- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-45-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01614-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2019 m. birželio 29 d. 12.10 val. operatyvaus patikrinimo metu įrengtoje patalpoje, kurioje buvo vykdoma prekyba žuvimi, adresu (duomenys neskelbtini), atliktus kontrolinį pirkimą, t. y. pirkta skumbrė už 2,07 Eur, pardavėjas T. G., pardavęs prekę, jokio apskaitos dokumento neišdavė. Nustatyta, kad pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d.) prekybą žuvimi vykdė D. G., jame įrašytas šeimos narys – T. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)). D. G., vykdydama prekybą žuvimi įrengtoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje asmenys už jiems parduodamas prekes sumoka grynaisiais pinigais, nebuvo įsirengusi (nenaudojo) kasos aparato. Tokiu būdu D. G. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1262 pakeitimas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.), 4 ir 7 punkto nuostatas, kurios nustato pareigą ūkio subjektams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus numatytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, ir naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. D. G. veika kvalifikuota pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu D. G. buvo pripažinta kalta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 845 (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių) Eur bauda.
3. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. skundas dėl Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas padarydamas išvadą dėl prekybos patalpų konstrukcijų rėmėsi nuotraukomis, kuriose yra nufotografuotas prekybos taškas, adresu (duomenys neskelbtini), o ne jos prekybos vieta. D. G. nesutinka su jos veiksmų kvalifikacija, nurodyta Institucijos nutarime, ir mano, kad kasos aparatu nesinaudojo teisėtai, vadovaudamasi VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-60 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“. Pareiškėja prekybą žuvimi vykdė įrengtose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad patikrinimas atliktas adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra pridėtos nuotraukos prekybos taško, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), yra žuvies prekybos taškas, kuriame prekiauja O. L.. Teismas savo išvadas dėl D. G. kaltės grindžia teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga, pasisako, kad pareiškėjos kaltę įrodo prekybos vietos fotonuotraukos, kad pareiškėjos vykdoma veikla adresu (duomenys neskelbtini), vyko patalpose, kurių konstrukcijos elementai – sienos dalys – yra uždari, o sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies. Teismas nutartyje darydamas išvadas dėl prekybos taško konstrukcijų rėmėsi ne to prekybos taško nuotraukomis ir akivaizdžiai padarė neteisingas išvadas. Pareiškėja prie skundo teismui buvo pridėjusi savo prekybos taško, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas, tačiau teismas jų neanalizavo ir jomis nesirėmė.
4.2. D. G. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra pripažįstama, kad šio ginčo atveju turi būti taikomas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (toliau – Įsakymas). Šio Įsakymo 1.1 papunktyje yra numatytas atvejis, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, t. y. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams (toliau – gyventojai), kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena(-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Institucijos nutarime iš viso nėra pasisakoma, ar D. G. prekybos vietoje esanti siena yra didžia dalimi atidaroma į lauką, nors jai buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymas, kad jos siena atitinka Įsakymo 1.1 papunktį. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisako šiuo klausimu, nurodydamas, kad sienos dalys yra uždaros, o sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies. D. G. teigimu, teismas neteisingai komentuoja Įsakymo 1.1 papunktį, nes Įsakyme yra sakoma, kad siena(-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Teismas konstatuoja, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies. Teismas yra teisus pasisakydamas, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies, tačiau Įsakymo 1.1 papunktis numato, kad siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką, o ne viso pastato sienos. Iš pareiškėjos prie skundo teismui pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad patalpose, kuriose ji prekiauja, išorinė siena yra didžia dalimi atidaroma į lauką. Teismas nutartyje cituoja Įsakymo 2 punktą, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kuriems šio įsakymo 1.1–1.4 papunkčiuose nustatytais atvejais leidžiama nenaudoti kasos aparatų, privalo pirkėjui reikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitą teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą apskaitos dokumentą. Iš to teismas daro niekuo nemotyvuotą išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualia veikla besiverčiantis gyventojas manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jo prekybos vietoje nėra galimas, turi teisę kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje. Teismas, remdamasis Įsakymo 2 punktu, faktiškai siūlo taikyti Įsakymo 1.4 papunktį, kas visiškai neatitinka minėto Įsakymo esmės. Įsakyme yra numatyti keturi atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, t. y.: 1.1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams (toliau – gyventojai), kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 1.2. gyventojams, kurie per paskutinius 2 metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 1.3. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip 2 dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose; 1.4. konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes. Teismas, remdamasis Įsakymo 2 punktu, nurodo, kad faktiškai turi būti taikomas Įsakymo 1.4 papunktis, kas visiškai neatitinka minėto Įsakymo esmės. 1.4 papunktyje yra kalbama apie individualius kasos aparato nenaudojimo atvejus, o Įsakymo 1.1 papunktyje nurodytas atskiras kasos aparato nenaudojimo atvejis ir dėl šio papunkčio taikymo neprivaloma kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
4.3. Skunde D. G. nurodo, kad prieš pradėdama prekiauti ji konsultavosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojais ir jai buvo atsakyta, kad savo darbo vietoje gali prekiauti be kasos aparato. Gavus šį atsakymą jai nekilo jokių abejonių, kad gali prekiauti be kasos aparato. Tačiau šio fakto teismas iš viso netyrė ir dėl to nepasisakė. Todėl ji daro išvadą, kad teismas neteisingai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir tyrė visai kitą pareiškėjos darbo vietą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos prekybos vietoje kasos aparatas nėra būtinas, todėl Plungės apylinkės teismo nutartis aiškiai pažeidžia D. G. teisėtus interesus ir teisėtų lūkesčių principą, todėl ji turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena D. G. turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į D. G. skundą Institucijos atstovas nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, nes jis yra nepagrįstas.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nutartis priimta įvertinus kasos aparatų naudojimo ir nenaudojimo atvejų teisinį reglamentavimą, ištyrus byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus. Institucijos teigimu, individualia veikla besiverčiantys gyventojai, užsiimantys prekybos veikla pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse (prekiaudami tiek maisto produktais, tiek ne maisto produktais), privalo naudoti kasos aparatus. Kasos aparato naudoti neprivaloma, jei jo naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba, jei jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus individualų sprendimą. Įsakyme patvirtinti atvejai, kada gyventojai, vykdantys prekybos veiklą, neprivalo naudoti kasos aparato. Įsakymo 1 dalyje nustatyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, ir tik po to eina 1.1 punktas, kur pasakyta, kad neprivaloma naudoti kasos aparato, jeigu „siena ar ją atitinkantys konstrukcijos elementai visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką“. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju pirmiausia turėtų būti vertinamos objektyvios priežastys ir neproporcinga administracinė našta. Ginčijamu atveju objektyviomis priežastimis galėtų būti: elektros instaliacijos nebuvimas (šiuo atveju elektra yra – prekybos vietoje yra įrengtos elektrinės šaldymo vitrinos); šildymo sistemos nebuvimas (šiuo atveju nėra būtina, nes pareiškėja veiklą vykdo vasaros laikotarpiu); sienos, stogas sudaryti iš nepatvarių konstrukcijų, plastiko ir pan., dėl to galimas atmosferos reiškinių poveikis ir pan. (šiuo atveju, kaip matyti iš fotonuotraukų, sienos mūrinės, padaryta apsauga nuo tiesioginio saulės ir lietaus poveikio (įrengtas stogelis).
5.2. Atsiliepime Institucija taip pat teigia, kad administracinė našta teisine prasme yra laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos. Administracine našta verslui nelaikomos šios išlaidos: tiesioginės finansinės išlaidos – ūkio subjekto mokami mokesčiai (išskyrus nuo ūkio subjekto darbuotojų darbo užmokesčio dalies, skirtos atlyginti už darbą vykdant informacinio įpareigojimo vykdymo veiksmus, apskaičiuota ūkio subjekto mokama valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka) ir rinkliavos; prisitaikymo išlaidos (pvz., reikalavimas įsigyti naujo tipo kasos aparatus); teisės aktuose nenustatyto, tik su ūkio subjekto reikmėmis sietino informacijos rinkimo, kaupimo ar pateikimo išlaidos; ūkio subjekto bylinėjimosi išlaidos. Jei pareiškėjos situacija ir atitiktų Įsakymo 1.1 papunktį, tai ši išlyga galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą arba jo būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš prekybos vietos fotonuotraukų akivaizdu, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma pareiškėjos veikla,, konstrukcijos elementai – sienos dalys – yra uždari, o atvirosios sienos dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės dalies. Be to, patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja vykdo prekybą rūkyta žuvimi, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra registruota ne kaip kioskas, o kaip poilsio pastatas su kavinės ir prekybos patalpomis, kurių pagrindinė paskirtis– poilsio. Ši patalpa nuosavybės teise priklauso B. C., su kuriuo D. G. yra sudariusi Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (data nenurodyta) laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Pareiškėjos prekybos vietoje yra įrengti du šaldytuvai, įvesta elektros instaliacija. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos turėtų verslo liudijimų, tokią veiklą ji vykdo jau daug metų. Taip pat jos vardu nuo 2011 m. balandžio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas kasos aparatas DATECS DP-500, korpuso Nr. 13300291. Taigi šios aplinkybės nesukelia pareiškėjai akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos ir nesudaro objektyvių priežasčių, dėl kurių minėta Įsakymo nuostata pareiškėjai turėtų būti taikoma. Nagrinėjamu atveju taip pat paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1518/2013, kurioje taip pat buvo aptariamos ir vertinamos objektyvios priežastys ir neproporcinga administracinė našta, be kita ko, pabrėžiant, kad prekyba vykdoma ne lauko sąlygomis, o tam tikroje patalpoje, kas atitinka įtvirtintas Aprašo nuostatas.
5.3. Institucijos teigimu, iš tų pačių nuotraukų fragmentų matyti, kad šalia yra daugiau analogiškų prekybos vietų, kuriose, VMI turimais duomenimis, kasos aparatai yra naudojami. Taigi, pareiškėjos situacija nėra blogesnė ar išskirtinė nei kitų prekeivių, todėl pareiškėja kylančias patalpų technines kliūtis naudoti kasos aparatą turėtų spręsti civiline tvarka tarpusavio sutarimu su patalpų savininku. Pareiškėja remiasi jai VMI prie FM 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. RM-21215 adresuotu išaiškinimu dėl kasos aparato naudojimo, tačiau Institucija atkreipia dėmesį, kad šis išaiškinimas yra bendro pobūdžio, o ne skirtas konkrečiai prekybos vietai ir jame, be kita ko, nurodyta, kad jei pareiškėjos situacija atitinka nors vieną Įsakyme nurodytą išlygą, tai pajamoms įtraukti į apskaitą kasos aparatas galėtų būti nenaudojamas, tačiau pareiškėja pagrįstai manydama, kad būtent jos prekybos vietoje kasos aparato naudojimas nėra galimas dėl objektyvių priežasčių, galėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, pateikdama motyvuotą laisvos formos prašymą priimti individualų sprendimą, suteikiantį teisę konkrečioje prekybos vietoje apskaitai nenaudoti kasos aparato. Išaiškinime taip pat pažymėta, kad, tik turėdama teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje, kasos aparato pareiškėja galėtų nenaudoti, o tai reiškia, kad priešingu atveju pajamoms į apskaitą įtraukti kasos aparato naudojimas yra privalomas. Institucijos nuomone, toks išaiškinimas negali būti laikomas konkrečiu ir sudarančiu galimybę tinkamai įvertinti ir priimti individualų sprendimą dėl išskirtinės kasos aparato nenaudojimo situacijos, kadangi jame nedetalizuotos individualios pareiškėjos prekybinės veiklos sąlygos ir priežastys, dėl kurių kasos aparato naudojimas konkrečiu atveju konkrečiam subjektui atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos pasekmes. Kiekvienu konkrečiu atveju individualų sprendimą priima teritorinio mokesčio administratoriaus sudaryta komisija (VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. VA-42), kadangi minimi individualūs sprendimai gali būti priimami tik vertinant aplinkybes (objektyvias priežastis ir pan.), susijusias su kasos aparato naudojimo galimybėmis konkrečioje prekybos vietoje. Be to, į VMI prie FM raštu kreiptasi jau po pažeidimo nustatymo. Taigi, Institucijos nuomone, tai laikytina tik viena iš pareiškėjos pozicijų siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
5.4. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad Įsakymo 2 punkte yra nurodyta, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kuriems šio Įsakymo 1.1–1.4 papunkčiuose nustatytais atvejais leidžiama nenaudoti kasos aparatų, privalo pirkėjui pageidaujant išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitą teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą apskaitos dokumentą, o tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualia veikla besiverčiantis gyventojas, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas nėra galimas, gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdamas aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Toks prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 20 darbo dienų. Taigi, jei pareiškėjos situacija ir atitiktų Įsakymo 1.1 papunktį, tai ši išlyga galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą arba jo būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių, tačiau netgi tokiu atveju D. G. manydama, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jos prekybos vietoje nėra galimas, turėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdama laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdama aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Bylos duomenimis, pareiškėja tokio prašymo Institucijai nėra pateikusi, o byloje surinkti duomenys tik patvirtina, kad kasos aparato naudojimas pareiškėjai yra privalomas.
5.5. Institucija taip pat teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog teismas nutartyje darydamas išvadą dėl prekybos taško konstrukcijų rėmėsi ne to prekybos taško nuotraukomis ir akivaizdžiai padarė neteisingas išvadas, niekuo nepagrįstas, nes teismo posėdžio metu ir pati pareiškėja prie skundo dėl Institucijos nutarimo pateikė papildomai savo prekybos vietos, adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, į kurias teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė, tačiau suklydo nurodydamas adresą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, visame nutarties tekste yra nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), ir tik dalyje dėl fotonuotraukų – (duomenys neskelbtini), tai, Institucijos nuomone, laikytina rašymo apsirikimu, kurio ištaisymas nekeistų nutarties esmės (ANK 638 straipsnio 1 dalis). Be to, pati pareiškėja, pastebėjusi klaidą, į pirmosios instancijos teismą dėl klaidos ištaisymo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai atmetė D. G. skundą dėl Institucijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo D. G. buvo pripažinta kalta pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde ginčijamas D. G. kaltės klausimas teigiant, kad jos veiksmuose nėra ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.
9. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjos sūnus T. G. 2019 m. birželio 29 d. 12.10 val. patalpoje, kurioje buvo vykdoma prekyba žuvimi, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiavo rūkyta žuvimi pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prekybos vietoje, kurioje asmenys už jiems parduodamas prekes sumoka grynaisiais pinigais, nebuvo įsirengtas (nenaudotas) kasos aparatas. Šią aplinkybę pripažino ir pati pareiškėja, tačiau skundu pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą, motyvuodama tuo, jog patikrinimo metu buvo prekiauta be kasos aparato, nes pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos prekybos vietai kasos aparato naudojimas nėra privalomas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1 punktu, t. y. kasos aparato naudojimas nėra privalomas individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Be to, pareiškėjos teigimu, aplinkybę, kad ji galėjo šioje prekybos vietoje prekiauti neturėdama kasos aparato, patvirtina jai atsiųstas VMI raštas, iš kurio turinio matyti, kad jai prekybai kasos aparato naudojimas nėra būtinas.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d.) patvirtinto Aprašo 4 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko (toliau – Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašas), nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų. Kasos aparatų modeliai įtraukiami į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą ir išbraukiami iš šio sąrašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nustatyta tvarka. To paties aprašo 7 punkte nustatyta, kad naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. To paties aprašo 23 punkte išvardyti atvejai, kada kasos aparatų nereikalaujama naudoti. 23.23 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato nereikia naudoti, kai prekiaujama lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, automobilinėse parduotuvėse. 23.25 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato neprivaloma naudoti, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus individualų sprendimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2012 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ (2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija), kurio 1 punkte yra nustatyta, jog naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet, asmeniui pageidaujant, išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą: 1.1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams (toliau – gyventojai), kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 1.2. gyventojams, kurie per paskutinius 2 metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 1.3. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 dieną ar 2 dienas per savaitę; 1.4. konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.
11. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13) FR1042-2627 nurodyta, kad 2019 m. birželio 29 d. 12.10 val. atliktas D. G., prekiaujančios adresu (duomenys neskelbtini), žuvimi pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašytas šeimos narys T. G., operatyvus patikrinimas, kurio metu atliktas kontrolinis pirkimas — pirkta šalto rūkymo skumbrė už 2,07 Eur, tačiau nustatyta, kad prekyba žuvimi vykdoma be kasos aparato, o T. G., pardavęs žuvį ir gavęs pinigus, nepateikė jokio apskaitos dokumento. Šias aplinkybes patvirtina ir T. G. 2019 m. birželio 29 d. paaiškinimas Nr. (27.13) FR1047-2043, kuriame nurodyta, kad jis dirba kaip sūnus (šeimos narys), įrašytas į mamos D. G. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikla vykdoma nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau be kasos aparato, o klientui paprašius yra išrašomas čekis iš kvitų knygelės (b. l. 24–26). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekyba adresu (duomenys neskelbtini), vyko patalpose, kur konstrukcijos elementai – sienos dalys – yra uždari, pastatas pastatytas iš plytų, keturių sienų, apdengtas stogo danga, pastato fasadinės pusės, iš kurios vykdoma prekyba žuvimi, dalis atidaroma uždaromomis žaliuzėmis. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies (b. l. 22). Patalpa adresu (duomenys neskelbtini), kurioje D. G. vykdė prekybą rūkyta žuvimi, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra registruota kaip poilsio pastatas su kavinės ir prekybos patalpomis (b. l. 29–31). Ši patalpa nuosavybės teise priklauso B. Č., iš kurio D. G. yra išsinuomojusi minėtą patalpą (b. l. 27–28). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad D. G. vardu nuo 2011 m. balandžio 28 d. adresu J. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kasos aparatas DATECS DP-500, korpuso Nr. 13300291 (b. l. 54). Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (4.27)-D3-2896 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad D. G. nebuvo išduotas leidimas vykdyti prekybą rūkyta žuvimi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).
12. Anksčiau minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ (2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) 1 punkte yra nustatyta, jog naudoti kasos aparato nereikalaujama, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir yra bent vienas iš šio įsakymo pirmame punkte numatytų atvejų. Taigi, norint taikyti minėtą įsakymą, būtina nustatyti, jog kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Šiuo atveju iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad patalpa, kurioje D. G. vykdė prekybą žuvimi, yra pastatyta iš stabilių konstrukcijų, joje yra įrengti šaldytuvai, iš kurių yra prekiaujama rūkyta žuvimi, patalpa yra keturių sienų, apdengta stogo danga, pastato fasadinės pusės, iš kurios vykdoma prekyba žuvimi, dalis atidaroma uždaromomis žaliuzėmis. Taigi šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad D. G. neįmanoma naudoti kasos aparato. Be to, byloje pateikti duomenys apie D. G. vykdomą veiklą patvirtina, kad kasos aparato naudojimas šiuo atveju jai nesukeltų akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos, nes iš D. G. pateiktų vykdomos pagal įsigytą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo (laikotarpio nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. duomenys) kopijų matyti, kad 2019 m. birželio mėnesį jos grynosios pajamos buvo 969 Eur, 2019 m. liepos mėnesio grynosios pajamos – 1385,70 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesio grynosios pajamos – 3052,71 Eur. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos turėtų verslo liudijimų, ji tokia veikla užsiima jau daug metų, taigi jai gerai žinoma šios veiklos vykdymo tvarka. Iš anksčiau aptartų duomenų darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos D. G. nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1 punkte nustatyta kasos aparato privalomo naudojimo išimtis netaikytina.
13. Be to, vienas iš D. G. skunde nurodomų argumentų, kad buvo gautas iš VMI raštas, kuriame nurodoma, jog tokio pobūdžio prekybos vietoje, kurioje ji prekiauja, kasos aparato naudojimas nėra privalomas, dėl to, jos įsitikinimu, nepagrįstai buvo priimtas skundžiamas nutarimas paskirti jai nuobaudą pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus pareiškėjos nurodomo rašto (b. l. 71) turinį, matyti, jog raštas yra gautas po D. G. padaryto administracinio nusižengimo užfiksavimo, neaiškus užklausos turinys ar VMI atstovei, kuri pateikė minėtą raštą, su užklausos turiniu susiję pateikti duomenys, todėl šis raštas laikytinas bendro pobūdžio informaciniu raštu. Dėl šių aplinkybių anksčiau nurodytas VMI raštas negali būti traktuojamas kaip pagrindas taikyti pareiškėjai D. G. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1 punkte nurodytas išimtis. Pagal byloje esančias pareiškėjos prekybos vietos nuotraukas akivaizdu, kad šios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijos elementai – sienos dalis, kurioje sumontuotos atidaromos žaliuzės, nesudaro didesnės tos sienos dalies. Taip pat pažymėtina, kad pagal anksčiau minėtame Įsakyme nurodytą teisinį reglamentavimą individualia veikla besiverčiantis gyventojas, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas nėra galimas, gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdamas aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Ši išlyga galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą arba jo būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių, tačiau netgi ir tokiu atveju D. G. manydama, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jos prekybos vietoje nėra galimas, turėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdama laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikdama aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Bylos duomenimis, D. G. tokio prašymo nei iki ginčijamo nutarimo priėmimo, nei po nutarimo priėmimo, nei nagrinėjant jos skundus nepateikė, o byloje surinkti duomenys tik patvirtina, kad kasos aparato naudojimas pareiškėjai yra privalomas.
14. D. G. skunde didelį dėmesį skiria aplinkybei, kad skundžiamoje nutartyje kelis kartus yra nurodyta, kad prekybą D. G. vykdė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu prekybą vykdė kitas asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. prekybą rūkyta žuvimi vykdė adresu (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas), skundžiamos nutarties dalyje, kur yra aprašytas D. G. padarytas administracinis nusižengimas, taip pat nurodyta, kad ji veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje aprašant nuotraukas kelis kartus nurodyta, kad D. G. veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina, nes jos ištaisymas nepakeis nutarties esmės (ANK 638 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo padarytos išvados dėl D. G. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą yra motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį, o vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo pareiškėja, savaime nereiškia, kad D. G. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, kadangi teismas įrodymus vertina vadovaudamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone.
16. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. G. padarė ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.
Ištaisyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nustatyti, kad D. G. prekybą žuvimi vykdė adresu (duomenys neskelbtini).
Nutartis neskundžiama.