Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-06 · Byla Nr. TS-73-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
TS-73-988/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
O. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-147, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. nuteistas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu už Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 6 punkto ir 3 straipsnio nuostatų pažeidimus, jam paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Svea apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 2 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. E1-245-517/2017, įsiteisėjusia 2017 m. gruodžio 13 d., kuria pripažintas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis, suderinta nuteistajam O. K. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 6 punkto ir 3 straipsnio pažeidimus paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies bei BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota 190 bausmės dienų, atliktų iki 2017 m. vasario 13 d., ir 231 diena, atlikta taikant kardomąsias priemones kaip laikiną sulaikymą ir suėmimą (imtinai nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d.).

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 19 d., ½ bausmės atliko – 2018 m. birželio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-147 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti O. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus) iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (2019 m. sausio mėn.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis O. K. nesilaikys įstatymų ir nusikals atsižvelgiant į tokias aplinkybes: vidutinei artimą nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 39 balus, iš kurių 19 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali dar koreguoti (mažinti), neatliktą laisvės atėmimo bausmės ganėtinai ženklią dalį (2 metai 4 mėnesiai 17 dienų), tai, kad anksčiau jis yra teistas 2 kartus, į tai, jog iš ankstesnių nusikalstamų veikų nepasimokė ir vėl nusikalto, nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas (duomenys neskelbtini) metų, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamų veikų darymo, vieningą Komisijos sprendimą, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus – nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, narkotinių medžiagų vartojimo tendencijas praeityje, nusikaltimo pobūdį – šiuo metu atliekamą laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, emocinės gerovės problemas – jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas, sunkumų išveikimas nebrandžia elgsena, neteisėta veikla, mąstymo ir elgesio sunkumus – pasidavimas kitų įtakai, nebrandus problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas, nuostatas – linkęs vadovautis kriminalinės subkultūros prielaidomis, savo nusikalstamą elgseną minimizuoja, pateisina nežinojimu, savo atsakomybę perleidžia kitiems, aplinkybėms ir atsitiktinumui, nepavyksta visuotinai vadovautis visuomenės vertybėmis ir normomis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – kartą pažeistas vidaus tvarkos taisykles ir šiuo metu turimą 1 galiojančią nuobaudą, neskatintas, socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja, turimą žemą motyvaciją darbui, informacijos apie oficialią darbinę patirtį laisvėje trūkumą, pataisos namuose nedirba ir pataisos įstaigos administracijai nėra pateikęs prašymo dėl įdarbinimo, savo ateities laisvėje nesieja su konkrečia veikla, o tik deklaratyviai teigia, kad susiras darbą (nepateikta pažyma dėl įsidarbinimo laisvėje), neturimų socialinių ryšių (artimieji mirę, o su pilnamečiu sūnumi ryšiai nutrūkę).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas O. K. 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundas dėl Nutarimo. Skunde nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. jis buvo pirmą kartą pristatytas Komisijai, kuri posėdžio metu aptarinėjo jo praeitį, o 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti lygtinio paleidimo BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Komisija, vadovaudamasi tuo, kad jis pataisos namuose nedirba, neteikė prašymo dėl įdarbinimo, turėdamas papeikimą už lokalizaciją, skatinimų nebuvimą, padarė išvadą, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks Nutarimas neteisėtas, nelogiškas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 17.1 punktu, Komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus, o to Nutarime nėra. Be to, Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad jis aštuonis metu serga nekontroliuojama bronchine astma, turėjo vienuolikto slankstelio stuburo kompresinį lūžį (įrašai medicininėje kortelėje), nors pagal tai galėjo vertinti, ar jis apskritai gali dirbti pataisos namuose ir turėjo prašyti darbo. Nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Prieš Komisijos posėdį, jis buvo pas psichologę, kuri sugeba parengti socialinę išvadą, su ja pabendravus penkias minutes. Lietuvoje ignoruojami įstatymai, jie bausmių vykdymo sistemoje negalioja. Pagal OASys metodiką, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 39 balai, tačiau Komisija nusprendė, kad jis ją gali dar sumažinti. Nuteistasis skunde kelia klausimus – kam ir kodėl. Nuteistojo teigimu, psichologės išvada, kad jis vadovaujasi kriminalinės subkultūros prielaidomis, absurdiška. Aplinkybės, apie nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad jos buvo vertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Socialinė išvada parengta pažeidžiant bet kokias jo teises, nes tai ir konfidencialumo pažeidimas, ir žmogaus pažeminimas. Tai, kad jis prieš 15 metų pabandė narkotikų, nereiškia, kad jis turi domėtis, kokią žalą sveikatai daro narkotikai ar alkoholis, jis jų nevartoja, narkologiniame įskaitoje neįrašytas. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs automechaniko specialybę, todėl gali užsiimti individualia veikla, nes dėl savo sveikatos būklės negali dirbti oficialiai. Jis supranta, kad reikia laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų. Nuteistasis prašo leisti jam dalyvauti skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Skundu prašoma panaikinti Nutarimą ir paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos namų BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22.

Vilniaus pataisos namai 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 9-4037(07) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismą, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti O. K. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti tokias baudžiamojo poveikio priemones iki 2020 m. gruodžio 19 d., t. y.: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad šių formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-485/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-927-810/2017). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-204-487/2017). Atsižvelgiant į BVK įtvirtintą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo aspektu, teigtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu nustatyti ne tik formalių sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, egzistavimą, tačiau ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, nuteistasis įvykdė formalią, BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, taip pat atitinka kitas formalias, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas – nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau, kaip minėta, vien šių formalių sąlygų buvimo sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka.

O. K. Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, išvien veikdamas ir kartu susitaręs su kitais kaltinamaisiais toje pačioje byloje, nedeklaravo 8 888 gramų amfetamino muitinei, įveždami jį į šalį. Be to, O. K. Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, išvien veikdamas ir kartu susitaręs su kitais kaltinamaisiais toje pačioje byloje, neteisėtai, turėdami tikslą platinti, įsigijo, gabeno, laikė ir turėjo 8 888 gramus narkotinės medžiagos amfetamino. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis yra itin sunkus, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo susijęs su itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kad nusikalstama veika buvo didesniu mastu vykdomos veiklos dalis, ir, kad tai buvo profesionalus, suplanuotas ir organizuotas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą pasipelnyti. Nusikalstama veika buvo įvykdyta sąmoningai. Nuteistojo O. K. veikos kvalifikuotos pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 6 punkto ir 3 straipsnio pažeidimus, kas pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą prilygintina nusikaltimui, numatytam BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir nusikaltimui, numatytam BK 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną). Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, amfetaminas pripažįstamas psichotropine medžiaga pagal „1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą“, o pagal Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nuteistojo O. K. į šalį įvežtas bei disponuotas 8 888 gramų amfetamino kiekis sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi suderinus nuteistajam O. K. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, palikta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis ½ bausmės atliko – 2018 m. birželio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų, bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 19 d. Anksčiau jis buvo teistas du kartus (2000 m. už vagystę, 2009 m. už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), amžius pirmo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metai.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2018 m. sausio 25 d.; 2018 m. sausio 31 d. jis buvo priskirtas paprastajai grupei. Nuteistasis dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Į Komisiją jo prašymu buvo pristatytas pirmą kartą.

Pagal OASys vertinimo metodiką nuteistojo pakartotinio teistumo rizika žema – 39 balai, tačiau beveik pusę jų (19 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos egzistuoja tikimybė sumažinti.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas nebuvo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis 2018 m. kovo 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – buvo pastebėtas ir sulaikytas vietoje, kurioje jis nedirba ir negyvena, dėl ko jam 2018 m. kovo 22 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo buvo paskirtas papeikimas už BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą (iki 2019 m. kovo 22 d.). Nors toks pažeidimas nėra itin šiurkštus, tačiau tokių elementarių taisyklių pažeidimas suponuoja tai, kad nuteistasis negeba tinkamai laikytis nustatytos tvarkos, nesuvokia jos laikymosi prasmės vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą (automechaniko). Jo teigimu, būdamas laisvėje dirbo oficialiai, didelę dalį – užsienyje, darbo stažas – apie 20 m. Nors skunde teigia, kad turi sveikatos problemų (vienuolikto slankstelio stuburo kompresinis lūžis, aštuonis metus serga nekontroliuojama bronchine astma), iš skundo turinio galima suprasti, kad dirbti vis dėlto gali. Tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose nedirba, prašymo įsidarbinti administracijai neteikė ir iš skundo turinio galima suprasti, kad dirbti atlikdamas bausmę šiuo metu nėra suinteresuotas. Nors lygtinio paleidimo atveju planuoja darbintis, tačiau svarstant jo lygtinio paleidimo galimybę, nenurodė, kur, dokumentų dėl įdarbinimo nepateikė. Tai rodo, kad nuteistasis neturi aiškių įsidarbinimo ar individualios veiklos vykdymo planų ir perspektyvų laisvėje, ir skunde tik deklaratyviai svarsto klausimą dėl jo individualios veiklos vykdymo lygtinio paleidimo atveju.

Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų kur gyventi, jis nėra socialiai atsiskyręs, tačiau nuteistasis neturi stiprių socialinių ryšių – jo artimieji mirę, o su pilnamečiu sūnumi, kuris gyvena užsienyje, ryšiai nutrūkę.

Iš 2018 m. liepos 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-119 matyti, kad nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo; turi emocinės gerovės problemų, kurios siejasi su nusikalstamu elgesiu. Jam kyla sunkumų brandžiai palaikyti savo galios jausmą, pasirūpinti savimi, savo poreikiais, norais, ypač situacijose, kai yra galimybė gauti greitą ir lengvą atlygį. Jis linkęs slopinti savo veiksmus, neigti sunkumus, išveikti juos neteisėtu elgesiu. Nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų įtakai. Anot nuteistojo, nusikaltimą padarė su kitais asmenimis, vykdė draugo prašymą. Nuteistajam trūksta savivokos, kritiškumo savo nusikalstamo elgesio vertinime, jis jį linkęs pateisinti nežinojimu, atsitiktinumu, neturėjimu galimybės pasaugoti save. Nuteistasis yra linkęs vadovautis kriminalinės subkultūros prielaidomis. Kriminalinę subkultūrą palaikančios, nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo elgesiui. Jų nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje, kaip ir nuteistojo emocinės gerovės problemų nesprendimas bei jo mąstymo ir elgesio sunkumų nekoregavimas. Nors nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis jam pačiam nepavyksta. Objektyvaus pagrindo netikėti socialinio tyrimo išvada nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nors nuteistojo pakartotinio teistumo rizika yra žema, tačiau nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, o ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nesant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistajam nepavyksta vadovautis visuomenės vertybėmis ir normomis, nors jis jas ir deklaruoja bei suvokia įstatymų laikymosi svarbą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką daro kriminalinę subkultūrą palaikančios, nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos, nuteistojo mąstymo ir elgesio sunkumai, kurių pakeitimas galėtų sumažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir įvertinęs klausimo dėl lygtinio paleidimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, likusios neatliktos bausmės dalį, kt.), sutinka su Komisijos išvada, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog lygtinai paleidus O. K. iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, šiuo metu tenkinus nuteistojo skundą ir jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimas, nes šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, o nuteistojo O. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

O. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-147 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka