Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. AS-328-438/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaPapildomas sprendimas · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
AS-328-438/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02573-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
G. L.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-328-438/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02573-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 43.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 16–22), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-75; 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. kovo 5 d. rašto Nr. (114.42-30-5)-46-KD-1212 dalį, kuria neapskaičiuotos palūkanos nuo prašymų grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką pateikimo dienos praėjus 30 dienų; 3) įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti palūkanas už nurodytą laikotarpį; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino VMI 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-75 ir įpareigojo mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinas palūkanas, likusią skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo VMI apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu gautas pareiškėjos išsiųstas 2018 m. gruodžio 27 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos prašymo originalas persiųstas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gautas 2019 m. sausio 10 d. Prašymo originalas išsiųstas 2019 m. sausio 2 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016 m. sausio 4 d. teismui buvo pateikusi prašymą (I t., b. l. 157) dėl papildomo sprendimo priėmimo bei rašymo apsirikimo ištaisymo.

Pareiškėja 2019 m. sausio 9 d. patvirtino, kad ji palaiko 2016 m. sausio 4 d. prašymą (II t., b. l. 43).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos G. L. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti papildomą sprendimą atmetė kaip nepagrįstus, o prašymo dalį dėl rašymo apsirikimo tenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas originalas (pasirašytas jos parašu bei pateikti dokumentai) išsiųstas 2019 m. sausio 2 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą originaliam prašymui pateikti.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą argumentuoja tuo, kad ji buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš VMI pareiškėjos naudai priteisti 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo, tačiau teismas motyvuojamoje dalyje dėl jo nepasisakė, o rezoliucinėje tik nurodė, kad likusi skundo dalis atmesta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Šiuo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, t. y. teismas panaikino Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-75 bei įpareigojo mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinas palūkanas, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas vertino, kad visi pareiškėjos reikalavimai buvo išnagrinėti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą, nenustatęs jo panaikinimo pagrindų. Šioje byloje yra priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo galutinai baigtas pareiškėjos skundo nagrinėjimas.

Dėl prašymo ištaisyti rašymo apsirikimą teismas pripažino kad sprendimo 5 puslapio 3 eilutėje yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės ir taisytinas pakeičiant „<...> pagal 2006 m. liepos 18 d. gautą pareiškėjos prašymą nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. ir t. t.“

III.

Pareiškėja G. L. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 73) kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I-8778-426/2015 motyvuose nepasisakyta dėl pareiškėjos reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo atsakovo ne laiku įvykdytų piniginių prievolių sumos priteisimo.

Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo nagrinėjamas ne 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, o atsakovo apeliacinis skundas; ši aplinkybė, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties turinys parodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priešingai, nei mano Vilniaus apygardos administracinis teismas, neapima pareiškėjos reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo atsakovo ne laikų įvykdytų piniginių prievolių priteisimo. Ši išvada sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos G. L. skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėja ginčija tik pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo priimti papildomą sprendimą, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 1–7), kurį pareiškėja vėliau patikslino (I t., b. l. 16–22), konstatuoja, kad pareiškėja pateikė 4 reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-75; 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 5 d. rašto Nr. (11.42-30-5)-46-KD-1212 dalį, kuria nepaskaičiuotos palūkanos nuo prašymų grąžinti pridėtinės vertės mokesčio permoką pateikimo dienos praėjus 30 dienų; 3) įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti palūkanas už nurodytą laikotarpį; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo nėra nagrinėjamas. Rezoliucinėje dalyje taip pat nėra aiškiai nurodyta, kaip teismas išnagrinėjo būtent šį pareiškėjos reikalavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurioje buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Įvertinusi minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad joje taip pat nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėja nepraleido ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti papildomą sprendimą ir išnagrinėti pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 6 proc. palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos G. L. prašymas priimti papildomą sprendimą atmestas kaip nepagrįstas, panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti papildomą sprendimą ir išnagrinėti pareiškėjos G. L. reikalavimą priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos G. L. naudai 6 procentų palūkanas nuo ne laiku įvykdytos prievolės sumokėti palūkanas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki palūkanų faktinio grąžinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė