Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnybas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 1985 m. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vykdomajam komitetui paskyrus individualių garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir Kaišiadorių Liaudies deputatų tarybos (toliau – LDT) vykdomajam komitetui patvirtinus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės garažų kooperatyvo narių sąrašą, 1986 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono LDT vykdomasis komitetas išdavė leidimą statyti garažus. Pareiškėjas buvo Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Visi garažai buvo statomi kooperatyvo narių ūkio būdu. 1986 m. pareiškėjas pastatė garažą savo lėšomis ir darbu ant valstybinės žemės, naudojosi juo nuo pat pastatymo dienos. Panaikinus Kooperatyvą „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų apie jo egzistavimą neišliko. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, pasikeitus teisiniam kooperatyvų statusui, kooperatyvo įstatai turėjo būti perregistruoti į bendrijos iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas nepadarė to, garažai liko registruoti Kooperatyvo vardu. Nebeegzistuojant juridiniam asmeniui, nėra galimas ir jo teisių perėmimas. Pareiškėjas valdo garažą (boksą) atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 37 metus, laiko jį savu, rūpinasi patalpos fizine ir technine būkle: perdažė garažo (bokso) duris, remontavo stogą, keitė jo dangą. Pareiškėjas naudoja garažą nuolat, laiko jame automobilį, daržoves ir kitus daiktus. Niekas niekada nereiškė ir nereiškia pretenzijų į minėtą patalpą valdymo ar nuosavybės pagrindu, ši patalpa nėra įregistruota kitų asmenų vardu. Yra atlikti garažo kadastriniai matavimai, tačiau nei garažas, nei jo kadastriniai matavimai negali būti įregistruoti viešame registre. Nėra kitos galimybės įregistruoti garažą pareiškėjo vardu, kaip tik nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2023 m. rugpjūčio 14 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. S. palaikė pareiškime nurodytą prašymą, patvirtindamas jo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad buvo sudarytas sąrašas dėl asmenų, norinčių statyti garažą, buvo renkamos lėšos garažų statybai. Statyboms vadovavo R. M., jis buvo atsakingas už dokumentų rengimą, buvo prašymas organizuoti kooperatyvą. Garažai buvo statomi narių (tarp jų – pareiškėjo) lėšomis ir jėgomis. Buvo 11 garažo boksų, nariai traukė boksų numerius, kad išrinktų jiems skirtą garažą. Pareiškėjas išrinko garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gavo butą 1981 m. o pastatytu garažu naudojosi nepertraukiamai nuo 1986 m., nes turėjo automobilį. Jo lėšomis ir darbu buvo išvedžiota elektra garaže, įrengti mediniai vartai, jis kelis kartus remontavo garažo stogą, paskutinį kartą – prieš keturis metus. Per visą garažo valdymo laikotarpį niekas nereiškė pretenzijų dėl garažo nuosavybės. Garaže yra rūsys, kur pareiškėjas laiko padangas, kanistras ir kitus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1985 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės LDT vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 3 skirti garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ 0,22 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje kooperatyvinių garažų statybai (el. b. l. 12). 1985 m. kovo 21 d. Kaišiadorių r. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 68 registruoti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai ir patvirtintas narių sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjas R. S., nurodant jo adresą (duomenys neskelbtini), turima transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-16). 1986 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono LDT vykdomasis komitetas išdavė Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės individualių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ leidimą ūkio būdu statyti garažus (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 39,76 kv. m. garažo boksas bendrame garažo pastate, statybos metai – 1986 m. (el. b. l. 19-30). Pareiškėjui nepavyko gauti kitų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kadangi jie nesaugomi Kauno regioniniame valstybės archyve (el. b. l. 11). Šis garažo boksas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 9, 17).

Liudytoju apklaustas J. S. K. paaiškino teismui, kad yra maždaug 50 garažų, kurie buvo pastatyti, išsirinkus asmenį, vadovavusį garažo statyboms, t. y. R. M.. Garažus liudytojas ir pareiškėjas su kitais asmenimis statė patys, pasisamdė tik mūrininką. Buvo įsteigtas kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas, pareiškėjas ir kiti asmenys surinko lėšas garažo statybai, garažai buvo pastatyti 1986 m. Liudytojui priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia pareiškėjo garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo parodymais, pareiškėjas R. S. naudojosi garažo boksu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pat jo pastatymo pradžių, statydamas jame automobilį. Kai prakiuro garažo stogas, liudytojas ir pareiškėjas, kelis kartus remontavo jį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto paskirtį, į tai, kad garažai yra valstybinėje žemėje, pareiškėjai naudojosi valstybinėje žemėje esančiais garažais nepertraukiamai, atvirai, į tų garažų, kurie gali būti vertinami kaip fizinių asmenų lėšomis sukurti (pastatyti) nauji nekilnojamieji daiktai, pastatymo aplinkybes, vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 54 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą garažo boksą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pareiškėjas ketino įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą kaip statinio statytojas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau negalėjo tinkamai įforminti nurodytu pagrindu atsiradusio garažo nuosavybę dėl to, kad mirė asmuo, tvarkęs kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. R. M.

Garažo boksas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kieno nors nuosavybė. Jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas, užvaldydamas garažą, visą įgyjamosios senaties laiką (37 metus) buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą. Jis nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn. Pareiškėjas valdo garažo boksą teisėtai, t. y. ne per prievartą, ne slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, bei nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjo valdymas, jo bei liudytojo paaiškinimais, pasireiškė tuo, kad R. S. laikė garaže automobilį ir kitus daiktus, remontavo garažo stogą, įsivedė jame elektrą.

Byloje pateiktas Kaišiadorių rajono architektės inspektorės 1986 m. birželio 24 d. išduotas leidimas garažų statybai. Nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytas garažas pastatytas neteisėtai, kadangi Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, jog bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardintus) įformina rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją. Nors byloje duomenų apie ginčo statinio priėmimą naudoti nėra, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ginčo garažo boksas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad subjektai, per kuriuos valstybė įgyvendina, gina savo kaip savininkės teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti (savivaldybė, Inspekcija, NŽT) nereiškė savo daiktinių teisių gynimo ieškinių, nepradėjo procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, nepriėmė sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo daugiau nei 37 metus. Ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra privačių asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti garažai, toleravimas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą įgyjamosios senaties būdu. Garažai buvo pastatyti turint vykdomojo komiteto leidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis dėl garažo valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Inspekcijos argumentas, kad garažo boksas, kurį pareiškėjas valdė nuo 1986 metų iki šiol, nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą kitu teisinu pagrindu ­ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kai prašoma patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kai pareiškėjui tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu, Inspekcijos nurodytos aplinkybės dėl daikto suformavimo neturi teisinės reikšmės (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-260/2021, 24 punktas).

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas, pareikštas turint tikslą įgyti nuosavybės teisę į garažą ir įregistruoti jį, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas pareiškėjo bei liudytojo parodymais, todėl turi būti patenkintas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 39,76 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo R. S. pareiškimą.

Nustatyti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 39,76 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.