Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-54-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
A5.-54-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00259-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-54-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00259-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,institucijos Valstybinės darbo inspekcijos atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad jis, būdamas MB „Rambusta“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad K. Š. 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 11:25 val. dirbtų plataus profilio statybininku adresu Svencelė, Klaipėdos rajono savivaldybė, sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu R. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusižengimo kaltę pripažino ir parodė, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia ir nepiktybiškai, tiesiog taip susidėjo kelios aplinkybės ir jis, nors tikrai neketino nelegaliai įdarbinti asmens, to nesiekė ir net nežinojo, kad toks faktas įvyko, pripažįsta savo kaip įmonės vadovo atsakomybę už tai, kad nesukontroliavo, jog darbuotojas būtų įdarbintas laiku ir tinkamai. Pats būdamas komandiruotėje, R. B. buvo informuotas kito darbuotojo (E. L.), kad darbams Klaipėdos r., Svencelės objekte užbaigti trūksta žmogaus ir kokį žmogų jis siūlo bei padėtų įdarbinti. R. B. sutiko įdarbinti E.legeckio siūlomą žmogų, nurodė surinkti jo kaip įdarbinamo asmens duomenis ir jie buvo surinkti iki 2020-09-04 bei buhalterinę įmonės apskaitą tvarkančiai įmonei perduoti kartu su informacija, kad papildomą darbuotoją ketinama priimti nuo pirmadienio, t.y., 2020-09-07. Iš anskto darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes norėta įsitikinti, ar asmuo apskritai atvyks į darbą; praktikoje dažni atvejai, kad susitarus dėl darbo, asmuo sutartą dieną neateina į darbą, neatsiliepia telefonu ir po to įmonė turi rūpesčių bei išlaidų, norėdama nutraukti su juo darbo sutartį. Asmuo, kuris turėjo sukontroliuoti įdarbinimą, buvo Svencelės objektą kontroliavęs I. B., tačiau jam prieš kelias dienas iki 2020-09-07 buvo atlikta operacija, todėl tomis dienomis jis nedirbo ir pamiršo pranešti R. B. apie būtinybę kažkam kitam sukontroliuoti šį įdarbinimą, o R. B., būdamas kitoje vietovėje, pamiršo tai sukontroliuoti ir suorganizuoti pranešimą VSDFV, kurį pagal išankstinį susitarimą turėjo padaryti buhalterija. R. B. prašo įvertinti byloje pateiktus duomenis, patvirtinančius jo paaiškinimą ir tai, kad tą pačią 2020-09-07 K. Š. buvo įdarbintas ir dirbo, kiek pats pageidavo MB „Rambusta“; patikino, kad tikrai nepiktnaudžiauja nelegaliu darbu, visus darbininkus įdarbindavo tinkamai, už tokio pobūdžio pažeidimą yra baudžiamas pirmą kartą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu įmonės finansinė situacija yra prasta, įmonė pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19, jo asmeninė finansinė situacija taip pat prasta, kadangi yra paėmęs didelę paskolą, moka 900 Eur įmokas kas mėnesį. Šeimoje turi studentę dukrą ir mažametį vaiką su raidos sutrikimu (autizmo požymiai). Žmona bedarbė, nes ji turi prižiūrėti mažametį vaiką, tenka lankyti daug procedūrų. Vienas pats išlaiko šeimą, jo pajamos per mėnesį 1 600 Eur. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis.

Institucijos atstovas Tomas Lembutis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020-09-07 Inspekcijos pareigūnai Svencelėje atliko planinius patikrinimus, MB „Rambusta“ buvo patikrinta atsitiktinai ir Institucijai ši įmonė nėra žinoma dėl nuolatinių pažeidimų. Prašo R. B. pripažinti kaltu padarius šį nusižengimą ir skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), 2020 m. lapkričio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0959 - 0985 (b. l. 3–4), 2020 m. rugsėjo 7 d. K. Š. paaiškinimas (b. l. 5), 2020 m. rugsėjo 7 d. E. L. paaiškinimas (b. l. 6), integracija su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų išrašai (b. l. 7, 8), 2020 m. rugsėjo 7 d. R. B. elektroninis laiškas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui T. L. (b. l. 9), 2020 m. rugsėjo 4 d. K. Š. prašymas „Dėl priėmimo į darba“ adresuotas MB „Rambusta“ direktoriui R. B. (b. l. 10), 2020 m. rugsėjo 4 d. K. Š. prašymas adresuotas MB „Rambusta“ buhalterijai (b. l. 10 reversinė pusė), MB „Rambusta direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. PRI-41 „Dėl priėmimo į darbą“ (b. l. 11), K. Š. 2020 m. rugsėjo 4 d. adresuotas MB „Rambusta“ buhalterijai (b. l. 11 reversinė pusė), 2020 m. rugsėjo 7 d. darbo sutartis Nr. 00068 (b. l. 12–13), VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. DV_S-27642 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 15), UAB „Finansų centras“ buhalterės paaiškinimas „Dėl K. Š. įdarbinimo pranešimo (b. l. 16), I. B. 2020 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas (b. l. 17), administracinių nusižengimų registro išrašas apie per pastaruosius 5 metus asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (b. l. 18–19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Byloje esantys įrodymai (K. Š. rašytinis paaiškinimas, nelegalaus tyrimo aktas) neabejotinai įrodo, jog 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 11:25 val., K. Š. buvo pradėjęs realiai dirbti MB „Rambusta“. Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai: 1) darbas buvo dirbamas R. B. (įdarbinimo procedūroje tarpininkaujant MB „Rambusta“ atsakingam už įdarbinimą asmeniui I. B.) susitarus su K. Š.; 2) K. Š. dirbo plataus profilio statybininko specialybei būdingus darbus, atliko pagalbinio darbininko pareigas (pjaustė medinius brūselius ir padavinėjo E. L.); 3) K. Š. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (K. Š. pats pareigūnams nurodė darbo laiko režimą, t. y. nuo 9 iki 18 val., nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo vieta – MB „Rambusta“ darbų objektas, adresu Svencelė, Klaipėdos rajono savivaldybė); 4) iš K. Š. prašymų MB „Rambusta“ buhalterijai (b. l. 10 reversinė pusė, 11 reversinė pusė) bei darbo sutarties (b. l. 12–13) matyti, kad buvo sutarta dėl 610 Eur per mėnesį darbo užmokesčio mokėjimo K. Š., ir tai patvirtina, kad K. Š. dirbo MB „Rambusta“ atlygintinai. Pažymėtina, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. DV_S-27642 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 15), matyti, kad draudėjas MB „Rambusta“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) 2020 m. rugsėjo 7 d., 13:30 val. pateikė pranešimą (1-SD) apie K. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. po to kai buvo užfiksuota, kad K. Š. atlieka darbo funkcijas (2020 m. rugsėjo 7 d. apie 11:25 val.), todėl šiuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Kaip matyti iš I. B. paaiškinimo, jam rugsėjo 3 d. buvo atlikta kojos operacija dėl ko jis buvo nedarbingas, gydėsi namuose ir pamiršo apie K. Š. įdarbinimą (b. l. 17). Kad I. B. buvo nedarbingas tuo metu, kai turėjo būti įdarbinamas K. Š., patvirtino ir R. B. teismo posėdžio metu. R. B. taip pat parodė, kad supranta, kad būdamas MB „Rambusta“ direktoriumi, esant nedarbingam už įdarbinimą atsakingam asmeniui I. B., kaip įmonės vadovas, nepaskyręs kito atsakingo asmens, automatiškai perėmė atsakomybę dėl K. Š. įdarbinimo. Iš byloje surinktų duomenų bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad R. B. yra MB „Rambusta“ direktorius, todėl, atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, jis laikytinas darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad K. Š. įdarbinimo procedūra užsiėmė I. B., o R. B. tiek iki I. B. nedarbingumo, tiek jam tapus nedarbingu, elgėsi pasyviai ir dėl šios priežasties, nežinodamas visų įdarbinimui reikšmingų aplinkybių, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl darbo teisinių santykių su K. Š. įforminimo. Taigi, R. B. nenumatė, kad dėl jo neveikimo bus pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš viso to daroma išvada, jog R. B., būdamas MB „Rambusta“ direktoriumi (darbdaviu), neužtikrino, kad K. Š. 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 11:25 val. dirbtų plataus profilio statybininku adresu Svencelė, Klaipėdos rajono savivaldybė, sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Ir šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – vieną dieną, VSDFV Šiaulių skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešta tą pačią dieną, kai buvo nustatytas pažeidimas, pavėlavus užbaigti asmens įdarbinimo procedūrą. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas, o byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad ir tai padaryta netyčia, o dėl susiklosčiusių neįprastų aplinkybių įmonėje tuo metu, buvo rengiamasi oficialiam įdarbinimui. Valstybinės darbo inspekcijos atstovo teigimu, R. B. vadovaujama įmonė dėl darbo srities teisės aktų pažeidimų institucijai nėra žinoma. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir R. B. ateityje pažeidimų nedarys.

Taip pat atsižvelgiama į tas aplinkybes, kad R. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išvis nėra buvęs baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, šį administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertina tai, kad R. B. yra dirbantis asmuo, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kurioje su žmona augina neįgalų 2017 metais gimusį sūnų bei padeda įgyti išsilavinimą studentei dukrai, iš esmės vienas rūpinasi šeimos išlaikymu ir šeimos poreikiams paimtos paskolos sumokėjimu; dėl šiuo metu susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos tiek įmonėje, tiek asmeniškai jo turtinė padėtis yra gana sunki ir net minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos paskyrimas būtų jam per sunki nuobauda, neatitinkanti R. B. padaryto pažeidimo sunkumo ir administracinės nuobaudos tikslai šio asmens atžvilgiu bus pasiekti ir ją sušvelninus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. B. paskirti baudą, lygią pusei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios baudos. R. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

R. B. teismo posėdžio metu prašė išdėstyti jam skiriamos baudos mokėjimą dalimis ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgęs į šį, įvertinęs paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį (bylos duomenimis R. B. pajamos siekia 1 600 Eur per mėnesį, kas mėnesį moka 900 Eur paskolos įmokas, o taip pat iš esmės vienas išlaiko keturių asmenų šeimą) bei į koronaviruso pandemijos metu susiklosčiusią sudėtingą verslo situaciją Lietuvoje (bylos duomenimis R. B. vadovaujama MB „Rambusta“ įtraukta į įmonių nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą), sprendžia, kad siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas išdėstytinas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. B. kiekvieną mėnesį sumokėti po 125 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti R. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti keturiems mėnesiams, įpareigojant R. B. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokėti po 125 Eur. Išaiškinti R. B., kad pirmąją baudos dalį jis turi sumokėti per 30 dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, o likusias dalis – per trisdešimt dienų nuo paskutiniojo mokėjimo. Kiekvieną baudos dalį reikia sumokėti R. B. vardu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20125887461, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė