Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tėvai nėra sudarę susitarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tėvams nepavyksta susitarti dėl tėvo – atsakovo bendravimo su vaikais, siekiant išvengti tolimesnių ginčų, manytina, jog byloje būtų tikslinga nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat Skyriaus nuomone, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019- m. vasario 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikiną atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. S. ir T. R. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: - kiekvieną porinės savaitės šeštadienį A. S. nuo 10.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. S. ir T. R. vaikų gyvenamojoje vietoje; - kiekvieną neporinės savaitės sekmadienį A. S. nuo 10.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. S. ir T. R. vaikų gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsakovas A. S., nesutikdamas su teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

5. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė minimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką su objektyviai neįgyvendinama sąlyga bendrauti su vaikais tik ieškovės namuose. Pažymi, jog teismas nepateisinamai nukrypo nuo tėvų valdžios lygybės principo ir nepagrįstai suvaržė atsakovo bendravimo teises, apribojo asmens judėjimo laisvę. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

7. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

8. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiant tokį socialiai reikšmingą klausimą kaip laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, turi būti įvertintos visos teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o nustatyta laikina bendravimo tvarka turi užtikrinti, visų pirma, prioritetiniais laikomus šalių nepilnamečių vaikų interesus iki teismo sprendimo priėmimo.

9. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai yra dar labai maži (sūnui – 2 m., dukrai – 1 m.), jie nėra įpratę ilgą laiką būti atskirai nuo savo mamos, nakvoti ne namuose, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka, kuomet atsakovas gali paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvieną porinės savaitės savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 10 val., grąžinant vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., prieštarauja šalių vaikų interesams, toks bendravimas gali jiems pakenkti, sukelti psichologinę įtampą, baimę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, yra pakankama tam, kad tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo sustiprėtų tarpusavio ryšys, kartu užtikrinant ir nepilnamečių vaikų bei jų tėvo teisę į bendravimą. Taigi, nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka, visų pirma, šalių nepilnamečių vaikų, interesus, taip pat nepažeidžia ir atsakovo interesų.

10. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra sprendžiama dėl paduoto ieškinio pagrįstumo. Šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kt.).

11. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra labai mažos, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi nuotoliniu būdu 1 valandą per dieną, jo gaunamas darbo užmokestis yra 3,39 Eur per mėnesį; taip pat jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) antraeilėse vadybininko pareigose 1 valandą per mėnesį, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ši bendrovė atsakovui išmokėjo 5,57 Eur darbo užmokesčio. Taip pat nurodoma, jog atsakovas gyvena iš savo tėvų teikiamos finansinės paramos. Atsakovas dėl minėtų objektyvių priežasčių neturi galimybių teikti teismo priteisto laikino išlaikymo – po 200 Eur kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.

14. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

15. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.