Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-8778-426/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-22
Bylos Nr.: I-8778-426/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02573-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: G. L.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Ingrida Jurgelevičienė

Kategorijos

1.9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-8778-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-02573-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.7

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjos G. L. atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-04-24 sprendimą Nr. 68-75; 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015-03-05 rašto Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212 dalį, kuria nepaskaičiuotos palūkanos nuo prašymų grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką pateikimo pridėjus 30 dienų; 3) įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti palūkanas už nurodomą laikotarpį; 4) iš Inspekcijos pareiškėjos naudai priteisti 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014-12-22 iki palūkanų faktinio grąžinimo.

Anot pareiškėjos, Inspekcija nurodė, jei buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, palūkanos turi būti skaičiuojamos praėjus 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pareiškėja su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuria remiasi Inspekcija, yra vienintelė nutartis, kurioje spręsta dėl kito mokesčio (gyventojų pajamų mokesčio) permokos grąžinimo. Be to, dėl klaidingos mokesčių administratoriaus pozicijos buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, kuris užsitęsė, todėl pareiškėja įprastu terminu neatgavo PVM kredito. Pažymėjo, kad pareiškėjos pirminis mokestinis patikrinimas prasidėjo dėl 2006-01-25 ir 2006-03-09 pareiškėjos Vilniaus AVMI pateiktų prašymų grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Visi vėlesni pareiškėjos prašymai grąžinti PVM permoką buvo stabdomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 str. 7 d. 2 p. pagrindu. PVM permokos grąžinimo klausimas buvo išspręstas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-22 nutarties. Anot pareiškėjos, tai neabejotinai reiškia, kad buvo patirta finansinė rizika ir ekonominė našta akivaizdi.

Pareiškėjos nuomone, palūkanos turėjo būti apskaičiuotos vadovaujantis 1977 -05-17 Šeštąja Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – Šeštoji direktyva) ir 2006-11-28 Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatomis arba tiesiogiai jas taikant arba netaikant jomis draudžiamų nacionalinės teisės nuostatų, ribojančių apmokestinamojo asmens teises (toliau – PVM direktyva).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti palaikydama skunde išdėstytus motyvus.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime (b. l. 33-35) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad mokesčių administratorius, per MAĮ 87 str. 7 d. nurodytus terminus negrąžinęs mokesčio permokos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėta mokestį dydžiui. Inspekcija su pareiškėjos nurodomu palūkanų skaičiavimo metodu nesutinka ir nurodo, kad palūkanos turėjo būti pradėtos skaičiuoti praėjus 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo dėl atlikto patikrinimo rezultatų tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, iki permoka buvo grąžinta. Inspekcija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota administracinėje byloje Nr. A575-654/2011.

Inspekcija nurodo, kad sprendimas dėl patikrinimo akto priimtas 2012-08-27, todėl, vadovaujantis MAĮ 164 str. 3 d. dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, t. y. laikoma, kad sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2012-09-03. Būtent nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamas 20 dienų terminas, per kurį negrąžinus permokos, turėjo būti pradėtos skaičiuoti palūkanos. Atitinkamai pareiškėjai palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2012-09-25, t. y. nepažeidžiant MAĮ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintų terminų.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Vilniaus AVMI 2006-01-25 ir 2006-03-09 pateikė prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) už 2005 m. (b. l. 137, 138). Vilniaus AVMI 2006-04-24 pranešime Nr. (27.16)-89-759 nurodė, kad pareiškėja, nevykdydama mokesčio mokėtojo registre įregistruotos veiklos (nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo) bei neįsigijusi ilgalaikio materialiojo turto, priskirto ekonominei veiklai vykdyti, nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 49 950 Lt pirkimo PVM, skirto nekilnojamajam turtui pastatyti, kuris nėra jos nuosavybė, todėl pareiškėjai siūloma pateikti patikslintą PVM deklaraciją už 2005 m. II pusmetį ir sumažinti 49 950 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (b. l. 134-135). Vilniaus AVMI 2006-05-11 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. 94-206 nurodė, kad pareiškėja per nustatytą terminą iki 2006-05-05 nustatytų trūkumų ir / ar prieštaravimų nepašalino, todėl tikslinga pradėti mokestinį patikrinimą (b. l. 129-133).

Vilniaus AMI, patikrinusi pareiškėją (patikrinimas pradėtas 2006-06-30, baigtas 2012-07-12), 2012-07-12 patikrinimo akte Nr. (4.65)-08-77-10 konstatavo, kad pareiškėja, nevykdydama mokesčio mokėtojo registre įregistruotos veiklos (neįsigijus nekilnojamojo turto perpardavimui) bei nevykdydama PVM apmokestinamosios veiklos, nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 287 660 Lt pirkimo PVM, skirto nekilnojamajam turtui pastatyti ir įrengti, kuris nėra jos nuosavybė. Patikrinimo metu pareiškėjai papildomai apskaičiuota 287 660 Lt mokėtino į biudžetą PVM. Be to, pareiškėjai nuo 2005-04-11 iki 2011-12-31 papildomai apskaičiavo 290 335 Lt mokėtino į biudžetą PVM (b. l. 68-74). Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi 2012-07-12 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-08-77-10, 2012-08-27 sprendimu Nr. (4.65)-256-140 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 290 335 Lt PVM, 14 666 Lt PVM delspinigių bei skirtą 29 034 Lt PVM baudą (b. l. 62-66).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-11-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4353-121/2013 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Inspekcijos 2013-06-10 sprendimo Nr. 68-100 dalį, kuria skirtas pakartotinis patikrinimas, ir įpareigojo atsakovą mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-949/2014 pareiškėjos ir Inspekcijos apeliacinius skundus atmetė.

Pareiškėja 2014-12-18 prašymu Vilniaus AVMI prašė grąžinti PVM permoką ir paskaičiuoti palūkanas už uždelstą grąžinti PVM laikotarpį, įskaitant ir nepagrįstai dėl klaidingos mokesčių administratoriaus nuomonės užsitęsusio mokestinio patikrinimo (b. l. 54, 55). Vilniaus AVMI 2014-12-22 išvada Nr. 5080976 nustatė, kad gali būti grąžinta 258 230,98 Lt PVM permoka (b. l. 50-51). Vilniaus AVMI 2015-03-05 raštu Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212 nurodė pareiškėjai, kad 2014-12-23 vietos mokesčių administratorius pareiškėjai grąžino 258 230,98 Lt PVM ir 2015-02-25 sumokėjo 18 375,62 Eur palūkanų dėl uždelsto PVM grąžinimo. Nurodė, kad palūkanos mokėtos nuo 2012-09-25 iki 2014-12-22. Inspekcija skundžiamu sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI raštą Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2015-04-24 sprendimo Nr. 68-75 (b. l. 38-39) (toliau – ir sprendimas), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2015-03-18 skundas (b. l. 41-43) dėl Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 5 d. rašto Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212 (b. l. 44). Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu, kuriuo konstatuota, kad palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2012-09-25 iki 2014-12-22. Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – palūkanų skaičiavimo tvarka už uždelstą grąžinti PVM.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ. Mokesčių administratorius, per MAĮ 87 str. 7 d. nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui (87 str. 9 d.). Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (87 str. 5 d.). Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą MAĮ nustatyta tvarka ir terminais (87 str. 6 d.). Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos (87 str. 7 d. 2 p.).

Pareiškėjos nuomone, palūkanos turi būti skaičiuojamos vadovaujantis Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos nuostatomis arba tiesiogiai jas taikant, arba netaikant jomis draudžiamų nacionalinės teisės nuostatų. Taigi iš esmės kelia klausimą nacionalinės teisės aktų (tame tarpe ir MAĮ) atitikimą Europos Sąjungos teisei.

PVM direktyvos 183 str. numatyta, kai tam tikrą mokestinį laikotarpį atskaityta PVM suma viršija mokėtino PVM sumą, valstybės narės gali arba grąžinti šį skirtumą, arba jį perkelti į kitą laikotarpį jų pačių nustatytomis sąlygomis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Šeštosios direktyvos 18 str. 4 d. Šiose nuostatose pagal jų formuluotę nenumatyta nei pareiga mokėti palūkanas už grąžintiną PVM skirtumą, nei data, nuo kurios šios palūkanos turi būti mokamos, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad šią nuostatą reikia aiškinti taip, jog valstybių narių nustatytos PVM skirtumo grąžinimo tvarkos nekontroliuojamos pagal Europos Sąjungos teisę. PVM direktyvos 183 str. numatyta teisė į PVM skirtumo grąžinimą iš esmės kyla iš valstybių narių procesinio savarankiškumo, šis savarankiškumas ribojamas proporcingumo ir veiksmingumo principais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010-01-21 sprendimo Alstom Power Hydro, bylos Nr. C‑472/08). Apmokestinamųjų asmenų teisė atskaityti iš jų mokėtino PVM sumokėtą prekių ir paslaugų pirkimo PVM yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės nustatytos bendros PVM sistemos principas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997-12-18 sprendimas Molenheide ir kt., bylų Nr. C‑286/94, C‑340/95, C‑401/95 ir C‑47/96, 2001-10-25 sprendimas Komisija prieš Italiją, bylos Nr. C‑78/00, ir 2008-07-10 sprendimas Sosnowska, bylos Nr. C‑25/07).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, nors valstybės narės turi tam tikrą laisvę nustatyti PVM skirtumo grąžinimo tvarką, tokia tvarka negali pažeisti mokesčių sistemos neutralumo principo taip, kad apmokestinamajam asmeniui tektų visa ar dalis šio mokesčio naštos. Visų pirma, tokia tvarka turi sudaryti apmokestinamajam asmeniui protingas sąlygas susigrąžinti visą dėl PVM skirtumo atsiradusį mokesčio kreditą, o tai reiškia, kad skirtumas turi būti sugrąžintas per protingą laikotarpį pinigais arba kitu atitinkamu būdu ir kad pasirinkta skirtumo grąžinimo forma bet kuriuo atveju neturi sukelti finansinės rizikos mokesčių mokėtojui (2001 m. spalio 25 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, bylos Nr. C‑78/00, ir 2008 m. liepos 10 d. sprendimas Sosnowska, bylos Nr. C‑25/07).

A. E. Sąjungos Teisingumo Teismo, terminas grąžinti PVM skirtumą iš esmės gali būti pratęstas tam, kad būtų atliktas mokestinis patikrinimas. Tačiau tiek, kiek apmokestinamasis asmuo laikinai negali disponuoti lėšomis, atitinkančiomis PVM skirtumą, jis patiria ekonominį sunkumą, kurį galima kompensuoti palūkanomis, taip užtikrinant mokesčių neutralumo principo laikymąsi (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Enel Maritsa Iztok 3, bylos Nr. C-107-10). PVM direktyvos 183 str., atsižvelgiant į mokesčių neutralumo principą, reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį įprastas PVM skirtumo grąžinimo terminas, kuriam pasibaigus turi būti mokamos palūkanos nuo grąžintinos sumos, yra pratęsiamas pradėjus mokestinio patikrinimo procedūrą, kai dėl šio pratęsimo palūkanos tampa mokėtinos tik nuo šios procedūros pabaigos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Enel Maritsa Iztok 3, bylos Nr. C-107-10).

Pagal Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, Europos Sąjungos teisės normos daro automatiškai netaikomas bet kokias jai prieštaraujančias nacionalinės teisės normas, be to, neleidžia teisėtai priimti naujų nacionalinių teisės normų ta apimtimi, kuria jos prieštarautų Europos Sąjungos teisės normoms. Iš to seka, kad kiekvienas nacionalinis teismas savo jurisdikcijos ribose privalo taikyti Europos Sąjungos teisę visa jos apimtimi ir užtikrinti teises, kurias Europos Sąjungos teisė suteikia individams (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1978-03-09 sprendimas Simmenthal Nr. C-106/77).

MAĮ 87 str. 7 d. 2 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Nagrinėjamoje byloje, šiuo sprendimu laikytinas Vilniaus AVMI 2012-09-27 sprendimas Nr. (4.65)-256-140, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad pareiškėja apie minėtą sprendimą buvo informuota registruotu laišku. Atitinkamai registruotas laiškas, vadovaujantis MAĮ 164 str. 3 d. laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, t. y. laikoma, kad sprendimas pareiškėjai įteiktas 2012-09-03. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus AVMI 2012-09-27 sprendimas Nr. (4.65)-256-140 sprendimas buvo įteiktas būtent 2012-09-03.

Vertinant susietai PVM direktyvos 183 str. su MAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis PVM permokos grąžinimą, draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, pagal kurias pasibaigus įprastiniam PVM skirtumo grąžinimo terminui, kuriam pasibaigus turi būti mokamos palūkanos nuo negrąžintos sumos, yra pratęsiamas pradėjus mokestinio patikrinimo procedūrą, kai dėl šio pratęsimo palūkanos tampa mokėtinos tik nuo procedūros pabaigos. Atitinkamai MAĮ 87 str. 7 d. 2 p. įtvirtinta, kad po mokestinio patikrinimo, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo. Tačiau įprastinis terminas, per kurį turėtų būti grąžinama PVM permoka, – 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos (MAĮ 87 str. 7 d. 1 p.). Pareiškėja pirmą prašymą dėl PVM permokos pateikė 2006-01-25, mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2006-06-30, baigtas – 2012-07-12, sprendimas priimtas tik 2012-08-27. Taigi, aiškinant MAĮ 87 str. nuostatas taip, kad terminas skaičiuotinas vadovaujantis MAĮ 87 str. 7 d. 2 p., susidarytų situacija, kad pareiškėjai nebūtų atlyginta nuo atitinkamų prašymų grąžinti PVM permoką pateikimo iki 2012-09-25.

Atitinkamai, palūkanos už laiku negrąžintą PVM permoką skaičiuotinos ne nuo MAĮ 87 str. 7 d. 2 p. numatyto termino pabaigos, o nuo to momento, kai permoka normaliomis sąlygomis turėjo būti grąžinta, t. y. nuo MAĮ 87 str. 7 d. 1 p. numatyto termino. Kadangi valstybė narė turi laikytis, be kita ko, mokesčių neutralumo principo, kuris reikalauja, kad apmokestinamojo asmens patirti finansiniai nuostoliai dėl negalėjimo disponuoti aptariama pinigų suma būtų atlyginti sumokant palūkanas už vėlavimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimas Steaua Română Nr. C-431/12). Priešingas teisės aiškinimas ir taikymas būtų nesuderinamas su Šeštosios direktyvos 18 str. 4 d. ir PVM direktyvos 183 str. bei neatitiktų mokesčių neutralumo principo, kadangi minėti sunkumai nebūtų kompensuojami. Atitinkamai palūkanos skaičiuotinos pagal 2006-01-25 gautą pareiškėjos prašymą (b. l. 138) nuo 2006-02-25, pagal 2006-03-10 gautą pareiškėjos prašymą (b. l. 137) nuo 2006-04-11, pagal 2006-07-18 gautą pareiškėjos prašymą (b. l. 126) nuo 2015-08-18 ir t. t.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai dėl palūkanų už ne laiku grąžintą PVM apskaičiavimai buvo priimti vadovaujantis netinkamai taikomais ir aiškinamais teisės aktais, todėl mokesčių administratorius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinas palūkanas.

Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus AVMI 2015-03-05 raštą Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212, tačiau juo pareiškėjai nėra panaikintos, pakeistos ar sukurtos teisės ir pareigos. Minėtas raštas yra informacinio pobūdžio. Juo, kaip minėta, nėra išreikšta institucijos valia dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, kuriais yra ar galėtų būti daroma įtaka pareiškėjos teisėms, pareigoms ar įstatymų saugomiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu raštu nėra paskaičiuojamos mokėtinos palūkanos, kadangi nurodyta, kad palūkanų suma nuo 2012-09-25 iki 2014-12-22 buvo sumokėta 2015-02-25, kai minėtas raštas priimtas 2015-03-05. Šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos G. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-04-24 sprendimą Nr. 68-75. Įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjai G. L. mokėtinas palūkanas.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė