 9 priedo 2.2. punktą papildomo atlyginimo už metinius darbo rezultatus pirmoji dalis turėjo būti mokama ne vėliau metų, už kuriuos mokama, lapkričio 13 d., antroji dalis - ne vėliau tų pačių metų gruodžio 28 d. Nesutikdami su darbo ginčų komisijos sprendimais, ieškovai nurodė, kad komisija neįvertino aplinkybės, kad įsipareigojimas indeksuoti atlyginimą nuo 2012 m. yra galiojančioje KS. Ieškovai nesutiko su darbo ginčų komisijos išvada, kad visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovų ir darbdavio derybos dėl naujos KS nėra pasibaigusios, todėl atsakovui nekyla prievolės priemokas mokėti. Ieškovai nesutiko su darbo ginčų komisijos pareikštu apribojimu ginti teises, numatytas KS individualaus darbo ginčo tvarka, taip pat su tuo, kad šiuo atveju ginčijami „kolektyvinių derybų rezultatai“, kurie turėtų būti sprendžiami kolektyvinio ginčo tvarka. Ieškovų nuomone, net ir Susitarimo galiojimo metu, nesutinkantis su juo darbuotojas galėjo ginti savo teises individualaus darbo ginčo tvarka. Visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai 2012-12-07 pasirašė susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų. Susitarimo esmė - darbuotojų atstovai atsisakė kolektyvinio ginčo reikalavimų, susijusių su papildomu atlyginimu už 2009 m. metinius darbo rezultatus mokėjimu buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, atlyginimų indeksavimu atgaline data bei delspinigių mokėjimu mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti likusias metines priemokas už 2011 ir 2012 metus. Susitarimo 6.2 punkte buvo nustatyta, kad „kol bus deramasi dėl naujos KS, UAB „Vilniaus troleibusai“ KS 5.8.10 papunkčio nuostatos bus vykdomos 2012-08-08 darbdavio įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“ numatyta tvarka, o kitų, bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų, vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip pat, kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo diena) ir toks vykdymas laikomas tinkamu“. Susitarimo galiojimo terminas - „iki visiško susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013-07-31“. Susitarimo galiojimo termino pratęsimo sąlyga: „ne ilgiau kaip 3 mėnesiams“, „Šalims susitarus“. Ieškovų teigimu, kadangi iki to laiko nebuvo parengta ir pasirašyta nauja KS, nuo 2013-08-01 pilna apimtimi turėtų galioti sena KS, kadangi taip yra nustatyta 2006-11-08 UAB „Vilniaus troleibusai“ KS l.6. punkte. Ieškovai pažymi, kad 2013-04-15 darbdavio ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovų pasitarimo protokole Nr. KS-20(3.5) svarstant 3 darbotvarkės klausimą 2.8 punktu nustatytas 2012-12-07 darbdavio ir darbuotojų pasirašyto susitarimo dėl 2012-07-16 iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų aptarimas, o ne susitarimo tvirtinimas kaip KS priedo. Ieškovai vadovaujasi DK 19 str., 41, str., 60 str., 62 str. ir nurodė, kad įgaliojimus derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir ją sudaryti, o taip pat ir pakeisti turi ne darbuotojų kolektyvas (konferencija), bet jam, kaip kolektyvinės sutarties šaliai, atstovaujanti profesinė sąjunga (jos nesant-darbuotojų taryba) ir pažymi, kad nors kolektyvinės sutarties šalis yra darbuotojų kolektyvas, tačiau jis neturi teisės tiesiogiai derėtis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, nes tai yra profesinės sąjungos (arba darbo tarybos), kaip darbuotojų interesus ginančio subjekto, prerogatyva.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ su ieškovų reikalavimais nesutiko ir civilinę bylą prašė nutraukti, nes nebeliko ieškinio dalyko, kadangi visi ieškovų keliami reikalavimai buvo išspręsti 2014-05-16 pasirašius KS, o netenkinus šio atsakovo reikalavimo, atsakovas prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2011-10-12 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-250 „Dėl UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ reorganizavimo sujungimo būdu ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įsteigimo“. 2011-11-15 buvo pasirašytas Perdavimo-priėmimo aktas, kurio visi RUAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojai buvo perduoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“, taip pat 3 punkte nurodyta, kad RUAB „Vilniaus autobusai“ ir RUAB „Vilniaus troleibusai“ perduoda, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priima visas abiejų įmonių galiojančių darbo sutarčių pagrindu kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir iš kolektyvinių sutarčių kylančius įsipareigojimus darbdaviui. VVT DPS 2012-07-16 informavo, kad jos kelia kolektyvinį ginčą ir teikia kolektyvinio ginčo reikalavimus dėl atlyginimų nepriemokų, papildomo atlyginimo už metinius darbo rezultatus, delspinigių išmokėjimo už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Tarp atsakovo ir VVT DPS 2012-12-07 buvo pasirašytas Susitarimas dėl 2012-07-16 iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų. Susitarime buvo susitarta išmokėti likusias priemokų dalis už 2010 ir 2011 metų rezultatus visiems UAB „Vilniaus troleibusai“ ir UAB „Vilniaus autobusai“ darbuotojams, kurie priemokos mokėjimo metu dirbs UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir 2010 ir 2011 metais atitiko kolektyvinių sutarčių reikalavimus metinėms priemokoms gauti. Susitarimo 2 p. susitarta, kad „Darbdaviui įvykdžius savo įsipareigojimus, nurodytus l punkte, darbuotojų atstovai atsisako reikalavimų, susijusių su metinės priemokos už 2009 metus mokėjimu buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, atlyginimų indeksavimu atgaline data bei delspinigių mokėjimu ir įsipareigoja nekelti kolektyvinio darbo ginčo ir nestreikuoti atsisakytų reikalavimų pagrindu ateityje“. Susitarime nustatyta, kad kol bus deramasi dėl naujos KS, UAB „Vilniaus troleibusai“ KS 5.8.10 papunkčio nuostatos bus vykdomos 2012-08-08 darbdavio įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų“ pakeitimo“ numatyta tvarka, o kitų, bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip, kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo dieną) ir toks vykdymas laikomas tinkamu.“). Darbuotojų konferencijos metu 2013-04-17 nuspręsta patvirtinti ir pritarti 2012-12-07 Susitarimui dėl 2012-07-16 iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų, laikyti jį nuo pasirašymo dienos galiojančiu 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ ir 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ kolektyvinių sutarčių papildymu. 2013-04-17 darbuotojų konferencijoje taip pat nuspręsta įgalioti VVT DPS atstovauti darbuotojų interesams derybose dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS, pasirašyti KS bei kontroliuoti tolesnį jos vykdymą, o taip pat KS galiojimo metu derinti su darbdaviu visus lokalinius teisės aktus. 2013-05-15 prasidėjo derybos dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS, derybos baigtos 2014-04-24 KS projekto parafavimu, 2014-05-13 Darbuotojų konferencija pritarė jos svarstymui pateikto KS projektui, o 2014-05-16 KS buvo pasirašyta darbuotojų ir darbdavio atstovų. KS 8 priedu esančiame „Susitarime dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-06 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ numatyta, kad „2. Pagal iki KS bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatas darbuotojams priklausanti metinė priemoka už 2012 metus bus išmokama dalimis KS pasirašymo dieną bendrovėje dirbantiems darbuotojams lygiomis dalimis per 24 mėnesius, kartu su darbo užmokesčiu. Mokėjimai dalimis pradedami mokėti pasirašius KS, bet ne vėliau, kaip kartu su 2014 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio mokėjimu. Darbuotojams, su kuriais po KS pasirašymo nutraukiami darbo santykiai, metinė priemoka už 2012 m. ar jos likusi neišmokėta dalis išmokama kartu su kitomis, su darbo sutarties nutraukimu susijusiomis, išmokomis. Darbdaviui išmokėjus visą metinę priemoką už 2012 m., įgaliotos profesinės sąjungos iniciatyva, gali būti pradėtos derybos dėl pagal bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatas darbuotojams priklausančios metinės priemokos už 2013 m. išmokėjimo“. Atsakovas pažymėjo, kad KS 8 priedo Susitarimas įsigaliojo Darbuotojų konferencijai pritarus KS. 2013-07-16 su VVT DPS susitarta pratęsti Susitarimo galiojimo terminą iki 2013-10-31, 2013-11-06 - iki 2013-11-30. 2013-11-29 Susitarimu Nr. 48-F.2013/530 nuspręsta pratęsti Susitarimo galiojimo terminą iki derybų pabaigos. 2014-05-13 darbuotojų konferencijai pritarus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS projektui, 2012-12-07 Susitarimo galiojimo termino pratęsimai pripažinti 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ KS priedu. Siekiant išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovo kilusį ginčą, pasak atsakovo, būtina atsižvelgti į Susitarimo tikslus, jo galiojimo laiką bei Susitarimą pasirašiusių šalių statusą nuo Susitarimo pasirašymo dienos iki šiol. Atsakovas pažymi, kad Susitarimo 6 p., kuriame numatyta, kad „bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo dieną) ir toks vykdymas laikomas tinkamu“ galioja iki šiol, todėl atsakovui iki ieškinio pateikimo dienos nekilo pareiga išmokėti ieškovams metines priemokas už 2012 ir 2013 m., indeksuoti darbo užmokestį bei mokėti jų prašomą priteisti priemokos dalį. Atsakovas paaiškino, kad Susitarimo pasirašymo metu darbdavys dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti kolektyvinių sutarčių nuostatų dėl darbo užmokesčio indeksavimo, papildomo atlyginimo už 2012 m. metinius darbo rezultatus bei mokėti priemokas, apie tai buvo žinoma ir darbuotojų profesinėms sąjungoms, todėl šalys, pasirašydamos Susitarimą pripažino atsakovo teisę nevykdyti šių nuostatų, kol bus deramasi dėl naujos KS. Susitarime buvo apspręsta, kad derybos dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS, vyks ne mažiau nei 7 mėnesius, o reikalui esant - 10 mėnesių. Atsakovas, vykdydamas Susitarimo nuostatas, 2013-01-24 ir 2013-01-30 organizavo darbdavio ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovų derybų dėl KS komisijos posėdžius, kurių metu nepavyko susitarti dėl profesinių sąjungų atstovybės sudarymo. 2013-02-07 įvykusiame darbuotojų informaciniame susirinkime nutarta padaliniuose organizuoti susirinkimus, kurių metu būtų išrinkti darbuotojų kolektyvo konferencijos delegatai, nutarta kokios bus kvotos, o 2013-02-14 nutarta organizuoti darbdavio atstovų ir profesinių sąjungų susirinkimą, siekiant suderinti susirinkimų organizavimo tvarką. 2013-02-14 įvyko darbuotojų atstovų ir darbdavio pasitarimas, kurio metu buvo išspręsti kandidatų į delegatus išrinkimo organizaciniai klausimai. 2013-03-27 vykusiame darbdavio ir profesinių sąjungų pasitarime aptarti rinkimų rezultatai ir nutarta 2013-04-17 organizuoti darbuotojų konferenciją ir nutarta kokie klausimai joje bus svarstomi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pabrėžė, kad derybos dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS prasidėjo daug vėliau nei numatyta Susitarime ir todėl negalėjo baigtis Susitarime numatytu laiku. 2013-07-16, atsižvelgiant į tai, kad 1. darbuotojų konferencija buvo organizuota dėl to, kad darbuotojų atstovai nesutarė dėl profesinių sąjungų atstovybės įsteigimo ir todėl darbdavys neturėjo socialinio partnerio deryboms dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS, o 2013-04-17 Konferencijos metu toks socialinis partneris buvo išrinktas, 2. Susitarimo tikslas buvo sureguliuoti Derybų dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS trukmę bei tvarką, atsakovas ir VVT DPS susitarė pratęsti Susitarimo galiojimo terminą iki 2013-10-31, o 2013-10-31, užsitęsus deryboms - iki 2013-11-30. 2013-11-29 tarp atsakovo ir VVT DPS sudarytu Susitarimu Nr. 48-F.2013/530, šalys, atsižvelgdamos į tai, kad derybos dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS prasidėjo vėliau nei numatyta Susitarime, nutarė pratęsti Susitarimo 3.2., 3.3. ir 6 punktų galiojimą iki Derybų dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS pabaigos, o taip pat įsipareigojo derėtis dėl 2013 m. metinės priemokos išmokėjimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškovų pozicija, kad Susitarimo galiojimo laikas pasibaigė 2013-07-31, pažymėjo, kad VVT DPS pratęsė Susitarimą iki 2013-10-31, o 2013-11-29 pasirašė Susitarimą su darbdaviu, pagal kurį pirminis Susitarimas tampa faktiškai neterminuotu, t.y. pratęsiamas iki derybų dėl naujos KS pabaigos. Nurodė, kad ieškovai su pareiškimu į darbo ginčų komisiją kreipėsi skaičiuodami 3 mėnesių terminą nuo 2013-10-31, t.y. jų nuomone Susitarimo galiojimo terminas pasibaigė 2013-10-31, nors ir pagal Susitarimo tekstą matyti, kad jis galėjo būti pratęstas tik Šalims susitarus. Taigi, ieškovai iki pareiškimo darbo ginčų komisijai padavimo dienos, atsakovo teigimu, savo konkliudentiniais veiksmais įrodė, kad VVT DPS vis dėlto yra tinkama šalis, turinti visus reikiamus įgaliojimus pratęsti Susitarimo galiojimo terminą iki 2013-10-31. Pasak atsakovo, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją ir skaičiuodami terminą nuo 2013-10-31 ieškovai pripažino 2013-07-16 Susitarimo galiojimo termino iki 2013-10-31 pratesimą tinkamu, o VVT DPS, pasirašiusią šio Susitarimo galiojimo terminą pratęsiantį dokumentą, tinkama šalimi. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS buvo galutinai pritarta 2014-05-13. Atsakovas pabrėžia, kad nei vienas iš Susitarimo galiojimą pratęsiančių dokumentų iki šiol nėra apskųstas kaip civilinės teisės sandoris. Be to, pasak atsakovo, 2014-05-13 darbuotojų konferencijai pritarus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS projektui, 2012-12-07 Susitarimo galiojimo termino pratęsimai pripažinti 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ KS priedu. Tai buvo žinoma ieškovams iš jų interesus atstovaujančios profesinės sąjungos atstovės. Susitarimą, taigi tuo pačiu ir jo nuostatas, kaip UAB „Vilniaus autobusai“ KS ir UAB „Vilniaus troleibusai“ KS papildymu 2013-04-17 pripažino darbuotojų konferencija. 2014-05-13 darbuotojų konferencijai pritarus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ KS projektui, 2012-12-07 Susitarimo galiojimo termino pratęsimai pripažinti 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ KS priedu pagal 9 p. Atsakovas nurodo, kad ieškovai niekada nekėlė ginčo dėl paties Susitarimo ir jo 6 p., kuriame yra numatyta, kad „bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip, kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo dieną) ir toks vykdymas laikomas tinkamu“. Atsakovas vadovaujasi DK 60 str. ir teigia, kad profesinė sąjunga, kaip kolektyvo atstovas, o ne pavieniai darbuotojai dalyvauja derantis dėl KS, ją sudaro ir kontroliuoja jos vykdymą. Dėl to būtent profesinės sąjungos, kaip kolektyvinės šalies, atstovo pateiktas KS aiškinimas, pasak atsakovo, atskleidžia tikruosius jos šalių ketinimus. Pasak atsakovo, ieškovai galėtų kelti reikalavimą indeksuoti darbo užmokestį tik nuo 2013-11-01, o ne nuo 2012-08-01, nes būtent tuo metu šis 2012-12-07 Susitarimas, jų nuomone, neteko galios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-30 sprendimą Nr. DGKS-651 ir 2014-01-30 sprendimą Nr. DGKS-650 darbo ginčo bylose Nr. APS-36-21399/2013 ir Nr. APS-36-21393/2013 panaikino ir išsprendė darbo ginčą iš esmės priimant naują sprendimą: priteisė ieškovui V. D. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 5 222,22 Lt indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; priteisė ieškovui V. D. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2 792,23 Lt darbo užmokesčio priedą už 2013 metus; priteisė ieškovui V. D. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 283,22 Lt su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.; priteisė ieškovui H. N. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 6 331,12 Lt indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; priteisė ieškovui H. N. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 3 604,05 Lt darbo užmokesčio priedą už 2013 metus; priteisė ieškovui H. N. iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 364,14 Lt su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.; kitoje dalyje ieškovų reikalavimus atmetė.
Priimdamas sprendimą teismas sprendė, kad darbo ginčų komisija netinkamai vertino materialinius teisinius santykius, todėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-30 sprendimus Nr. DGKS-651 ir DGKS-650 darbo ginčo bylose Nr. APS-36-21399/2013 ir Nr. APS-36-21393/2013 panaikino ir priėmė naują sprendimą. Teismas nesutiko su atsakovo 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl 2012 m. liepos 16 d. iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų 6 punkto aiškinimu ir jo teisine reikšme (galiojimu) bei pažymėjo, jog 2006 m. lapkričio 8 d. Kolektyvinės sutarties 5.12 punkte yra įtvirtinta normatyvinė nuostata, nustatanti konkrečias teises darbuotojams. Ši norma šiandien nėra pakeista ar panaikinta, o Susitarimo 6 punkte yra kalbama tik apie Kolektyvinės sutarties (ir jos 5.12 punkto) vykdymą (ne galiojimą) ir dar daugiau – tik apie Kolektyvinės sutarties vykdymo reikšmę kolektyviniam ginčui. Teismas sprendė, jog Susitarimo 6 punkte aptariami klausimai, yra susiję su kolektyvinio ginčo sureguliavimu ir todėl susitarimo šalys šiuo susitarimu galėjo susitarti tik dėl kolektyvinės sutarties vykdymo tinkamumo kolektyvinio ginčo, iškelto dėl paminėtos nuostatos netinkamo vykdymo, kontekste (t.y. tai, kad kolektyvinės teises pagalba nebus keliams ginčas dėl kolektyvinės sutarties netinkamo vykdymo). Tai taip pat reiškia, kad toks susitarimas niekaip neįtakoja individualių konkrečių darbuotojų teisių, kurias jie įgyja pagal kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas ir neapriboja jų teisės kreiptis į teismą su individualiu ginču dėl kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos vykdymo. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog 2012 m. gruodžio 7 d. kolektyvinės sutarties pakeitimu yra sutarta, jog darbo užmokesčio indeksacija pagal Kolektyvinės sutarties 5.12 punktą nebus vykdoma iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. (Susitarimo 2 punktas), o nuo šios dienos vartojimo kainų indeksas nėra pasiekęs 1 procento bei pažymėjo, jog šiuo Susitarimo punktu kolektyvinio ginčo subjektas – darbuotojų atstovai – atsisakė ginti darbuotojų kolektyvines teises kolektyvinio ginčo pagalba ir įsipareigojo nesiimti kolektyviniame ginče taikomų poveikio priemonių - streiko, bet tai, teismo manymu, niekaip neapriboja konkrečių darbuotojų teisės ginti savo subjektines teises individualaus ginčo pagalba, reikalaujant vykdyti normatyvines kolektyvinės sutarties nuostatas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Kolektyvinės sutarties 5.12 punkte įtvirtinta normatyvinė nuostata nėra pakeista ar panaikinta; nauja įmonės Kolektyvinė sutartis, sudaryta 2014 m. gegužės 16 d. teisinius santykius reglamentuoja kitaip, tačiau jos normos taikomos tik į ateitį ir neliečia ieškovų nurodyto darbo užmokesčio indeksavimo periodo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu darbuotojų atstovai nebūtų inicijavę 2012 m. liepos 16 d. kolektyvinio darbo ginčo dėl Kolektyvinės sutarties (įskaitant ginčo dėl darbo užmokesčio indeksavimo) vykdymo, darbdavio pareiga indeksuoti atlyginimus bylai aktualiu laikotarpiu nebūtų kvestionuojama. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatęs, jog 2014 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta nauja Kolektyvinė sutarties, kurioje buvo aptarti Kolektyvinės sutarties 5.7.3 punkto bei Kolektyvinės sutarties 9 priedo vykdymo klausimai, skaičiuojant ir išmokant atlyginimo priedą už 2012 metus, sprendė, jog toks Susitarimas pagal savo esmę prilygsta prievolės vykdymo termino pratęsimui. Tuo pačiu teismo manymu tai reiškia, kad prievolės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl nėra teisinio pagrindo ginti ieškovų teisę gauti metinę priemoką už 2012 metus. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turės teisę reikalauti šios prievolės įvykdymo teismine tvarka tik tokiu atveju, jeigu darbdavys pažeis nustatytą šios prievolės vykdymo tvarką. Šiuo metu ieškovai neturi subjektinės teisės reikalauti įvykdyti prievolę, kurios terminas nėra pasibaigęs, todėl ieškovų reikalavimą priteisti priemoką už 2012 metus atmetė. Taip pat teismas atmetė reikalavimą priteisti delspinigius už šios prievolės nevykdymą, konstatavęs, jog šios prievolės įvykdymo terminas nėra pradelstas. Įvertinęs tai, jog naujoje Kolektyvinėje sutartyje atlyginimo priedo už 2013 metus skaičiavimo ir išmokėjimo klausimai nėra aptarti, teismas sprendė, jog prievolės išmokėti ieškovams priedą už 2013 metus terminas yra suėjęs ir ieškovų reikalavimą priteisti šį priedą tenkino pilnai; taip pat priteisė ir delspinigius, remdamasis atsakovo pateiktų delspinigių paskaičiavimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti. Paaiškina, jog Susitarimo pasirašymo metu darbdavys dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti nei VT KS, nei VA KS nuostatų dėl darbo užmokesčio indeksavimo, sumokėti papildomo atlyginimo už 2012 m. metinius darbo rezultatus darbuotojams, apie tai buvo žinoma ir darbuotojų profesinėms sąjungoms, todėl šalys, pasirašydamos Susitarimą pripažino, kad VT KS nuostatų faktinis vykdymas Susitarimo galiojimo metu ir Derybų dėl VVT KS metu yra pripažįstamas tinkamu, t.y. šalys pripažino apelianto teisę nevykdyti šių nuostatų, kol bus deramasi dėl naujos VVT KS. Šį faktą, kad Susitarimo galiojimo metu, Susitarimo 6 p. buvo paskelbtas moratoriumas VT KS nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio indeksavimu bei metinių priemokų mokėjimu, galiojimui pripažino ir VTNDPS atstovas, tačiau teismas to nevertino. Nurodo, jog teismas pasisakė tik dėl darbuotojų teisės kreiptis į teismą ir, kad šios teisės negali riboti kitas subjektas, o patį susitarimą vertino tik siaurąją prasme- tik kaip kolektyvinio ginčo sureguliavimo rezultatą, bet nevertino jo kaip VT KS dalies ir jo kaip VT KS dalies įtakos individualiems darbuotojų ginčams kelti bei nagrinėti, be to neatsižvelgė į tai, kad nė viena Susitarimą sudariusi šalis jo neginčijo visą Susitarimo galiojimo laikotarpį, dar daugiau- laikėsi jo nuostatų ir pripažino jas galiojančiomis. Apelianto nuomone, teismas priimdamas tokį sprendimą iš esmės neatsižvelgė ir nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos kolektyvinės sutarties sudarymo, vykdymo ir aiškinimo bei kolektyvinių ginčų nagrinėjimo srityje. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismas priimdamas spredimą indeksuoti ieškovų darbo užmokestį taip kaip tai numatyta VT KS 5.12 punkte ir priteisti jo nepriemoką, nesirėmė Susitarimo 2 p., kuriame numatytą už kokį laikotarpį darbuotojų atstovai atsisako iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio indeksavimu, nuostatomis ir laikė, kad tai niekaip neapriboja konkrečių darbuotojų teisės ginti savo subjektines teises individualaus ginčo pagalba, todėl indeksavo ieškovų darbo užmokestį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. jų nurodomu 10,7 procento dydžiu. Be to, apelianto manymu, Susitarimo, tiek kaip VT KS sudedamoji dalis, tiek kaip kolektyvinio ginčo sureguliavimo rezultato, nuostatos, galioja visiems nuo jo įsigaliojimo pradžios dirbusiems darbuotojams. Apeliantas taip pat nurodo, jog kadangi darbo teisėje nėra normų, reglamentuojančių individualios darbo sutarties ar koletyvinės sutarties aiškinimą, taikytinos civilinės teisės normos, nustatančios sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Be to, teismas aiškindamas VVT KS nuostatas, susijusias su metinės priemokos už 2013 metus išmokėjimo atidėjimo, turėjo vadovautis LR CK 6.30-6.32 straipsniuose pateiktais sąlyginės prievolės samprata bei vykdymo terminais, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje jo sprendimas priteisti ieškovams metinę priemoką už 2013 metus bei su tuo susijusius delspinigius yra nepagrįstas ir naikintinas. Apelianto nuomone, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus- vertino juos kiekvieną atskirai, nevertindamas įrodymų kaip visumos, t.y. Susitarimas nebuvo vertinamas kaip VT KS papildymas. Apeliantas taip pat pažymi, kad jo turto ir pajamų panaudojimą reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas bei kiti panašaus pobūdžio teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad keleivių vežimas Vilniaus mieste yra viena iš valstybės deleguotų funkcijų ir tai vykdoma teikiant viešąsias paslaugas, manytina, kad apelianto ir darbuotojų atstovų pasiektų susitarimų dėl VT KS vykdymo panaikinimas ir ieškovų ieškinių patenkinimas būtų postūmis į teismą dėl tų pačių sumų kreiptis į teismą (pastaba: patenkinus visų darbuotojų ieškinius, pirminiais skaičiavimais bendrovė turėtų sumokėti apie 20 mln. Lt) lemtų bendrovės bankrotą ir tai tiesiogiai įtakotų viešųjų paslaugų teikimą, tuo pačiu pažeidžiant ir viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Ieškovai V. D. ir H. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog kolektyvinio ginčo pagalba negalėjo būti sprendžiami individualiam darbo ginčui priskirtini klausimai - dėl KS sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymas, nes minimos KS nuostatos nėra kolektyvinio ginčo objektu. Susitarimu nebuvo panaikintos ar pakeistos KS nuostatos aktualios šiam individualiam darbo ginčui. Ieškovų teigimu, KS 5.12, 5.7.3 punktas ir KS 9-o priedo 2.1 p. yra normatyvinės KS nuostatos, dėl jų tinkamo vykdymo turi būti keliamas ne kolektyvinis ginčas, o individualus, nes darbuotojų atstovai - profesinės sąjungos, be atskiro darbuotojo prašymo, gali ginti tik kolektyvines darbuotojų teises ar interesus, o ne individualias. Nurodo, jog ieškovų reikalavimai yra akivaizdūs ir pagrįsti, o darbdavys, prisidengdamas kolektyviniu ginču tik siekia išvengti savo prievolės. Be to, pažymi, jog 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimas negali būti laikomas 2006 m. lapkričio 8 d. KS priedu, kadangi darbuotojų konferencija, o konkrečiai delegatai, neturėjo įgaliojimų nei pritarti Susitarimui, nei tuo labiau jį patvirtinti kaip KS priedą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įgaliojimus derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir ją sudaryti, o taip pat ir pakeisti, turi ne darbuotojų kolektyvas (Konferencija), bet jam, kaip kolektyvinės sutarties šaliai, atstovaujanti profesinė sąjunga. Pastebi, kad sistemiškai aiškinant KS 5.12 p. nuostatą, indeksavimas turi būti skaičiuojamas ne vartotojų kainų indeksui padidėjus 1 proc. nuo praėjusio laikotarpio, kaip nurodo atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, t.y. jį lyginant su praėjusiu paskutinio atlikto indeksavimo, kuris ieškovų žiniomis buvo atliktas 2008 m. spalio mėn. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo pozicija dėl priteistos metinės priemokos už 2013 metus ir pažymi, jog priešingai nei nurodo atsakovas, 2014 m. gegužės 16 d. Kolektyvinėje sutarties 8 priedo 4 punkto sąlyga yra priklausoma nuo atsakovo, juk 8 priedo 4 punktas numato, jog darbdaviui išmokėjus visą metinę priemoką už 2012 metus, įgaliotos profesinės sąjungos iniciatyva, gali būti pradėtos derybos dėl pagal bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatų darbuotojams priklausančios metinės priemokos už 2013 m. išmokėjimo, t.y. teisė įgaliotai profesinei sąjungai inicijuoti derybas dėl darbuotojams ir taip jau pradelstų metinių priemokų už 2013 m. atsiranda tik tuomet jei darbdavys išmokės visą metinę priemoką už 2012 metus. Ieškovų manymu, teismas išsamiai ir kruopščiai aptarė tiek šalių paaiškinimus, juos konkrečiai ir visapusiškai susiedamas su rašytiniais civilinės bylos dokumentais, kurie patvirtina tai, kad ieškovų ginamos teisės buvo pažeistos atsakovo veiksmais ir nepagrįstu plečiamuoju Susitarimo aiškinimu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog pagal apelianto į bylą pateiktus įrodymus, kurie neva pagrindžia jo finansinę padėtį, negalima daryti išvados, jog apelianto padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas V. D. atsakovo įmonėje (anksčiau UAB „Vilniaus troleibusai“) dirba nuo 2003 metų kontaktinių tinklų ir kabelinių linijų elektromonterio pareigose; ieškovas H. N. atsakovo įmonėje dirba nuo 2006 metų riedmenų remonto šaltkalvio pareigose. UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. buvo pasirašyta Kolektyvinė sutartis (toliau- KS), kuri bendrovę sujungus su AB „Vilniaus autobusai“ ir reorganizavus į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, liko galioti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. 2012 m. liepos 16 d. dėl kolektyvinių sutarčių eilės nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos iškėlė kolektyvinį ginčą. 2012 m. gruodžio 7 d. visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai pasirašė Susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų (toliau- Susitarimas). Susitarimo esmė- darbuotojų atstovai atsisakė kolektyvinio ginčo reikalavimų, susijusių su papildomu atlyginimu už 2009 m. metinius darbo rezultatus mokėjimu buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, atlyginimų indeksavimu atgaline data bei delspinigių mokėjimu mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti likusias metinių priemokų už 2011 ir 2012 metus dalis. Susitarimo 6.2 punkte buvo nustatyta, kad „kol bus deramasi dėl naujos KS, UAB „Vilniaus troleibusai“ KS 5.8.10 papunkčio nuostatos bus vykdomos 2012-08-08 darbdavio įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“ numatyta tvarka, o kitų, bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų, vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip pat, kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo diena) ir toks vykdymas laikomas tinkamu“. Susitarimo galiojimo terminas - „iki visiško susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013-07-31“. Susitarimo galiojimo termino pratęsimo sąlyga: „ne ilgiau kaip 3 mėnesiams“, „Šalims susitarus“. Darbuotojų konferencija 2013-04-17 pritarė Susitarimui, nusprendė laikyti jį kolektyvinių sutarčių papildymu, o taip pat įgaliojo VVT DPS „atstovauti darbuotojų interesus derybose dėl KS, pasirašyti KS bei kontroliuoti tolesnį jos vykdymą, o taip pat KS galiojimo metu derinti su darbdaviu visus lokalinius teisės aktus“. Pasak ieškovų, darbuotojų konferencija, o konkrečiai delegatai, neturėjo įgaliojimų nei pritarti, nei tuo labiau jį patvirtinti kaip KS priedu. 2012-12-07 Susitarimo galiojimo laikas pasibaigė 2013-07-31. Ieškovai pateikę ieškinius nurodo, jog 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimas apriboja veikiančių Kolektyvinių sutarčių kai kuriuos punktus, neturi galios ir neturi būti vykdomas, todėl pilna apimtimi turėtų galioti sena 2006 m. lapkričio 8 d. Kolektyvinė sutartis.
Dėl 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimo „Dėl 2012 m. liepos 16 d. iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų“ vertinimo bei ieškovų reikalavimo indeksuoti darbo užmokestį ir priteisti nepriemoką
Apeliantas pateikęs apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimo ir jo įtakos darbuotojų teisėms ir pareigoms, kylančioms iš kolektyvinių sutarčių. Nurodo, jog teismas patį Susitarimą vertino tik siaurąją prasme, t.y. tik kaip kolektyvinio ginčo sureguliavimo rezultatą, bet nevertino jo kaip VT KS dalies ir jo kaip VT KS dalies, įtakos individualiems darbuotojų ginčams kelti bei nagrinėti, be to neatsižvelgė į tai, kad nė viena Susitarimą sudariusi šalis jo neginčijo visą Susitarimo galiojimo laikotarpį, dar daugiau- laikėsi jo nuostatų ir pripažino jas galiojančiomis. Apelianto manymu, bet kokio kilusio kolektyvinio ginčo sprendimas yra aktualus visam kolektyvui, vadinasi yra privalomas kiekvienam jos nariui, tuo pačiu įtakodamas šių kolektyvo narių teises ir pareigas, kylančias iš kolektyvinės sutarties.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarime yra kalbama tik apie 2006 m. lapkričio 8 d. Kolektyvinės sutarties vykdymą (ne galiojimą) ir tik apie Kolektyvinės sutarties vykdymo reikšmę kolektyviniam ginčui, o Darbo kodeksas šiuo atveju aiškiai atriboja, kokie ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo yra nagrinėjami kolektyviniams ginčams nustatyta tvarka ir kokie individualiems ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.
Kolektyvinio ginčo samprata pateikta DK 68 straipsnyje. Jame nustatyta, kad kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Ši įstatymo leidėjo pateikta samprata remiasi tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju kriterijumi, t. y. įvardijamos tiek ginčo šalys, tiek ginčo pobūdis. Taigi pagal pateiktą sampratą kolektyvinio darbo ginčo šalys yra darbuotojai ir jų atstovai bei darbdavys ir jo atstovai, kurių viena netenkina kitos šalies iškeltų reikalavimų dėl kolektyvinės darbo sutarties, todėl pastaroji inicijuoja kolektyvinį darbo ginčą.
DK 67 straipsnio, reglamentuojančio ginčų, kylančių vykdant įmonės kolektyvinę sutartį, sprendimą, 1 dalis nustato, kad ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami kolektyviniams darbo ginčams nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės (LR DK 68 str.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka (LR DK 285 str.). Individualius darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas (LR DK 285 str.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2006 m. lapkričio 8 d. Kolektyvinės sutarties 5.12 punkto, kuriame nustatyta, jog „Darbuotojų darbo užmokestis indeksuojamas ne mažesniu kaip infliacijos koeficientas, vartojimo kainų indeksui padidėjus 1 proc. ir daugiau, pradedant skaičiuoti nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos, o toliau nuo paskutinio darbo užmokesčio indeksavimo“ netinkamo vykdymo ir dėl 5.7.3 KS punkto, kuriame nustatyta, kad „Papildomas atlyginimas už metinius darbo rezultatus (vidutinio atlyginimo dydžio) mokamas darbuotojams, išdirbusiems pilnus kalendorinius metus (nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 1 d.) ir neturintiems drausminių nuobaudų“ bei KS 9 priedo 2.1-2.2 punkto netinkamo vykdymo.
Apelianto teigimu Kolektyvinės sutarties 5.12 punkto galiojimas yra sustabdytas 2012 m. gruodžio 7 d. Kolektyvinės sutarties pakeitimu (Susitarimo 6 punktas). Susitarimo 6 punkte šalys susitarė, kad: 1) šiuo susitarimu yra suderinamas 2012 m. liepos 16 d. iškelto kolektyvinio ginčo reikalavimų vykdymas, 2) kol bus deramasi dėl naujos kolektyvinės sutarties, UAB „Vilniaus autobusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 papunkčio nuostatos bus vykdomos 2012 m. rugpjūčio 8 d. darbdavio įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“ nustatyta tvarka, o kitų, bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių, nuostatų vykdymas paliekamas tokiame pačiame lygyje (t.y. derybų metu jos bus vykdomos taip kaip jos yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo dieną) ir toks vykdymas laikomas tinkamu“. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto aiškinimu nesutinka ir pažymi, jog kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl darbo užmokesčio (LR DK 186 str. 2 d.) ir normatyvinių Kolektyvinės sutarties nuostatų, o tai teisėjų kolegijos manymu visiškai atitinka aukščiau paminėtą LR DK 67 str. 2 d. individualaus darbo ginčo sampratą. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, ką iš esmės pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog aukščiau paminėti punktai yra normatyvinės KS nuostatos, o dėl jų tinkamo vykdymo turi būti keliamas ne kolektyvinis ginčas, o individualus, kadangi darbuotojų atstovai- profesinės sąjungos, be atskiro darbuotojo prašymo, gali ginti tik kolektyvines darbuotojų teises ar interesus, o ne individualius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimu buvo išspręstas kolektyvinis ginčas, o ne individualus ginčas, kurio tikslas nebuvo KS ar jos nuostatų keitimas, pildymas ar panaikinimas. Tuo tarpu 2006 m. lapkričio 8 d. KS 5.12 punkte įtvirtinta normatyvinė nuostata, nustato konkrečias teises darbuotojams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, jog aukščiau paminėti aptarti klausimai, yra susiję tik su kolektyvinio ginčo sureguliavimu, ko pasėkoje Susitarimo šalys galėjo susitarti tik dėl kolektyvinės sutarties vykdymo tinkamumo kolektyvinio ginčo, iškelto dėl paminėtos nuostatos netinkamo vykdymo, kontekste. Todėl, įmonės darbuotojui manant, jog jo atžvilgiu yra netinkamai vykdoma būtent jam galiojanti kolektyvinė sutartis, jis turi teisę reikšti savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus ir spręsti šį klausimą atskirai individualia ginčo tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nurodo, jog 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimas yra UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. pasirašytos Kolektyvinės sutarties priedas, kadangi 2013 m. balandžio 17 d. Darbuotojų konferencijos 8 darbotvarkės klausimu nutarta: „Patvirtinti ir pritarti 2012 m. gruodžio 7 d. darbdavio ir darbuotojų pasirašytam susitarimui dėl 2012 m. liepos 16 d. iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų, laikyti jį nuo pasirašymo dienos galiojančiu 2006 m. lapkričio 7 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ ir 2007 m. sausio 30 d. AB „Vilniaus autobusai“ kolektyvinių sutarčių papildymu“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, jog toks Susitarimas negali būti laikomas KS priedu, kadangi Susitarimo 4 punkte yra aiškiai nustatyta, kad „Šis Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali būti pratęstas Šalims susitarus“. Iš to darytina išvada, jog Susitarimo vėliausias galiojimo terminas yra 2013 m. spalio 31 d. Be to, LR DK 60 str. nuostatos vienareikšmiškai nustato, jog įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. To paties straipsnio 3 d. numato, jog jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis (4 d.). Taigi, šioje teisės normoje aiškiai įvardyta, kad įgaliojimus derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir ją sudaryti, o taip pat ir pakeisti, turi ne darbuotojų kolektyvas (Konferencija), bet jam, kaip kolektyvinės sutarties šaliai, atstovaujanti profesinė sąjunga. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria ieškovų dėstomiems argumentams, jog toks reglamentavimas aiškiai parodo, kad nors kolektyvinės sutarties šalis yra darbuotojų kolektyvas, tačiau jis neturi teisės tiesiogiai derėtis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, nes tai yra profesinės sąjungos (arba darbo tarybos), kaip darbuotojų interesus ginančio subjekto, prerogatyva.
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos kolektyvinės sutarties sudarymo, vykdymo ir aiškinimo bei kolektyvinių ginčų nagrinėjimo srityje ir cituoja 2013 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013 nutartį. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi paminėtos nutarties turinį, konstatuoja, jog apelianto nurodytos nutarties faktinės aplinkybės, iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos aplinkybių. Cituojamoje LAT nutartyje taikinimo komisijoje buvo pripažintas Kolektyvinės sutarties negaliojimas, ko pasėkoje nebeliko teisinio pagrindo pagal ją ginti pažeistų darbuotojo teisių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje 2012-12-07 Susitarimu buvo išspręstas kolektyvinis ginčas, nepakeičiant jokių KS nuostatų, jų nepanaikinant, o tik darbuotojų atstovams atsisakius ateityje ginti darbuotojų teises kolektyvinio ginčo pagalba. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis ir kita apelianto nurodoma nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1123-823/2014, kaip turinčia prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtos bylos faktinis pagrindas taipogi skiriasi nuo šioje byloje sprendžiamų klausimų. Be to, pagal LR CPK 182 str. 2 p. prejudiciniai faktai laikomos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pastebėtina, jog tarp minimos civilinės bylos proceso dalyvių nebuvo nei vieno ieškovo ar jo atstovo, todėl ši nutartis negali turėti prejudicinės reikšmės.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės vienintelis apelianto nesutikimas dėl ieškovams priteistų indeksuotų darbo užmokesčių sumų, pasireiškia tuo, jog teismas neįvertino, kad darbuotojų atstovai atsisakė kolektyvinio ginčo reikalavimo, susijusio su darbo užmokesčio indeksavimu atgaline data. Tačiau kaip jau minėta aukščiau konstatavus, jog 2012-12-07 Susitarimas niekaip neįtakoja individualių konkrečių darbuotojų teisių, kurias jie įgyja pagal kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas ir neapriboja jų teisės kreiptis į teismą su individualiu ginču dėl kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos vykdymo, o Susitarimo 6 punkte aptariami klausimai, yra susiję tik su kolektyvinio ginčo sureguliavimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pagrindas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį dėl netaikyto indeksavimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. egzistuoja, todėl ieškovui V. D. pagrįstai buvo priteista 5 222,22 Lt; ieškovui H. N.- 6 331,12 Lt. Teisėjų kolegija išsamiau šiuo klausimu nepasisako, kadangi dėl apelianto nurodytų aplinkybių išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria šioms teismo išvadoms.
Dėl metinės priemokos už 2013 metus ieškovams priteisimo
Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje kuria ieškovams priteista priemoka už 2013 metus, nurodo, jog šiuo atveju buvo būtina vadovautis civilinės teisės normomis, nustatančiomis sutarčių aiškinimo taisykles, t.y. teismas turėjo vadovautis LR CK 6.30-6.32 straipsniuose pateiktais sąlyginės prievolės samprata bei vykdymo terminais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog įmonėje įsigaliojo nauja 2014 m. gegužės 16 d. Kolektyvinė sutartis, kurioje buvo aptarti 2006 m. lapkričio 8 d. Kolektyvinės sutarties 5.7.3 punkto bei Kolektyvinės sutarties 9 priedo vykdymo klausimai, skaičiuojant ir išmokant atlyginimo priedą už 2012 metus. KS 8 priedo 4 punkte numatyta, kad „darbdaviui išmokėjus visą metinę priemoką už 2012 m. įgaliotos profesinės sąjungos iniciatyva, gali būti pradėtos derybos dėl pagal bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatas darbuotojams priklausančios metinės priemokos už 2013 m. išmokėjimo“ (t. 2 b.l. 105). Apelianto teigimu, šis punktas yra sąlyginė prievolė, pratęsianti 2013 m. metinės priemokos išmokėjimo terminą iki tam tikros sąlygos įvykimo- išmokėjus metinę priemoką už 2012 metus ir pabaigus derybas dėl 2013 m. metinės priemokos išmokėjimo. Pažymi, kad ši sąlyga nepriklauso šiuo atveju nuo darbdavio, o nuo kito kolektyvinės sutarties- darbuotojų atstovo veiksmų. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei teigia apeliantas, 2014 m. gegužės 16 d. KS 8 priedo 4 punkto sąlyga yra visiškai priklausoma nuo apelianto, kadangi ji numato, jog darbuotojų atstovai galės inicijuoti derybas dėl darbuotojams priklausančioms priemokos už 2013 metus išmokėjimo, tik tuomet kai darbdavys (apeliantas) išmokės visą metinę priemoką už 2012 metus. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju taipogi svarbu atsižvelgti ir į tai, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, apeliantas įrodinėja sunkią jo finansinę padėtį, kuriai esant jis nėra pajėgus vykdyti tam tikrų prievolių darbuotojams. Atsižvelgus į tai, darytina prielaida, jog apeliantas gali piktnaudžiauti išmokėdamas metines priemokas už 2012 metus tik tam, kad galimai ateityje darbuotojų atstovams neatsirastų prievolė derėtis dėl 2013 m. priemokos. Todėl, atsižvelgus į LR CK 6.30 str. 5 d. nuostatą, numatančią, jog prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad naujojoje KS atlyginimo priedo už 2013 metus skaičiavimo ir išmokėjimo klausimai nėra aptarti, todėl prievolės išmokėti ieškovams priedą už 2013 metus terminas yra suėjęs, ko pasėkoje pagrindas priteisti šį priedą egzistuoja: ieškovui V. D. priteistina 2 792,23 Lt; ieškovui H. N. priteistina 3 604,05 Lt.
Dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo bei sunkios apelianto finansinės padėties
Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus- vertino juos kiekvieną atskirai, nevertindamas įrodymų, kaip visumos ir vertino juos tik ieškovų naudai. LR CPK 185 str. numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepadarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, ištyrė byloje esančius įrodymus bei išdėstė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindžia, kad vertindamas įrodymus teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų.
Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas, kurios atitinka visapusiškai ištirtų bylos įrodymų duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to, apeliantas taipogi teigia, jog jo finansinė padėtis yra sunki, o jo ir darbuotojų atstovų pasiektų susitarimų dėl VT KS vykdymo panaikinimas ir ieškovų ieškinių patenkinimas būtų postūmis dėl tų pačių sumų kreiptis į teismą, lemtų bendrovės bankrotą ir tai tiesiogiai įtakotų viešųjų paslaugų teikimą, tuo pačiu pažeidžiant ir viešąjį interesą.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudaro 184 515 129 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas- 59 906 898 Lt, trumpalaikis turtas- 124 608 231 Lt (iš kurio per vienerius metus gautinos sumos- 119 157 859 Lt). Palyginus bendrovės praėjusius finansinius metus su finansiniais metais, teigti, jog bendrovės padėtis yra sunki, pagrindo nėra. Priešingai, įmonės ilgalaikis turtas padidėjo, veikla pelninga. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jo veiksmus siekiant išieškoti debitorines skolas, tikslu atsiskaityti su įmonės darbuotojais, kadangi kaip matyti iš byloje esančio balanso, bendrovės debitorinės skolos, sudaro gana nemažą dalį bendrovės turto. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog apelianto į bylą pateikti įrodymai, neįrodo jo sunkios finansinės padėties, o jo argumentai, jog ieškovų ieškinių patenkinimas prives įmonę prie bankroto bei galimai inicijuos naujus teisminius ginčus ir kt., vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai bei nesudaro pagrindo jais remiantis, o tuo pačiu ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas prašo priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 587 Lt dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimo pateikimą. Netenkinus apeliacinio skundo, pagrindo priteisti šias išlaidas apeliantui nėra, todėl šis prašymas atmestinas (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jų dydį, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas taipogi atmestinas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.