Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, V. A. (toliau – pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-205-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnio 1 dalį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekyba ar paslaugos be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti, užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kokiais atvejais ir kokiems asmenims kasos aparatus privaloma naudoti, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d.) 4 ir 7 punktus. 4 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko (toliau – Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašas), nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų. Kasos aparatų modeliai įtraukiami į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą ir išbraukiami iš šio sąrašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nustatyta tvarka. To paties aprašo 7 punkte nustatyta, kad naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. To paties aprašo 23 punkte išvardinti atvejai, kada kasos aparatų nereikalaujama naudoti. 23.23 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato nereikia naudoti, kai prekiaujant lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, automobilinėse parduotuvėse. 23.25 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato neprivaloma naudoti, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus individualų sprendimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininkas 2012 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ (redakcija 2012 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VA-60), kurio 1 punkte yra nustatyta kokiais atvejais naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Šio įsakymo 1 punkte nustatyta, kad kasos aparato naudoti neprivaloma kai: 1.1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 1.2. gyventojams, kurie per paskutinius dvejus metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius šešis veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 1.3. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik vieną dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose, 1.4. konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

Šiuo atveju byloje ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja V. A. 2019 m. birželio 22 d., 13.10 val. kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), prekiavo rūkyta žuvimi, vykdomai veiklai įsigijusi verslo liudijimą Nr. VN212011-1, tačiau prekybos vietoje, kurioje asmenys už jiems parduodamas prekes sumoka grynaisiais pinigai, nebuvo įsirengusi (nenaudojo) kasos aparato, ginčo nekilo. Šią aplinkybę pripažino ir pati pareiškėja, tačiau skundu pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtą nutarimą, motyvuodama tuo, jog ji prekiavo, neturėdama kasos aparato, būdama įsitikinusi, kad jos prekybos vietai, t. y. iš laikino statinio, kasos aparato naudojimas nėra privalomas vadovaujantis pirmiau nurodytu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1. punktu, t. y. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Be to, pareiškėjos teigimu, jos kolegei buvo atsiųstas VMI raštas, iš kurio turinio matyti, kad prekybai iš tokio pobūdžio statinio kasos aparato naudojimas nėra būtinas.

Tačiau teismas su tuo sutikti negali, kadangi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma bei pirmiau išdėstytas teisinis reglamentavimas dėl kasos aparatų privalomo naudojimo išimčių, patvirtina priešingas aplinkybes.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (27.13) FR1042-2588, nustatyta, kad V. A. vykdydama prekybą rūkyta žuvimi kioske per langelį, kuriame įrengtos šaldomosios vitrinos, nebuvo įrengtas (naudojamas) kasos aparatas, kai asmenys už jiems parduodamas prekes atsiskaito grynaisiais pinigais. Iš 2019 m. birželio 22 d. faktų fiksavimo pažymos Nr. (27.13) 1FR1050-887, nustatyta, kad vykdant patikrinimą(duomenys neskelbtini), kur V. A. veiklą vykdo su verslo liudijimu Nr. VN212011-1, prekiavo rūkyta žuvimi, buvo pirkta vilkžuvė už 4,23 Eur, tačiau gautų pinigų neapskaitė kasos aparatu, kadangi prekybos vietoje kasos aparatas nenaudojamas (nėra įrengtas). V. A. verslo liudijimą įsigijusi nuo 2013 m. ir vėlesniais metais, o taip pat 2017, 2018 ir 2019 m. birželio-rugpjūčio mėn. (po 15-20 d. per mėn., veiklos vykdymo vieta - Palangos m. sav.) (b. l. 46-49). Byloje nėra duomenų, kad V. A. būtų pateikusi teritoriniam mokesčių administratoriui prašymą keisti mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą. Patalpa adresu (duomenys neskelbtini), kurioje V. A. vykdo prekybą rūkyta žuvimi, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra registruota kaip negyvenamoji patalpa, kurios pagrindinė paskirtis – administracinė (b. l. 60-62, ). Ši patalpa nuosavybės teise priklauso(duomenys neskelbtini), o 2019 m. birželio 22 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja su (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 1 d. yra sudariusi nuomos sutartį Nr. 2019/0530/3 dėl 12 kv. m. patalpų nuomos (b. l. 56-59). Minėtas statinys yra pastatytas valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-67). V. A. prekybos vietoje yra įrengtos šaldymo vitrinos (b. l. 21, 50-54), jos vardu minėtu adresu yra buvęs registruotas kasos aparatas „EURO-2000 ALPHA“, korpuso Nr.05011089, laikotarpiais nuo 2011-06-14 iki 2011-10-12, nuo 2013-06-17 iki 2013-10-09 ir nuo 2014-06-10 iki 2014-10-12 (šiuo metu registruotas adresu Savanorių g. 34, Kretinga) (b. l. 46). Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. (4.27)-D3-2813 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad V. A. nebuvo išduotas leidimas vykdyti prekybą rūkyta žuvimi adresu(duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

Iš byloje pateiktų V. A. prekybos vietos fotonuotraukų matyti, kad patalpos (kioskas), esančios(duomenys neskelbtini), iš kurių pareiškėja V. A. vykdo prekybą žuvimi – pastatytos iš medžio plokščių konstrukcijų išorėje, kaip nurodė pareiškėja teismo posėdžio metu, iš vidaus taip pat, keturių sienų, apdengtas stogo danga statinys, kurio fasadinės pusės, iš kurios vykdoma prekyba žuvimi, dalis (maždaug nuo pusės) atidaroma uždaromomis žaliuzėmis. Tačiau iš fotonuotraukų, aiškiai matyti, kad atidaroma fasadinės pusės dalis apima mažiau nei pusę fasadinės sienos dalies (t. y. mažiau nei pusę vienos statinio sienos iš esamų keturių sienų).

Iš pirmiau išdėstyto darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos V. A. nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1. punkte nustatyta kasos aparato privalomo naudojimo išimtis, netaikytina. Be to, vienas iš V. A. skunde nurodomų argumentų, kad buvo gautas iš VMI raštas, kuriame nurodoma, jog tokio pobūdžio prekybos vietoje, kurioje ji prekiauja, t. y. laikino pobūdžio kioske, kasos aparato naudojimas nėra privalomas, dėl to, jos įsitikinimu, 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-205-2019, kuriuo pripažino ją kalta padarius ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, priimtas nepagrįstai. Tačiau įvertinus pareiškėjos nurodomo rašto turinį, matyti, jog raštas adresuotas ne jai asmeniškai, o V. L., taip pat neaiškus užklausimo turinys, VMI atstovei su užklausos turiniu susiję pateikti duomenys. Be to, pareiškėjos nurodomas raštas laikytinas bendro pobūdžio informaciniu raštu, kadangi jame išvardinti visi atvejai, numatyti 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ numatyti 1.1.-1.4. punktuose, be to konkrečiai nurodyta, jog V. L. gali prekiauti be kasos aparato. Dėl šių aplinkybių, pirmiau nurodytas VMI raštas negali būti traktuojamas kaip pagrindas taikyti pareiškėjai V. A. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ 1.1 – 1.4. punktuose nurodytas išimtis. Pagal byloje esančias pareiškėjos prekybos vietos fotonuotraukas akivaizdu, kad šios patalpos, adresu(duomenys neskelbtini), konstrukcijos elementai - sienos dalis, kurioje sumontuotos atidaromos žaliuzės, nesudaro didesnės tos sienos dalies. Taip pat pažymėtina, kad pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą individualia veikla besiverčiantis gyventojas, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas nėra galimas, gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikiant aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Ši išlyga galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą arba jo būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių, tačiau, netgi ir tokiu atveju V. A. manydama, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jos prekybos vietoje nėra galimas, turėtų kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdama laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje (pateikiant aplinkybes patvirtinančius faktus, dokumentus, fotonuotraukas). Bylos duomenimis V. A. tokio prašymo nei iki ginčijamo nutarimo priėmimo, nei po nutarimo priėmimo nei nagrinėjant skundą teisme, nepateikė, o byloje surinkti duomenys tik patvirtina, kad kasos aparato naudojimas pareiškėjai yra privalomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis nustatyta, jog kasos aparato pareiškėjos prekybos vietoje įdiegimas ir naudojimas neproporcingos administracinės naštos nebūtų sukėlęs, kadangi ji kasos aparatą jau yra įgijusi ir naudojusi, ką patvirtina byloje esantys duomenys. Taip pat atmestinas ir aplinkybė, jog pareiškėjos prekybos vietoje kasos aparato būtų neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių, kadangi iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog jos prekybos vietoje stovi šaldymo įrangą, kurioje sudėta rūkyta žuvis, statinys yra iš medžio pluošto konstrukcijų, uždengtas stogo danga, iš ko darytina išvada, jog prekyvietėje elektros instaliacija yra ir jokios kitos objektyvios priežastys (lietus, saulė ar kt. gamtos veiksniai), dėl kurių kasos aparato naudojimas būtų neįmanomas, nenustatytos. Tai, jog kasos aparato naudojimui nėra jokių kliūčių patvirtina ir pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad prieš kelis metus ji naudojo savo prekyvietėje kasos aparatą, tačiau pamačiusi, kad kiti prekybininkai, prekiaujantys analogiškose patalpose nenaudoja kasos aparatų, ir pasiskambinusi į Vilniaus apskrities VMI bei pasikonsultavusi žodžiu, nutarė jo nebenaudoti.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-205-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:19102799376, kuriuo V. A. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 160 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas L. K. prašė teismo tuo atveju, jeigu teismas visgi pripažintų V. A. kalta padarius ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įvertinti tai, kad jos veiksmuose tyčios nebuvo, t. y. ji pasikonsultavusi su VMI atstovais telefonu bei gavusi raštą, buvo įsitikinusi, jog jos prekybos vietoje kasos aparato naudojimas nėra privalomas, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jo atstovaujamajai švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja V. A. tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė tas pačias aplinkybes, jog ji prekiavo be kasos aparato, kadangi buvo įsitikinusi, kad jai jis nėra privalomas, t. y. prieš pradėdama prekiauti konsultavosi žodžiu (telefonu) susisiekusi su Vilniaus apskrities VMI atstove, taip pat jos kolegė rašė užklausimą į VMI, ir pagal gautą atsakymą į užklausą, ji buvo įsitikinusi, jog jos prekybos vietos pobūdžio patalpoje kasos aparato įdiegimas ir naudojimas nėra privalomas. Pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. nurodė tas pačias aplinkybes tiek administracinio nusižengimo bylos tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jog ji pasikonsultavusi žodžiu su VMI atstove, taip pat iš gauto VMI rašto turinio suprato ir buvo įsitikinusi, kad jai kasos aparato naudojimas nėra privalomas, kas teismo vertinimu pripažintina, jog V. A. nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (pateikusi VMI išsamesnę informaciją arba pateikusi užklausimą VMI individualiai su visais reikalingais duomenimis), t. y. padarė ANK 160 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą dėl nerūpestingumo. Taip pat teismas įvertina aplinkybę, jog V. A. yra nustatytas 40 procentų nedarbingumas, kas pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažintina lengvinančia jos atsakomybe aplinkybe. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja padarė ANK 160 straipsnio 1 dalies nusižengimą dėl nerūpestingumo, taip pat nustačius jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl to skundžiamas nutarimas keistinas, dalyje dėl nuobaudos – baudos dydžio bei pripažįstant V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jai nustatytas 40 procentų nedarbingumas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pažymėtina, kad už padarytą nusižengimą V. A. paskirta bauda - ANK 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos (nuo 590,00 Eur iki 1100,00 Eur) baudos vidurkis, t. y. 845,00 Eur. Taigi, nuobauda V. A. gali būti švelninama tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444- 633/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad V. A. ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas dėl jos nerūpestingumo (nesant tyčios), į tai, jog bylos duomenimis ji nebausta, taip pat į tai, jog nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl jos sunkios finansinės padėties bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti V. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 300,00 Eur baudą.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, V. A. skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. VMI-03-ANR_N-205-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr.ROIK:19102799376, keistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. A. paskirta nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, pakeistina, paskiriant mažesnę, negu ANK 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 300,00 Eur baudą, bei pripažįstant V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jai nustatytas 40 procentų nedarbingumas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

V. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-205-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:19102799376, dalyje dėl V. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl administracinės nuobaudos – baudos dydžio ir pripažinti V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jai nustatytas 40 procentų nedarbingumas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, V. A. paskirti 300,00 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.