Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7570-1003/2017 pagal pareiškėjo A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui S. C. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo stabdyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo ir teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017, kuriuo tenkino ieškinį, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui S. C. iš atsakovo A. K. 5 932,25 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų. taip pat priteisė valstybei iš pareiškėjo A. K. 436,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (b. l. 82–83, 99).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 100–101).Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė, šių priemonių prevencinė teisinė reikšmė leidžia teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra ne įprastos, o išimtinės teisinės priemonės, kurias teismas gali taikyti tik siaurai ir griežtai suprantamais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pagal šią normą teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimo, sprendžia tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas pabrėžė, kad pateikiant prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 372 straipsniu gali būti stabdomas sprendimo (nutarties) vykdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą, jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams..Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių ginčas yra dėl piniginių sumų, taigi panaikinus ar pakeitus sprendimą, jeigu jis buvo įvykdytas ar pradėtas vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigotų ieškovą grąžinti tai, ką jis yra gavęs dėl sprendimo vykdymo iš atsakovo.Teismas konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas, nėra duomenų, ar yra priverstinai vykdomi antstolių kontorose vykdomieji dokumentai ir kuri (kurios) antstolių kontoros vykdo (jei vykdo) išieškojimą iš pareiškėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą stabdyti sprendimo vykdymą, jog galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju būtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimas, taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – stabdyti sprendimo vykdymą (b. l. 109). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymas perduotas antstoliui A. L., todėl nestabdant vykdymo kyla reali grėsmė pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Galimai pareiškėjui palankaus sprendimo atveju būtų apsunkintas sprendimo atgręžimas. Teismas priėmė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 372 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 ir taikyti CPK 372 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo, kuris priimtas prašomoje atnaujinti byloje, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį atskiruoju skundu kaip minėta, gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria sustabdomas teismo sprendimo (nutarties) vykdymas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Taigi tokia nutartis yra neskundžiama, kadangi tai nenumatyta CPK, ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-322-180/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Šiaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. paduotą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7570-1003/2017, nes ši nutartis dėl atsisakymo stabdyti sprendimo vykdymą nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).Nutraukus procesą bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 ir 94 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7570-1003/2017.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.