Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria O. L. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI, Institucija) 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. VMI-03-ANR_N-234-2019, kuriuo O. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 160 straipsnio 1 dalį 845 Eur bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-09-17 Klaipėdos apskrities VMI nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-234-2019 O. L. nubausta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį 845 Eur bauda už tai, kad 2019-06-29 12.10 val. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad O. L., vykdanti veiklą pagal verslo liudijimą Nr. SN 209684-1, veiklos vykdymo vietoje prekybiniame kioskelyje, adresu (duomenys neskelbtini), prekiaudama rūkyta ir vytinta žuvimi, pirkėjams atsiskaityti už parduodamą žuvį veiklos vykdymo vietoje nebuvo įsirengusi ir įregistravusi elektroninio kasos aparato. Veikla pagal verslo liudijimą vykdoma nuo 2019-06-03 septynias dienas per savaitę. Tokiu būdu O. L. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2011-10-27 nutarimo Nr. 1262 pakeitimas įsigaliojo 2012-05-01), 4 ir 7 punkto nuostatas, kurios nustato pareigą ūkio subjektams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus numatytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, O. L. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį jai nutraukti.

3. Plungės apylinkės teismas 2019-12-11 nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos O. L. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus O. L. argumentus, kad Institucijos nutarime nurodyti kai kurie teiginiai nesusiję su jos nubaudimu, ir kad Klaipėdos apskrities VMI faktiškai taikė jai ne tą Įsakymo punktą pažymėdamas, kad Institucija nutarimą priėmė įvertinusi visas Įsakymo nuostatas dėl kasos aparatų naudojimo / nenaudojimo atvejų teisinio reglamentavimo ir byloje esančius rašytinius duomenis. Teismas nurodė, kad Įsakymo 1.4 papunkčio norma yra blanketinė, nukreipianti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-04-13 įsakymą Nr. VA-42 „Dėl sprendimo dėl kasos aparato nenaudojimo / naudojimo atvejų FR1115 formos patvirtinimo“, kadangi minimi individualūs sprendimai gali būti priimami tik vertinant aplinkybes (objektyvias priežastis ir pan.), susijusias su kasos aparato naudojimo galimybėmis konkrečioje prekybos vietoje. Įsakymo 1.1 papunktis nustato, kad jei siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką, tuomet kasos aparato naudojimas yra neprivalomas. Tačiau iš byloje esančių prekybos vietos fotonuotraukų akivaizdu, kad šios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijos elementai – sienos dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės dalies. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, jokių patalpų ar prekybinių kioskų, adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruota, o žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso V. B., nurodytas naudojimo būdas „Gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. 12 kv. m prekybinį kioską, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame O. L. vykdo prekybą rūkyta ir vytinta žuvimi, kaip nustatyta 2019-06-22 atlikto operatyvaus patikrinimo metu, ji subnuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019-06-01 subnuomos sutartį Nr. 2019/0531/1. O. L. prekybos vietoje yra įrengti du šaldytuvai, elektros instaliacija. Iš O. L. pateiktų vykdomos pagal įsigytą verslo liudijimą Nr. SN209684-1 veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo (laikotarpio nuo 2019-06-03 iki 2019-07-31 duomenys) kopijų matyti, kad 2019 m. birželio mėn. pajamos sudarė 6 524 Eur, o išlaidos – 5 147 Eur, grynosios pajamos – 1 377 Eur, 2019 m. liepos mėn. pajamos sudarė 6 652 Eur, o išlaidos – 5 183 Eur, grynosios pajamos – 1 469 Eur. Be to, kaip matyti iš O. L. turėtų verslo liudijimų, tokią veiklą ji vykdo daug metų. Įvertinęs paminėtus faktus teismas konstatavo, kad šios aplinkybės nesukelia O. L. akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos, todėl minėta Įsakymo nuostata jai netaikytina. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Įsakymo 2 punktą, individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kuriems šio Įsakymo 1.1–1.4 papunkčiuose nustatytais atvejais leidžiama nenaudoti kasos aparatų, privalo pirkėjui pageidaujant išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitą teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą apskaitos dokumentą, tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualia veikla besiverčiantis asmuo, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas nėra galimas, gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdamas aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Iš to išeina, kad jei O. L. situacija ir atitiktų Įsakymo 1.1 papunktį, tai ši išlyga galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą arba jo būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių, tačiau netgi tokiu atveju O. L., manydama, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jos prekybos vietoje nėra galimas, turėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdama laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdama aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Bylos duomenimis, O. L. tokio prašymo Klaipėdos apskrities VMI nėra pateikusi, tokių duomenų nepateikė ir nutarimo priėmimo metu, o byloje surinkti duomenys tik patvirtina, kad kasos aparato naudojimas jai yra privalomas. Dėl O. L. argumento, kad prieš pradėdama prekiauti ji konsultavosi telefonu su VMI specialistais, o vėliau teikė užklausą elektroniniu paštu V. L. vardu ir ji pateikė išaiškinimą, jog kasos aparato naudojimas neprivalomas, teismas pažymėjo, kad šis išaiškinimas pateiktas ne asmeniškai O. L., be to, nėra tiksliai žinomas teikto paklausimo turinys, kadangi vertinant VMI atsakymo visumą V. L., išaiškinimas bendro pobūdžio, o ne skirtas konkrečiai prekybos vietai. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad O. L. Institucijos 2019-09-17 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta O. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019-12-11 nutartį ir administracinę teiseną jai nutraukti.

4.1. O. L. nurodo, kad ji buvo pripažinta kalta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį ir nubausta 845 Eur bauda už Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 ir 7 punktų nuostatų pažeidimus, kurie nustato pareigą ūkio subjektams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikos leidžiamus naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus numatytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, ir naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. Ji buvo nubausta už tai, kad 2019-06-29 12.10 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ji vykdo veiklą pagal verslo liudijimą Nr. SN 209684-1 (nuo 2019-06-03 7 dienas per savaitę) ir veiklos vykdymo vietoje – prekybiniame kioskelyje, adresu (duomenys neskelbtini), prekiaudama rūkyta žuvimi pirkėjams atsiskaityti už parduodamą žuvį veiklos vykdymo vietoje nėra įsirengusi ir įregistravusi elektorinio kasos aparato.

4.2. Apeliantės teigimu, skundžiama Plungės apylinkės teismo 2019-12-11 nutartis yra neteisėta, nes teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant ir jos įstatymo numatyta tvarka neinformavęs apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. O. L. nesutinka su jos veiksmų kvalifikacija, nurodyta Institucijos 2019-09-17 nutarime, ir mano, kad kasos aparatu ji nesinaudojo teisėtai, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-04-13 įsakymu Nr.VA-60 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“.

4.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė: „Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant.“ Tačiau, apeliantės teigimu, šie teismo teiginiai neatitinka tikrovės.

4.4. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. O. L. nurodo, kad jos skundas teisme buvo nagrinėjamas 2019-11-28 9.00 val. Teismo šaukimas apie bylos nagrinėjimą jai buvo išsiųstas 2019-11-21, o pats šaukimas jai buvo įteiktas tik 2019-11-28, t. y. jau išnagrinėjus bylą teisme. 2019-11-28 iš ryto jai paskambino teismo darbuotoja ir pranešė, kad bus nagrinėjama jos byla, ji paaiškino, kad neturi galimybės atvykti iš karto į teismo posėdį. Apeliantės teigimu, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos jos teisės, nes nesilaikant ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, išreikšti savo valią dėl dalyvavimo posėdyje. ANK 577 straipsnio, kuriame numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, 2 dalies 2 punktas numato teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. O. L. teigimu, jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime buvo šiurkščia pažeista, jai buvo užkirsta teisė duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir turi būti panaikinta.

4.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šio ginčo atveju turi būti taikomas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-04-03 įsakymas Nr.VA-60 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“. Šio Įsakymo 1.1 papunktyje yra numatytas atvejis, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, t. y. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena(-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką.

4.6. Klaipėdos apskrities VMI nutarime iš viso nėra pasisakoma, ar O. L. prekybos vietoje esanti siena yra didžia dalimi atidaroma į lauką, nors jai buvo pateiktas VMI atsakymas, kad jos siena atitinka Įsakymo 1.1 papunktį. Skundžiamoje 2019-12-11 nutartyje teismas šiuo klausimu nurodė: „Iš fotonuotraukų matyti, kad prekiauta patalpose, pastato konstrukcijos elementai - sienos dalis, kuriose sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės dalies <...>.“ Teismas yra teisus pasisakydamas, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies, tačiau, pagal Įsakymo 1.1 papunktį, nereikalaujama naudoti kasos aparatų individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena(-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai (o ne, priešingai, nei nurodė teismas, viso pastato elementai) yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Taigi teismas neteisingai komentuoja Įsakymo 1.1 papunktį.

4.7. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad „įsakymo 2 punkte yra pasakyta, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kuriems šio Įsakymo 1.1–1.4 papunkčiuose nustatytais atvejais leidžiama nenaudoti kasos aparatų, privalo pirkėjui pageidaujant išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitą teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą apskaitos dokumentą <...>“, apeliantės teigimu, padarė niekuo nemotyvuotą išvadą, kad „<...> kiekvienu konkrečiu atveju, individualia veikla besiverčiantis gyventojas, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas nėra galimas, gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje <...>“. Teismas, remdamasis Įsakymo 2 punktu, faktiškai siūlo taikyti Įsakymo 1.4 papunktį, tai, apeliantės teigimu, visiškai neatitinka minėto Įsakymo esmės.

4.8. Įsakyme yra numatyti keturi atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų: 1) individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 2) gyventojams, kurie per paskutinius 2 metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 3) gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kaimo, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip 2 dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose; 4) konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

4.9. Teismas, remdamasis Įsakymo 2 punktu, nurodė, kad faktiškai turi būti taikomas Įsakymo 1.4 papunktis, tai, O. L. teigimu, visiškai neatitinka minėto Įsakymo esmės. 1.4 papunktyje yra kalbama apie individualius kasos aparato nenaudojimo atvejus, o Įsakymo 1.1 papunktyje nurodytas atskiras kasos aparato nenaudojimo atvejis ir dėl šio papunkčio taikymo neprivaloma kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

4.10. O. L. atkreipia teismo dėmesį, jog prieš pradėdama prekiauti ji telefonu konsultavosi su VMI darbuotojais, paaiškino situaciją ir jai buvo pasakyta, kad savo darbo vietoje gali prekiauti be kasos aparato. Vėliau ji vėl elektroniniu paštu (užklausą pateikė sesers V. L. vardu, nes ji pati neturi elektroninio pašto) kreipėsi dėl konsultacijos į VMI, nusiuntė savo darbo vietos fotonuotraukas. Jai buvo atsakyta: „Gyventojas, įsigijęs prekybos verslo liudijimą ir prekiaujantis patalpose, kurių siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką neprivalo naudoti kasos aparato prekybai maisto produktais.“ Gavus šį atsakymą, jai nekilo jokių abejonių, kad gali prekiauti be kasos aparato. Šio klausimo teismas netyrė, o pasisakė formaliai, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad išaiškinimas yra „bendro pobūdžio, o ne konkrečiai prekybos vietai“.

4.11. Apibendrindama paminėtas aplinkybes apeliantė O. L. teigia, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, ji neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, jai buvo užkirsta teisė duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, be to, iš byloje pateiktų įrodymų, nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad jos prekybos vietoje kasos aparatas nėra būtinas. O. L. teigimu, Plungės apylinkės teismo nutartis aiškiai pažeidžia jos teisėtus interesus ir teisėtų lūkesčių principą, todėl ji turi būti panaikinta ir administracinė teisena jai nutraukta.

5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta O. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo suvaržytos ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos jos procesinės teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. ANK 629 straipsnio 1 dalis ir 639 straipsnis nustato, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje esantys duomenys apie teismo šaukimo įteikimą patvirtina (b. l. 57), kad šaukimas atvykti į 2019-11-28 9 val. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vyksiantį teismo posėdį O. L. buvo įteiktas tą pačią dieną, t. y. 2019-11-28, o pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžintas teismui tik sekančią dieną, t. y. 2019-11-29. Tuo būdu apeliantės aiškinimas, kad teismo šaukimas jai buvo įteiktas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui, lieka nepaneigtas. Lygiai taip pat nepaneigtas ir apeliantės aiškinimas, jog 2019-11-28 iš ryto jai paskambino teismo darbuotoja ir pranešė, kad bus nagrinėjama jos byla, kuriai ji paaiškino, kad neturi galimybės atvykti iš karto į teismo posėdį. Priimant dėmesin, jog teismo posėdis buvo paskirtas 9 val., o teismo darbuotojos skambučio apeliantė galėjo sulaukti ne anksčiau kaip po 8 val., prasidėjus teismo darbo laikui, akivaizdu, jog per tokį trumpą laiko tarpą (duomenys neskelbtini) gyvenanti apeliantė neturėjo jokių realių galimybių pasiruošti bylos nagrinėjimui, susiruošti pati ir atvykti į Palangoje vykusį teismo posėdį. Tuo būdu negalima pripažinti, kad apie teismo posėdį, kuris įvyko jai nedalyvaujant, apeliantė buvo informuota tinkamai ir laiku, kas leidžia daryti išvadą, jog traukiamos administracinėn atsakomybėn O. L. teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir būti išklausytai apylinkės teisme buvo esmingai suvaržyta. Šis apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinio proceso metu, apeliacinės instancijos teismui surengus žodinį O. L. apeliacinio skundo nagrinėjimą, užtikrinus apeliantės dalyvavimą teismo posėdyje ir sudarius visas galimybes pasiruošti bylos nagrinėjimui bei žodinio proceso metu būti išklausytai ir pasisakyti visais aktualiais nagrinėjamos bylos klausimais.

7. Kaip minėta, 2019-09-17 Klaipėdos apskrities VMI nutarimu administracinio nusižengimo byloje O. L. nubausta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-06-29 vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą ir veiklos vykdymo vietoje – prekybiniame kioskelyje, adresu (duomenys neskelbtini) – prekiaudama rūkyta ir vytinta žuvimi, pirkėjams atsiskaityti už parduodamą žuvį veiklos vykdymo vietoje nebuvo įsirengusi ir įregistravusi elektroninio kasos aparato, tokiu būdu O. L. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 ir 7 punkto nuostatas, kurios nustato pareigą ūkio subjektams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus numatytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, ir naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais.

8. Apeliantė neneigia prekiavusi žuvimi be kasos aparato, ir dėl to ginčo nėra. Apeliantės teigimu, kasos aparato prekybos vietoje ji nenaudojo teisėtai, pasiremdama galiojančio teisinio reglamentavimo teikiamomis išimtimis, kuomet prekybos vietoje nereikalaujama naudoti kasos aparatų.

9. Tiek apeliantė, tiek ir Institucija sutinka, tą skundžiamoje nutartyje pripažino ir apylinkės teismas, jog sprendžiant klausimą dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše minimų išimčių, kuomet prekybos vietoje nereikalaujama naudoti kasos aparatų taikymo, būtina vadovautis VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-04-03 įsakymu Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-06-15 įsakymo Nr. VA-60 redakcija).

10. Įsakyme yra numatyti keturi atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų: 1) individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 2) gyventojams, kurie per paskutinius 2 metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 3) gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip 2 dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose; 4) konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tarp Institucijos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kilo ginčas dėl minėto VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-06-15 įsakymo Nr. VA-60 taikymo. Apeliantės teigimu, patalpose, kuriose ji prekiavo žuvimi, siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra didžia dalimi atidaromi į lauką, todėl ji turėjo teisę prekybos vietoje nenaudoti kasos aparato, vadovaudamasi Įsakymo 1.1 punktu. Tuo tarpu Institucijos nuomone, net jeigu pareiškėjos situacija ir atitiktų Įsakymo 1.1 punktą, pareiškėja bet kuriuo atveju turėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kad šis patikrintų situaciją ir priimtų individualų sprendimą vadovaudamasis Įsakymo 1.4 punktu, ar tikrai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minimo Įsakymo nuostatas Institucija aiškino ir taikė netinkamai. Analizuojant Įsakymo tekstą matyti, kad Įsakymo 1 punkte yra apibrėžti 4 atvejai, kuomet naudoti kasos aparato nereikalaujama preziumuojant, kad nurodytais atvejais kasos aparato naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Pirmieji trys atvejai, kuomet naudoti kasos aparato nereikalaujama, išvardyti Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose, pagal Įsakymo prasmę gali būti taikomi tiesiogiai, paties mokesčių mokėtojo nuožiūra ir rizika, nes Įsakymas nenumato, kad egzistuojant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, turėtų būti priimamas koks nors papildomas individualus mokesčių administratoriaus sprendimas ar išduodamas leidimas nenaudoti kasos aparato. Ketvirtuoju atveju, numatytu Įsakymo 1.4 papunktyje, yra reglamentuojama, jog mokesčių mokėtojas, manydamas, kad kasos aparato naudojimas prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl objektyvių priežasčių, trukdančių naudoti kasos aparatą, įvertinimo ir individualaus sprendimo leisti nenaudoti kasos aparato priėmimo. Akivaizdu, jog yra neįmanoma numatyti ir teisiškai sureglamentuoti visų galimų atvejų, kuomet kasos aparato naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Todėl iš minimo Įsakymo prasmės ir išplaukia, jog visais likusiais atvejais, išskyrus išvardytus Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose, prekybos vietoje nenaudoti kasos aparato nereikalaujam tik mokesčių administratoriui priėmus individualų sprendimą tuo klausimu.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaip precedentu vadovautis Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575– 1518/2013, nes šioje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nagrinėjamų O. L. administracinio nusižengimo byloje. Minimoje administracinėje byloje buvo nagrinėjama situacija, kuomet mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-04-03 įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ 1.5 papunkčiu (kuris savo esme atitinka aktualų VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-06-15 įsakymo Nr. VA-60 1.4 papunktį), kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas priimti individualų sprendimą dėl leidimo nenaudoti kasos aparatų prekybos vietose, esančiose Gariūnų turgavietėje. Teismas šioje byloje sprendė klausimą, ar mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl individualaus sprendimo priėmimo, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą nenaudoti kasos aparatų. Tuo tarpu O. L. administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar egzistuojant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, apskritai yra reikalingas koks nors papildomas individualus mokesčių administratoriaus sprendimas ar išduodamas leidimas nenaudoti kasos aparato.

14. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau (šio nutarimo 12 p.) išdėstytą VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012-06-15 įsakymo Nr. VA-60 aiškinimą visiškai patvirtina ir apeliantės pateiktas centrinio mokesčių administratoriaus atsakymas į paklausimą (b. l. 6), kuriuo Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo. Sutiktina su Institucijos ir apylinkės teismas pozicija, kad šis centrinio mokesčių administratoriaus atsakymas į paklausimą, nežinant tikslaus paklausimo turinio ir duotas kitam asmeniui (apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati neturėdama elektroninio pašto, paklausimą siuntė savo sesers V. L. vardu iš pastarosios elektroninio pašto), nereglamentuoja byloje nagrinėjamos konkrečios situacijos. Tačiau minimame centrinio mokesčių administratoriaus rašte yra išdėstytas pats Įsakymo aiškinimo principas, jog egzistuojant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, mokesčių mokėtojas neprivalo naudoti kasos aparato be jokio papildomo mokesčių administratoriaus sprendimo ar leidimo, o mokesčių administratoriaus individualus sprendimas reikalingas tik Įsakymo 1.4 papunktyje numatytais atvejais, t. y. tuomet, kai nesant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, asmuo, manydamas, kad kasos aparato naudojimas prekybos vietoje vis tiek yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, kreipiasi į mokesčių administratorių dėl atitinkamo leidimo išdavimo.

15. Iš anksčiau išdėstyto seka, kad apeliantė, prekiaudama patalpose, kurių siena (ją atitinkantys konstrukcijos elementai) yra didžia dalimi atidaromi į lauką, turėjo teisę prekybos vietoje nenaudoti kasos aparato, vadovaudamasi Įsakymo 1.1 punktu. Institucija, nagrinėjamu atveju traukdama O. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį, privalėjo paneigti apeliantės nurodytas aplinkybes apie Įsakymo 1.1 punkte nurodytų aplinkybių, suteikiančių jai teisę prekybos vietoje nenaudoti kasos aparato, egzistavimą. Vienok Institucija, užėmusi ydingą teisės aiškinimo ir argumentavimo poziciją, šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir net nebandė to daryti, laikydamasi klaidingos pozicijos, jog bet kuriuo atveju, net ir egzistuojant Įsakymo 1.1 punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliantė galėjo nenaudoti kasos aparato tik gavusi atitinkamą mokesčių administratoriaus leidimą, kaip tai numato Įsakymo 1.4 punktas.

16. Kaip jau minėta, pagal Įsakymo 1.1 punktą naudoti kasos aparato nereikalaujama individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja, inter alia (be kita ko), patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių bent viena siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Iš Institucijos surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad O. L. vykdė prekybą žuvimi 12 m² ploto kioske, naudotame subnuomos sutarties pagrindu. Kaip galima spręsti iš apeliantės (b. l. 9) ir Institucijos (b. l. 19–25) į bylą pateiktų fotonuotraukų, priekinė šio kiosko siena didžiąja savo dalimi yra atidaroma į lauką, kas atitinka Įsakymo 1.1 punkte numatytas sąlygas. Šios aplinkybės Institucija bylos proceso metu nepaneigė ir netgi nemėgino neigti, pvz., pateikdama tikslius visos priekinės kiosko sienos ir į lauką atsidarančios jos dalies išmatavimus, ginčydama sienos arba ją atitinkančių konstrukcijos elementų atsidarymo į lauką faktą pateikiant atitinkamus įrodymus, ir pan. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką visa įrodymų nepateikimo rizika administracinių nusižengimų bylose tenka Institucijai. Tokių įrodymų vargu ar būtų galima ir bepateikti, nes kiosko subnuomos sutartis, kurios pagrindu apeliantė naudojosi prekybos vieta, pasibaigė 2019-12-31 (b. l. 26–29). Todėl visiškai neaišku, kuo remdamasis, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš tų pačių fotonuotraukų padarė išvadą, jog apeliantės naudotos patalpos „konstrukcijos elementai – sienos dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės dalies“. Kaip minėta, Įsakymo 1.1 punkto taikymui pakanka, kad į lauką atsidarytų bent vienos patalpų sienos (ką matome fotonuotraukose ir ką tvirtina apeliantė), o ne visų patalpos sienų didžioji dalis. Tuo tarpu Institucijos argumentai, jog prekybos vieta yra apsaugota nuo tiesioginio atmosferos reiškinių poveikio, joje yra įvesta elektra ir įrengtos elektrinės šaldymo vitrinos, niekaip nepaneigia jau minėtų Įsakymo 1.1 punkte nurodytų patalpos požymių, kuriems esant, galima prekyba nenaudojant kasos aparato.

17. Apeliantės teisės prekiauti be kasos aparato nepaneigia ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad šalia apeliantės naudojamo kiosko buvo ir daugiau analogiškų prekybos vietų, kuriose kasos aparatai buvo naudojami, todėl pareiškėjos situacija nėra išskirtinė ar blogesnė, nei kitų prekeivių. Pažymėtina, kad net ir egzistuojant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1. 3 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, mokesčių mokėtojui nėra draudžiama vykdyti prekybinę veiklą naudojant kasos aparatą. Tokiu atveju veiklą vykdantis asmuo turi teisę pats apsispręsti ir nuspręsti, kokiu būdu – naudojant kasos aparatą ar jo nenaudojant – prekiauti jam yra parankiau. Kita vertus, kiekvienas prekybinės veiklos atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas kiekvienos bylos aplinkybes.

18. Institucijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad be O. L., Institucija už analogiškas veikas administracinėn atsakomybėn patraukė dar du asmenis – D. G. ir V. A. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas, 2020-02-10 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-417/2020 atmesdamas D. G. apeliacinį skundą, be kita ko, konstatavo, jog “iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekyba adresu (duomenys neskelbtini), vyko patalpose, kur konstrukcijos elementai – sienos dalys – yra uždari, pastatas pastatytas iš plytų, keturių sienų, apdengtas stogo danga, pastato fasadinės pusės, iš kurios vykdoma prekyba žuvimi, dalis atidaroma uždaromomis žaliuzėmis. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies (b. l. 22). Patalpa adresu (duomenys neskelbtini), kurioje D. G. vykdė prekybą rūkyta žuvimi, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra registruota kaip poilsio pastatas su kavinės ir prekybos patalpomis (b. l. 29–31).” Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-01-31 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-995/2020 (ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi) taip pat konstatuota, jog “iš byloje pateiktų V. A. prekybos vietos fotonuotraukų matyti, kad patalpos (kioskas), esančios (duomenys neskelbtini), iš kurių pareiškėja V. A. vykdo prekybą žuvimi – pastatytos iš medžio plokščių konstrukcijų išorėje, kaip nurodė pareiškėja teismo posėdžio metu, iš vidaus taip pat, keturių sienų, apdengtas stogo danga statinys, kurio fasadinės pusės, iš kurios vykdoma prekyba žuvimi, dalis (maždaug nuo pusės) atidaroma uždaromomis žaliuzėmis. Tačiau iš fotonuotraukų, aiškiai matyti, kad atidaroma fasadinės pusės dalis apima mažiau nei pusę fasadinės sienos dalies (t. y. mažiau nei pusę vienos statinio sienos iš esamų keturių sienų). Iš pirmiau išdėstyto darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos V. A. nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1. punkte nustatyta kasos aparato privalomo naudojimo išimtis, netaikytina.” Taigi, kaip matyti, Institucijos atstovės nurodytose kitose panašaus pobūdžio bylose buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, susijusios su prekybos vietų ypatumais, užkirtusiais kelią Įsakymo 1.1 nuostatų taikymui, todėl minimos bylos (iš kurių vienoje procesinis sprendimas dar neįsiteisėjęs) negali būti laikomos precedentinėmis nagrinėjamai bylai.

19. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais nėra paneigta apeliantės O. L. versija, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ji prekiavo be kasos aparato, teisėtai pasinaudodama Įsakymo 1.1 punkte numatyta išimtimi, leidžiančia nenaudoti kasos aparato. Iš to seka, kad O. L. veiksmai neturi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas, kuriais buvo netinkamai išspręstas apeliantės kaltės klausimas naikinami, o administracinio nusižengimo teisena O. L. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, kuriuo O. L. nubausta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį 845 Eur bauda, bei Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria atmestas O. L. skundas dėl šio nutarimo, ir administracinio nusižengimo teiseną O. L. pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.