Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-32751-868/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Paysera LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą viešai paneigti paskleistą informaciją apie ieškovę, tokio turinio paneigimą pateikiant raštu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir paskelbiant visuomenės informavimo priemonėse:

„2016 m. birželio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo V. G. pasisakymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kurį išspausdino Delfi.lt, yra neatitinkantis realybės. Paysera LT, UAB nustato klientų tapatybę vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, o minėti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos surašyti protokolai nėra susiję su sisteminiais kliento tapatybės nustatymo, kitais pinigų plovimo prevencijos pažeidimais. Dėl dviejų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos surašytų protokolų yra priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant padaryto administracinio teisės pažeidimo, o dėl kito - byla dar nagrinėjama teisme. Pažymėtina ir tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašoma informacija apie Paysera sistemos klientų, VISA kortelių turėtojų, duomenis nėra susijusi su Lietuvos banko vykdytais Paysera LT, UAB inspektavimais ir / ar nustatytais veiklos trūkumais. Paneigiame faktą, kad Paysera LT, UAB yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose. Ši Paysera LT, UAB įstatymo jai nustatytas pareigas vykdo. Be to, ir kitų elektroninių pinigų įstaigų veikloje yra buvę nustatytų veiklos pažeidimų, kaip ir daugelyje kitų finansinių paslaugų rinkos dalyvių - bankų, kredito unijų. Elektroninių pinigų įstaigos nėra išskirtinės teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo / nevykdymo prasme.“

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai nevykdant teismo sprendimo, prašė priteisti iš atsakovės baudą – po 1 000 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną ieškovės naudai.

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikė prašymą nutraukti bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovės teigimu, ieškovė, inicijuodama šį civilinį procesą, sąmoningai siekia kitų tikslų, nei nurodyta ieškinyje, ir tuo piktnaudžiauja savo teise. Anot atsakovės, šios civilinės bylos dalyką ir pagrindą sudaro trys administracinių teisės pažeidimų protokolai, kurie yra pateikti į administracinių teisės pažeidimų bylas ir yra šių bylų sudėtinės dalys. Taigi šioje civilinėje byloje teismas, priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą, turės neišvengiamai pasisakyti ne tik dėl dalykinės reputacijos, bet ir dėl administracinių teisės pažeidimų protokoluose užfiksuoto kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, nustatytų įrodymų, kitų reikšmingų aplinkybių ir žinių bei ieškovės nurodytų teiginių teisingumo (patikimumo). Tokia situacija teisinės konkurencijos prasme yra negalima, kadangi administracinių teisės pažeidimų protokolai ir juose nurodyti pažeidimai turi būti vertinami tik ATPK nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.Teismas konstatavo, kad nors ieškovė lingvistiškai ieškinio reikalavimuose ir nenurodė, tačiau akivaizdu, kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdama tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti administracinėse bylose vertinamus ir tiriamus rašytinius įrodymus - FNTT surašytus protokolus. Vadinasi, pagal tokį ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas administracinėse bylose vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT surašyti protokolai. Tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovės UAB „Paysera LT“ ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).Teismas ieškovei išaiškino, kad savo procesinius reikalavimus dėl FNTT surašytų protokolų neteisingumo ieškovė gali pateikti administracinio proceso tvarka administracines bylas nagrinėjančiam teismui, kuris vertina ir tiria šių FNTT protokolų kaip rašytinių įrodymų teisėtumą, pagrįstumą ir įrodomąją galią kartu su kitais bylos įrodymais, spręsdamas dėl pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Paysera LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Šiuo atveju būtina atskirti teiginius, kai kalbama apie konkrečius pažeidimus ir konkrečias galimai pažeistas kliento tapatybės nustatymo procedūras (t. y. protokoluose surašytas aplinkybes), ir viešą kaltinimą, kad UAB „Paysera LT“ kliento tapatybės nustatymo procedūrų apskritai nevykdo. Ieškovės reikalavimo dalykas būtent ir yra reikalavimas paneigti absoliučius ir kategoriškus teiginius, kurie iškraipo objektyvias aplinkybes ir taip žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Atitinkamai ginčo dėl suabsoliutintų teiginių inicijavimas nėra susijęs su FNTT surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais ir jame nagrinėjamomis konkrečiomis galimų pažeidimų aplinkybėmis. Teismas neatskyrė ir nesiaiškino ieškovės reikalaujamų paneigti teiginių pobūdžio ir nesigilino į aplinkybę, kad ieškiniu yra reikalaujama paneigti būtent faktinių aplinkybių iškraipymą, siekiama, kad visuomenei būtų pateikta pilna tikrovėje egzistuojanti informacija.Ieškovės pareikštas ieškinys niekaip negali lemti kitose bylose nagrinėjamų aplinkybių, nes jos iš esmės skiriasi; ieškovė nesiekia šia civiline byla nuginčyti FNTT surašytų protokolų, ir sprendimas šioje byloje nelemtų tokių protokolų nuginčijimo, juo labiau kad du FNTT surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai jau yra nuginčyti Vilniaus apygardos teisme, o dėl trečiojo – nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme. Be to, faktas, kad atsakovės paskleisti duomenys galimai nagrinėjami kitose bylose, nėra pagrindas FNTT viešai skelbti iškraipytą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie šias bylas, nepanaikina pareigos duomenis skleisti tiksliai, objektyviai ir sąžiningai. Teismas neišnagrinėjęs bylos ir nutraukęs bylą jos parengiamojoje stadijoje netyrė ir nesiaiškino ieškovės siekiamų tikslų, nesiaiškino ieškovės reikalavimų pobūdžio, netyrė, kokios ieškovės teisės ir kaip buvo pažeistos. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės, o FNTT pareikštą prašymą išnagrinėjo formaliai.Jei, teismo nuomone, FNTT nurodomos administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su ieškovės reikalavimu dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, ir šiose administracinių teisės pažeidimų bylose nustatomos aplinkybės yra reikšmingos tiriant, ar FNTT paskleisti duomenys atitinka tikrovę, teismas turėjo civilinę bylą sustabdyti, o ne nutraukti.Teismo nurodomas bylos nutraukimo pagrindas (FNTT surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai) yra susijęs tik su vienu iš FNTT paskleistų teiginių – subjektas nenustato klientų tapatybės, tačiau minėti protokolai niekaip nesusiję su kitais FNTT paskleistais duomenimis. Teismas, nagrinėdamas tik vieną iš kelių FNTT teiginių ir su juo susijusį ieškovės reikalavimą, nepagrindė, kokiu pagrindu teisme nenagrinėtini ieškovės reikalavimai paneigti kitus FNTT paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, taigi šioje dalyje teismo nutartis yra be motyvų, todėl naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teismas nutraukė bylą neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas yra skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Teismas, nutraukdamas bylą, nenurodė, kokiems kitiems teismams ar institucijoms priskirtinas ieškovės keliamas reikalavimas. Vien aplinkybė, kad ieškovė gali nuginčyti administracinių teisės pažeidimų protokolus kitose bylose, nepaneigia fakto, kad atsakovė apie ieškovę viešai (ne teisme, kuriame nagrinėjama byla) paskelbė jos dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius.Teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinių institucijų išduotų pažymų, kurios ieškovams pačios savaime jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukelia, yra rekomendacinės ir vertinamos tik sprendžiant ginčą iš esmės, o ne reiškiant atskirus reikalavimus. Šioje byloje ieškovė neginčija jokio FNTT surašyto protokolo, neginčija jokios išvados, pažymos, konsultacijos, procesinio dokumento ar pan., kuris turėtų būti vertinamas kitoje byloje. Ieškovė byloje kelia klausimą dėl FNTT atstovo viešai paskleistų duomenų, kurie sukėlė tiesioginius teisinius padarinius ieškovei – pažeidė jos dalykinę reputaciją. Pažeista dalykinė reputacija yra ginama pagal CK 2.24 straipsnį, kas ir yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.Manytina, kad teismui abejonių sukėlė ieškovės prašomos paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo žinutės formuluotė. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai ir nenagrinėjo aplinkybių, kad ieškinio pagal CK 2.24 straipsnį reikalavimą sudaro būtent reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, o ne konkretus paneigimo žinutės turinys. Teismas, nustatęs, kad prašomas paskelbti paneigimo turinys yra neadekvatus tikrovės neatitinkančios informacijos turiniui, gali atmesti reikalavimą paskelbti atitinkamo turinio žinutę ir įpareigoti atsakovę tiesiog paneigti (bendro pobūdžio žinute) tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, sprendimą, ar prašoma paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo žinutė yra neadekvati paskelbtų duomenų turiniui, teismas galėjo priimti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne parengiamojoje bylos stadijoje. Atitinkamai ir tikruosius ieškovės siekiamus tikslus teismas galėjo nustatyti tik išnagrinėjęs bylą, o šiuo atveju teismas net nesudarė ieškovei galimybės paaiškinti savo reikalavimų turinio ir, esant reikalui, šiuos reikalavimus patikslinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo teisminis dalykas turi tiesiogines sąsajas su dviejose administracinėse bylose tiriamomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčijama faktinė aplinkybė – kliento tapatybės nustatymas (nenustatymas) vadovaujantis nustatytais reikalavimais – yra tiesiogiai susijusi su dviejose administracinėse bylose tiriamomis faktinėmis aplinkybėmis ir su ieškovės nurodytais visais 4 teiginiais, kuriuos ieškovė reikalauja paneigti, ji yra sudėtinė ir neatskiriama visų 4 teiginių dalis ir ieškinio pagrindas. Be to, ieškovė informaciją, kurią reikalauja paneigti, vertina bei aiškina tik iš savo asmeninės suinteresuotos šalies gynybinės pozicijos. Ginčijama faktinė aplinkybė – klientų tapatybės nustatymas ar nenustatymas, sudaro ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies dispoziciją, už kurią administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, ne tik darbuotojai, bet ir įmonių vadovai. Taigi ieškovė yra atsakinga už kilusias pasekmes – administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį buvo patrauktas vadovas ir jos darbuotojas, o administracinės procedūros buvo pradėtos gavus asmenų skundus. Be to, ieškovės vadovui Tarnybos pareigūnai 2015 m. spalio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir dėl kitų pinigų plovimo prevencijos priemonių pažeidimo, dėl kurio ieškovė taip pat kelia materialųjį teisinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą viešai paneigti paskleistą informaciją, jog „minėti FNTT surašyti protokolai nėra susiję su <...> kitais pinigų plovimo prevencijos pažeidimais“.Priimdamas skundžiamą nutartį teismas patvirtino, kad Tarnybos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai yra rašytinis įrodymas abiejose administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose proceso šalimi pripažinta ir ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors ieškovė lingvistiškai ieškinio reikalavimuose ir nenurodė, tačiau akivaizdu, kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdama tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti administracinėse bylose vertinamus ir tiriamus rašytinius įrodymus – FNTT surašytus protokolus, taigi perkelti įrodinėjimą į kitą procesą, kas šiuo atveju yra negalima.Teismas priėmė motyvuotą ir teisingais teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas visiškai pagrįstai išaiškino ieškovei, kad savo procesinius reikalavimus dėl FNTT surašytų protokolų ieškovė gali pateikti administracinio proceso tvarka administracines bylas nagrinėjančiam teismui. Toks gynybos būdo teisinis vertinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartyje a. b. Nr. A-146-691-09.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).Byloje pareikštu ieškiniu apeliantė prašė teismo įpareigoti atsakovę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešai paneigti paskleistą informaciją apie apeliantę.Teismas sprendė, kad nors apeliantė lingvistiškai ieškinio reikalavimuose to nenurodė, tačiau faktiškai ji kreipėsi į teismą, siekdama civilinio proceso tvarka nuginčyti administracinėse bylose vertinamus ir tiriamus rašytinius įrodymus – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl tokia byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad institucijų priimami sprendimai, kurių teisinė galia yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės, negali būti atskiro teisminio apskundimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013; 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).Kaip teisingai pažymi apeliantė, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantė neginčija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, o prašo teismo įpareigoti atsakovę paneigti jos atstovo paskelbtą informaciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip pažeidžiančią apeliantės dalykinę reputaciją. Toks pažeistų teisių gynimo būdas yra numatytas Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje.Tai, kad, kaip teigia atsakovė, šios bylos nagrinėjimo dalykas turi tiesioginių sąsajų su administracinėse bylose tiriamomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindas spręsti, kad apeliantės nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra negalimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentacija, kad administracinių teisės pažeidimų bylose (kuriose yra vertinami atsakovės surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai) yra (buvo) nagrinėjamos konkrečių galimų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo įpareigoti atsakovę paneigti jos (jos atstovo) paskleistą informaciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai, ar toks reikalavimas yra pagrįstas ir atitinka CK 2.24 straipsnyje numatytas pažeistos dalykinės reputacijos gynimo sąlygas, galės būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos nutraukimo klausimą, netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo atmesti.