- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-29-531/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 95 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal ANK 95 str. 1 d. 300 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas akcinės bendrovės (toliau - AB) „S“ vadovu (generaliniu direktoriumi), ir vykdančiu darbdavio funkcijas, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, t.y. įdarbino AB „S“ trečiosios šalies piliečius (ukrainiečiai) S. P. ir M. B. kurie dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. - 2017 m. spalio 2 d. „S“ AB naudai, neturėdami leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos. Kadangi užsieniečiai - trečiosios šalies piliečiai (ukrainiečiai) S. P. ir M. B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2017 m. spalio 2 d. laikotarpyje buvo įdarbinti ir dirbo „S“ AB naudai, neturėdami leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d., jų darbas šioje įmonėje minėtu laikotarpiu laikomas nelegaliu darbu.
Šalies argumentai
Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Mano, kad apylinkės teismas „susiaurino“ LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. ribas, nes įstatymo leidėjas nurodo tik reikalavimą turėti vizą nedetalizuojant jos rūšies ir nereikalauja turėti būtent nacionalinę vizą. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė savo išvados dėl nacionalinės (D) vizos būtinumo. T.y., kodėl įstatymuose nenurodyta vizos rūšis yra suprantama kaip reikalavimas turėti tik vienos rūšies – nacionalinę (D) vizą. Teigia įvykdęs LR užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. sąlygas: paprašė trečiosios šalies piliečių pateikti dokumentus, suteikiančius teisę būti ar gyventi Lietuvoje, ką jie ir padarė, po ko jis savalaikiai pasirūpino leidimais dirbti Lietuvoje, kurie išduoti 2017-08-17. Pažymi, jog apie jų teisėtą buvimą nuo pat atvykimo į Lietuvą momento patvirtino ir patikrinimą atlikusi Užsienio reikalų poskyrio specialistė. Duomenų, jog kaltinime nurodytų asmenų buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, byloje nėra. Pažeidėjo įsitikinimu, administraciniame kaltinime nurodyti asmenys įdarbinti buvo tinkamai, laikantis visų imperatyvių įstatymų reikalavimų.
Atsiliepimas
LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – Institucija) atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas pagrįstai pripažino Pažeidėją kaltu padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę baudą už jį. Nurodo, kad Pažeidėjo įdarbinti administraciniame kaltinime nurodytieji asmenys nuo 2017-08-23 iki 2017-10-02 laikotarpyje dirbo AB „S“ nelegaliai, nes šiuo laikotarpiu neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, kai juos buvo būtina turėti ketinant dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 95 str. 1 d., ginčija apylinkės teismo išvadas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimo bei teigia apie apylinkės teismo neteisingai aiškintą ir pritaikytą LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo apimtyje, sprendžia, kad Pažeidėjas pagal ANK 95 str. 1 d. nubaustas nepagrįstai, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla Pažeidėjo atžvilgiu nutraukiama.
Iš bylos matyti, kad Pažeidėjas nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 str. 1 d., kuris pasireiškė dviejų administraciniame kaltinime nurodytų trečiosios šalies piliečių įdarbinimu, pastariesiems neturint leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos ir tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p., LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d. Apeliantas nesutinka su tuo ir tvirtina laikęsis teisės aktais nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Aukštesnysis teismas, byloje surinktus įrodymus įvertinęs trečiosios šalies piliečių įdarbinimą ir nelegalų darbą reglamentuojančių teisės normų kontekste, neturi pagrindo nepritarti tokiems Pažeidėjo teiginiams.
Administraciniame kaltinime minimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kita administraciniame kaltinime minima teisės norma – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 str. 1 p. numato, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
Pažeidėjas, nesutikdamas su jo nubaudimu, nukreipia į dar vieną teisės normą – LR užimtumo įstatymo 56 str. 2 d., kuri skelbia, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris Pažeidėjui ir yra inkriminuotas, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Visų pirma pažymėtina, kad Pažeidėjui inkriminuotas nelegalus darbas dviejų ukrainiečių S. P. ir M. B., kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. apibrėžtus asmenis, t.y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant šiuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Antra, iš Pažeidėjo paaiškinimo (46 - 49 b.l.) bei apeliacinio skundo seka, ką patvirtina ir bylos medžiaga, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. reikalavimus ir siekdamas tinkamo trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Pažeidėjas atliko sekančius veiksmus – patikrino administraciniame kaltinime nurodytų piliečių dokumentus, suteikiančius jiems teisę būti Lietuvos Respublikoje, bei įstatymų nustatyta tvarka gavo pastariesiems leidimus dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys duomenys patvirtina ir apylinkės teismo teisingai konstatuota, kad Pažeidėjui prieš įdarbinant kaltinime nurodytus trečiosios šalies asmenis, jiems buvo gauti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje – Lietuvos darbo birža leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2017-08-21 iki 2018-08-20 jiems išdavė 2017-08-17, darbo sutartys su jais sudarytos 2017-08-21 ir dirbti jie pradėjo nuo 2017-08-22.
Taipogi byloje esantys rašytiniai duomenys paneigia Pažeidėjo pasyvumą bei atitinkamai patvirtina jo aktyvius veiksmus, siekiant įgyvendinti ir kitą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. darbdaviui įtvirtintą pareigą – be leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje turėti dar vieną alternatyviai nurodytą dokumentą – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sutinkamai su byloje esančiais duomenimis, vienas iš administraciniame kaltinime nurodytų Pažeidėjo įdarbintų asmenų S. P. į Lietuvą atvyko turėdamas Lenkijos vizą „D“, galiojančią nuo 2017-06-06 iki 2017-10-27, o kitas pilietis M. B. – turėdamas biometrinį Ukrainos pasą. Pastarieji dokumentai, kurie pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 str. 2 ir 5 d. suteikia teisę pastariesiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje įstatymo nustatytą laiką, t.y. atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p. nurodytų, buvo pateikti Pažeidėjui prieš įdarbinant juos, o 2017-10-03 jiems abiem buvo išduotos nacionalinės vizos „D“ laikotarpiui nuo 2017-10-03 iki 2018-08-18.
Taigi Pažeidėjas, įdarbindamas administraciniame kaltinime nurodytus trečiosios šalies piliečius, turėdamas teisę pastariesiems būti Lietuvos Respublikoje suteikiančius galiojančius dokumentus ir gaudamas leidimus jiems dirbti Lietuvos Respublikoje, įvykdė LR užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p. numatytą sąlygą, kuri atitinkamai leidžia Pažeidėją laikyti nepažeidusiu nelegalų darbą apibrėžiančio ir jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p.
Dėl administraciniame kaltinime minimos kitos teisės normos – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 str. 1 p., numatančio, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti, aukštesnysis teismas pažymi, kad ši nuostata skirta būtent užsieniečio vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje neteisėtumui apibrėžti, o ne darbdavio veiklos, įdarbinant užsieniečius, neteisėtumui apibrėžti. Be to, iš šios įstatyminės nuostatos taip pat matyti, jog užsieniečiui užsiimant kokia nors darbine veikla Lietuvos Respublikoje leidimas laikinai gyventi ar viza nėra visais atvejais būtini. Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiame šio įstatymo penktame skirsnyje nėra nurodyti atvejai, kuomet Lietuvos Respublikoje ketinančiam dirbti užsieniečiui būtina turėti leidimą laikinai gyventi ar vizą, todėl manytina, kad šie atvejai nustatytini remiantis bendromis leidimo laikinai gyventi ir vizos išdavimo tvarką reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.
Šio įstatymo 24 str. 1 d. skelbia, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Pagal šio įstatymo 2 str. 33 d. viza yra į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu; skiriamos dvi jų rūšys: Šengeno ir nacionalinė (12 str.). Šios bei kitos minimo įstatymo nuostatos rodo, kad leidimo laikinai gyventi ir vizos išdavimo paskirtis yra tikslinė, susijusi su asmeniui suteikiamu leidimu būti Lietuvos Respublikoje nustatytą laiką, tačiau pastarojo įstatymo nuostatose nėra suformuluotas imperatyvus nurodymas, kad įdarbinant teisėtai Lietuvos Respublikoje esančius trečiosios šalies piliečius, šiems turint teisėtą buvimą patvirtinančius dokumentus, be leidimo dirbti Lietuvoje būtinas ir leidimas laikinai gyventi ar viza. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 2 d. tenumato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 str. 2 ir 5 d., Pažeidėjo įdarbintų administraciniame kaltinime nurodytų asmenų turėti dokumentai suteikė jiems teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje įstatymo nustatytą laiką – 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Iš bylos matyti, kad nepasibaigus pastarajam laikotarpiui, t.y. pastariesiems asmenims turint galiojančius teisėtą buvimą būti Lietuvos Respublikoje suteikiančius dokumentus, 2017-10-03 jiems abiem buvo išduotos nacionalinės vizos „D“ laikotarpiui nuo 2017-10-03 iki 2018-08-18, suteikiančios teisę ir toliau nustatytu laikotarpiu teisėtai būti Lietuvoje.
Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro santykinai didelę lėšų dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys paneigia Pažeidėją veikus priešingai teisės aktais nustatytai tvarkai bei siekus kokių tai nelegalų darbą leidžiančių konstatuoti tikslų.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia apie pagrindo nubausti Pažeidėją už nelegalų darbą pagal ANK 95 str. 1 d. nebuvimą, todėl ginčijamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 95 str. 1 d. Pažeidėjo atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,
nutaria:
R. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.