Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paysera LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paysera LT“ ieškinį atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – UAB „DELFI“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2016 m. savo iniciatyva pradėjo procedūrą siekdama įvertinti galimybę Lietuvoje naudoti iš anksto apmokėtas korteles vykdant pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Kadangi Paysera LT platina Lietuvoje išankstinio mokėjimo korteles VISA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai prieš Paysera LT, prašant pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis, buvo pradėti būtent šios procedūros pagrindu;

2) Prašymas pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis nebuvo tęstinė Lietuvos banko vykdyto patikrinimo dalis. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašoma informacija apie Paysera sistemos klientų, VISA kortelių turėtojų duomenis nėra susijusi su Lietuvos banko vykdytais Paysera LT patikrinimais ir / ar nustatytais veiklos trūkumais;

3) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba duomenų apie Paysera LT paskleidimo metu nebuvo vykdžiusi sisteminio Paysera LT vykdomo klientų tapatybės nustatymo procedūrų patikrinimo, todėl neturi duomenų apie visus Paysera LT klientus ir jiems taikytas klientų tapatybės nustatymo procedūras, taigi teiginiai, kad Paysera LT nenustato klientų tapatybės, nėra tikslūs, patikrinti ir teisingi;

4) Duomenų paskleidimo metu prieš Paysera LT darbuotojus buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos: vienoje byloje teismas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos keltus kaltinimus Paysera LT darbuotojams atmetė, o kitos teismas nebuvo išnagrinėjęs ir priėmęs galutinio sprendimo. Bendrovei taip pat nebuvo taikyta administracinių sankcijų dėl netinkamo klientų tapatybės nustatymo. Iškeltos bylos yra susijusios su atskirais dviejų Paysera LT klientų tapatybės nustatymo atvejais ir tapatybės nustatymui taikytų procedūrų tinkamumu/netinkamumu; šios bylos nėra susijusios su sisteminiais kliento tapatybės nustatymo pažeidimais;

5) Teiginys, kad Paysera LT yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose, yra neteisingas, nes nėra nustatyta, kad Paysera LT visiškai nevykdytų visų įstatymuose nustatytų pareigų. Be to, kitos elektroninių pinigų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tuo metu nebuvo tikrintos, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba negali palyginti skirtingų elektroninių pinigų įstaigų įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo. Be to, ir kitų elektroninių pinigų įstaigų veikloje Lietuvos bankas buvo nustatęs pažeidimų, kaip ir daugelyje kitų finansinių paslaugų rinkos dalyvių - bankų, kredito unijų. Elektroninių pinigų įstaigos nėra išskirtinės teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo / nevykdymo prasme;

6) Duomenų paskleidimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nebuvo tyrusi, kokios klientų tapatybės nustatymo procedūros taikomos Paysera LT klientams, kuriems parduodamos Paysera VISA kortelės, todėl nežino, ar išduodant mokėjimo kortelę iš jos savininko reikalaujama /nereikalaujama atskleisti tapatybės. Teiginys, kad Paysera LT mokėjimo korteles klientams parduoda nepareikalavusi atskleisti savo tapatybės yra neteisingas.

1.2. Taip pat prašė teismo sprendimo nevykdymo atveju skirti atsakovei FNTT baudą po 1 000 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną ieškovės UAB „Paysera LT“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Teismas pripažino, kad V. G. apibendrintai išsakė nuomonę apie būtinumą stiprinti kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu priemones, tačiau apibendrinti teiginiai su ieškove nesietini. 4 - to ginčijamo teiginio dalis dėl FNTT bylinėjimosi su bendrove (ieškove) ir dėl ieškovės dviejų darbuotojų nubaudimo administracine tvarka, atitinka tikrovę ir tai patvirtina atitinkami teismų nutarimai ir nutartys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.3. Ieškovė ginčija pačių teiginių pateikimo būdą ? jų kategoriškumą, neobjektyvumą, aplinkybių nutylėjimą ir iškraipymą, faktų neteisingumą, ko teismas nenagrinėjo.

13.4. Teismas nepagrįstai sieja dvi aplinkybes: Lietuvos banko inspektavimo išvadas su FNTT reikalavimu pateikti visų Paysera LT klientų, turinčių mokėjimo korteles, duomenis ir operacijas. Duomenų teikimas FNTT ir klientų identifikavimas yra dvi skirtingos veiklos sritys ir duomenų teikimas/neteikimas FNTT niekaip nepagrindžia, kad ieškovė tinkamai ar netinkamai identifikuoja klientus. Juo labiau, kad Paysera LT pasitikslinus prašomos informacijos tikslo, nurodžius, kad nėra šių duomenų valdytoja, FNTT daugiau tokių duomenų nebereikalavo ir neberinko. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad Paysera LT tariamai nevykdė teisėto institucijos nurodymo. Juo labiau, kad Lietuvos bankas nei inspektavimo metu, nei teikdamas minėtą informaciją apie galimą sukčiavimą nenustatė sisteminių pažeidimų ir niekada kategoriškai, kaip kad FNTT, neteigė, kad ieškovė visiškai nevykdo pareigų ir nevykdo jų sistemingai. Priešingai, buvo teigiama, kad nevykdoma buvo kai kuriais atvejais.

13.5. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas ne sistemingo pinigų plovimo prevencijos reikalavimų nevykdymo klausimas, o vieno kliento identifikavimo klausimas, t. y. kad ieškovė nepadarė kliento pateikto asmens dokumento kopijos dalykinių santykių užmezgimo metu, nors vėliau tą trūkumą ištaisė. Juo labiau, kad FNTT atstovų teiginių paskleidimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo nutartis, pagal kurią tiek T. B., tiek K. N. administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta, todėl pirmos instancijos teismas ginčijame sprendime vadovavosi neegzistuojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Teismas FNTT atstovų paskleistus teiginius turėjo vertinti teiginių paskleidimo metu egzistavusia faktine informacija, todėl vertindama neegzistuojančius teismų sprendimus peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką bei tinkamai nemotyvavo savo sprendimo.

13.7. Valdžios institucijos neturi turėti imuniteto nuo savo kalbų ir turi prisiimti atsakomybę už tai, kokius duomenis skleidžia ir kiek tie duomenys yra patikrinti, pagrįsti ir teisingi. Nes atleidimas nuo atsakomybės reikštų leidimą tokioms institucijoms piktnaudžiauti savo statusu ir viešai skelbti duomenis, kurie yra neobjektyvūs, skleidžiami vadovaujantis emocijomis ir išankstiniais nusistatymais. Toks nekompetentingas duomenų skleidimas diskredituoją pačią instituciją, jos prestižą, nes jos nebekontroliuotų, kokius duomenis skleidžia, laikydami, kad tiems duomenims netaikomas tiesos kriterijus.

13.8. Nėra svarbu, ar FNTT atstovai informaciją pažeidė ne tiesiogiai viešojoje erdvėje žiniasklaidoje, ar STTK posėdyje, kuris, beje, taip pat nėra privati erdvė. Kaip išaiškino kasacinis teismas, sąvoka paskleidimas apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-106/2011).

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teisino 2018-02-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės (ieškovės) „Paysera LT“ UAB apeliacinį skundą atmesti.

14.2. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Tarnybos pareigūnų išsakyti teiginiai ar žodžiai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės arba neturintys pakankamo faktinio pagrindo. Savo argumentus tiek pirmoje instancijoje, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės grindė tik subjektyviomis nepagrįstomis prielaidomis, kad Tarnybos pareigūnų teiginiai yra „tendencingi, nesąžiningi, kategoriški, akcentuojantys ir plėtojantys vieną mintį, kad ieškovė yra sisteminga teisės akluose nustatyti/ pareigų nevykdytojo“, kurios niekaip neįrodo atsakovo pareigūnų išsakytų teiginių neteisingumo ar neatitikimo tikrovės.

14.6. Ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl trečiojo asmens UAB „Delfi“ bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik iš pralaimėjusios šalies – ieškovės. Atsakovės nesąžiningumo ieškovė taip pat neįrodė, todėl toks ieškovės prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

16. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Paysera mokėjimo kortelės išdavimo ir naudojimo taisyklės.

17. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomas aplinkybes dėl naujų įrodymų pateikimo būtinybės, sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintinas ir apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktas papildomas rašytinis įrodymas priimtinas į bylą.

Dėl dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informaciją, turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą/dalykinę reputaciją) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis).

20. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą/dalykinę reputaciją. Teisė į garbės ir orumo gynimą (atitinkamai ir dalykinę reputaciją) garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą/dalykinę reputaciją ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

21. CK 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Garbė ir orumas, kaip atitinkamai ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą – 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą/dalykinę reputaciją; ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

22. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė įrodinėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigūnai V. G. ir S. Š. paskleidė melagingą, UAB „Paysera LT“ dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, bei apie tokią informaciją paskelbė naujienų portalas DELFI 2016-06-29 straipsnyje „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ skyriuje www.delfi.lt/verslas.

23. Būtinoji garbės ir orumo/dalykinės reputacijos gynimo sąlyga – paskleistų duomenų (žinių) neatitikimas tikrovei. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje; tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.

24. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

25. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant visą posėdžio medžiagą matyti tendencingas ir nesąžiningas informacijos skleidimas apie ieškovę: skleidžiama netiksli informacija, iškraipomi faktai, kategoriškai teigiama, kad ieškovė yra sisteminga teisės aktų pažeidėja, kuri visiškai nenustato savo klientų tapatybės, mokėjimo korteles išdavinėja nenustatytos tapatybės asmenims; taip atsakovė kryptingai iškraipo faktus ir neatskleidžia tikrųjų aplinkybių (t. y. skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis), kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti, kad tokie kryptingai ir neobjektyviai paskleisti duomenys būtų paneigti, nurodant tikrąsias aplinkybes. Su tokiais apeliantės argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad STTK 2016-06-29 posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“, kurio metu pasisakė atsakovės direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos viršininkas S. Š.. V. G. pasisakant dėl apeliantės veiklos (V. G. kalboje nėra minimas apeliantės pavadinimas, tačiau, tarp šalių ginčo nėra, kad kalbama apie apeliantę), nurodė, kad įmonė yra sisteminga savo pareigų pažeidėja, nevykdo įstatymu jai nustatytų pareigų. Kas laikomi V. G. įvardintais sistemingais pažeidimais, buvo trumpai papasakota, o būtent, V. G. nurodė, kad su apeliantės įmone turi tris teisinius ginčus: vienas yra Aukščiausiame Teisme – administracinė byla, o kitas yra Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl administracinių teisės pažeidimų direktoriui ir vienam iš įmonės specialistų, darbuotojų, trečias ginčas šis. Pažymėtina, jog byloje pateikti visus šiuos ginčus patvirtinantys teismų procesiniai sprendimai, o dėl šio ginčo – pateikti tiek atsakovės raštai apeliantei, tiek apeliantės atsakymai į juos, t. y. nesutikimas pateikti atsakovės reikalaujamą informaciją laikant ja pertekline informacija, taip pat nurodant, kad apeliantė nėra mokėjimo kortelių turėtoja ir tokios informacijos atsakovei teikti negali. Taip atsakovei aptariamo posėdžio metu buvo žinoma apie apeliantės vadovo ir finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto padarytus pažeidimus, tarp kurių yra ir pažeidimai susiję su klientų tapatybės nustatymu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad šio teismo posėdžio metu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Apeliantės darbuotojų atlikti pažeidimai, susiję su darbo funkcijomis, yra padaryti apeliantės bendrovėje, todėl atitinkamos pasekmės tenka ir pačiai apeliantei. Kadangi atsakovės atstovas STTK posėdžio metu turėjo duomenis ne apie vieną jam žinomą apeliantės ir jos darbuotojų teisės aktų pažeidimą ir tuo metu dar kai kurie ginčai nebuvo išspręsti teismuose, jis tai ir įvardino, kad „tai vienas iš požymių, kad toks juridinis subjektas yra sistemingas savo pareigų vykdymo pažeidėjas <...>“. Be to, susipažinus su FNTT pareigūnų paaiškinimais STTK posėdyje, darytina išvada, kad FNTT pareigūnų tikslas nebuvo pateikti neigiamą informaciją apie apeliantę, o pasiaiškinti seimo nariams dėl ko kilo konfliktas su apeliante ir supažindinti STTK posėdyje dalyvavusius asmenis, kokios problemos kyla tikrinant įstaigas įskaitant ir apeliantę tiek dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, tiek elektroninių pinigų įstaigas reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo atliekant FNTT jiems įstatyme priskirtas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, V. G. STTK išsakytoje kalboje šių teiginių negalima laikyti melagingais, tuo labiau šių teiginių negalima laikyti žeminančiais apeliantės dalykinę reputaciją.

27. Apeliantė nurodo, kad teismas vertindamas FNTT pareigūnų teiginius nepagrįstai rėmėsi vėliau užbaigtomis bylomis, kurių įsiteisėjusiais sprendimais ieškovė buvo pripažinta kalta ir dėl to teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką ir tinkamai nemotyvavo sprendimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad V. G. tik nurodė jam žinomus ginčus nuo 2014 m., susijusius su apeliantės veikla. STTK posėdyje atsakovės atstovas V. G. taip pat aiškiai įvardijo, kurie ginčai nėra baigti ir, kaip matyti iš jau išnagrinėtų bylų, STTK posėdyje laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir teisminiuose ginčuose dėl padarytų apeliantės pažeidimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pasisakė ir dėl galutinių teismų priimtų sprendimų dėl apeliantės ir atsakovo kilusių ginčų, kurie dar nebuvo žinomi STTK posėdžio metu, nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė kaip baigėsi bylos, kurios buvo minimos STTK posėdyje, kurios papildomai paneigė šioje byloje apeliantės dėstomą poziciją, kad apeliantė nepagrįstai buvo STTK posėdyje apibūdinama kaip atlikusi tam tikrus teisės pažeidimus savo veikloje.

28. Apeliantė nurodo, kad FNTT atstovai informaciją apie apeliantę teikė sąmoningai žinodami, kad posėdis nebuvo uždaras, kad jame dalyvauja pašaliniai asmenys ir žurnalistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešosios informacijos skleidėjo tikslas nagrinėjamu atveju buvo informuoti visuomenę apie ieškovės vykdomą veiklą ir visuomenei aktualius klausimus, susijusius su mokėjimo kortelėmis, kodėl FNTT reikalauja pateikti tokius duomenis iš finansines paslaugas teikiančių įmonių, o ne sąmoningai pakenkti, sumenkinti jos dalykinę reputaciją. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Delfi.lt žurnalistas buvo pakviestas atsakovės iniciatyva tam, kad būtų galima viešoje erdvėje paskleisti neigiamus duomenis apie apeliantę. Priešingai, trečiasis asmuo UAB „DELFI“ pateikė įrodymą, kad į Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ryšiams su visuomene į STTK 2016-06-29 posėdį pakvietė naujienų svetainės DELFI žurnalistą. Po STTK 2016-06-29 posėdžių naujienų portale DELFI, skyriuje www.delfi.lt/verslas 2016-06-29 buvo paskelbtas žurnalisto M. Ž. straipsnis „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“. Šiame straipsnyje buvo pateikta ne tik STTK posėdyje dėstoma dalyvavusių atsakovės darbuotojų pozicija, bet ir suteikta teisė pačiai apeliantei viešai pasisakyti šiuo klausimu, kur ji nurodė, kad „kad FNTT iškraipo faktus ir meluoja viešai. Pradėkim nuo to, kad Lietuvos bankas mus tikrino praėjusių metų pavasarį, o korteles išleidome praėjusį lapkritį – praėjus pusei metų. Taigi niekaip negali būti susiję tiesiogiai klientų atpažinimas ir kortelių išleidimas ir t. t.“ Taigi žurnalistui pateikus STTK posėdyje vykusio svarstomo klausimo esmę, buvo suteikta dėl šio posėdžio ir nurodytų pažeidimų pasisakyti apeliantei, be kita ko, ir išreikšti savo nuomonę apie atsakovės veiksmus dėl jos reikalavimų pateikti duomenis apie korteles. Tokiu būdu straipsnis buvo objektyvus pateikiantis abiejų ginčo šalių poziciją dėl kilusio konflikto paliekant visuomenei pačiai susidaryti nuomonę, kuri iš ginčo šalių yra teisi.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, nei apie šį posėdyje publikuotame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas www.delfi.lt nepaskleidė melagingos informacijos apie apeliantę. Apeliantei nurodžius, kad atsakovė skleidžia apie ją duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsakovė šiuos argumentus byloje paneigė įrodydama, kad jos išsakytuose teiginiuose nebuvo melagingo pobūdžio informacijos, kuri žemintų apeliantės dalykinę reputaciją.

30. Be to, Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, kokia buvo reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė ši informacija (apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl ginčo teiginių neigiamos įtakos jai). Be to, pažymėtina ir tai, kad tikrovę atitinkanti informacija iš esmės negali žeminti/pažeisti dalykinės reputacijos.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos trečiajam asmeniui UAB „Delfi“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos tuo pagrindu, kad teismas savo iniciatyva įtraukė trečiąjį asmenį į bylą, o ne ieškovė, į nenuoseklią atsakovės poziciją byloje, taip pat į tai, kad ieškovė nepiktnaudžiavo procesu. Pasak apeliantės, išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklę, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Nagrinėjamu atveju bylą laimėjo atsakovė, byloje nenustatyta jokių atsakovės piktnaudžiavimo procesu požymių, dėl ko susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos ir dėl ko teismas turėtų nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai pritaikė dalykinę reputaciją reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir teisingai išsprendė bylą, taip pat tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.