Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-487/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
1S-204-487/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
S. T.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-204-487/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14., 2.14.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 59-47 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. T. pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o S. T. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 10 MGL baudą.

S. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant subendrintą bausmę - 13 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant galutinę subendrintą bausmę – 16 MGL baudą.

S. T. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 12 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. kovo 4 d. ir nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d., nustatant, kad neatlikta bausmė – 15 MGL bauda.

S. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 15 MGL bauda, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 15 MGL baudą.

S. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, S. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams bei 15 MGL bauda. Įskaitytas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. sausio 23 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, naikinat BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, nuteistajam S. T. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu subendrintą su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą visą 15 MGL dydžio baudą, ir paskirti S. T. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo ir 15 MGL dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės vykdymo pradžia: 2014 m. rugpjūčio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga: 2017 m. rugpjūčio 3 d.

2017 m. kovo 15 d. Komisija priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nuteistasis S. T. pateikė 2017 m. kovo 21 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo, prašant minėtą nutarimą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo S. T. skundas buvo atmestas, Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. T. pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo S. T. 2017 m. balandžio 27 d. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, prašant panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad per visą kalinimo laikotarpį jis (S. T.) nei karto nepažeidė režimo reikalavimų. S. T. skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nuostatas, taip pat remiasi Europos Sąjungos teise, nurodydamas, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių auklėjimo priemonių, norint pasiekti bausmės tikslų. Savo nesikreipimą dėl darbo nuteistasis S. T. aiškina tuo, kad Vilniaus pataisos namuose turi teisę dirbti tik išskirtiniai žmonės, neturintys problemų su Apsaugos ir priežiūros skyriumi bei Kriminalinės žvalgybos skyriumi. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Skunde nuteistasis įsipareigoja sąžiningai vykdyti visus Teismo bei Probacijos tarnybos įpareigojimus ir apribojimus.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. T. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kas S. T. teistas devynis kartus. Didžiąją dalį jo padarytų nusikalstamų veikų sudaro vagystės. S. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje penktą kartą. Šiuo metu S. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikaltimų padarymą. Šiuos nusikaltimus S. T. padarė, veikdamas vienas. Nuteistajam S. T. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat S. T. vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, sumažinant bausmę 1/6 dalimi.

Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarime nurodyta, kad nuteistasis S. T. supranta savo nesėkmių priežastis ir dėl to gailisi, tačiau jam trūksta savivokos nusikalstamumo atžvilgiu. Jis nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, linkęs sumenkinti jo problematiką, pateisinti jį, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. S. T. ribotai supranta kitų žmonių požiūrį, klaidingai interpretuoja jų situacijos vertinimą ir dėl jo veiksmų patiriamą žalą. 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymima, kad S. T. asmens byloje yra duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą, nes jis buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, buvo parodęs, jog narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms. Pats nuteistasis neigia sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą ar dėl to kylančias problemas. Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo užfiksuota nuteistojo S. T. narkotinių medžiagų vartojimo atvejų. S. T. atsisakė dalyvauti psicho edukacinėje programoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. 2017 m. kovo 15 d. nutarime Komisija padarė išvadą, kad S. T. sąsajos su narkotinių medžiagų įsigijimu bei galimu jų vartojimu daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui, žalos sau ir kitiems padarymui. Asmens bylos dokumentuose nėra fiksuotas, laisvės atėmimo laikotarpiu nestebėtas nuteistojo agresyviai kitus kontroliuojantis, smurtinis elgesys, savitvardos praradimai pykčio ar kitokio emocinio susijaudinimo metu. Nuteistasis diskriminacinių nuostatų nereiškia, sutinka su priežiūros sąlygomis, elgesio taisyklių reikalavimais, nėra fiksuota nuobaudų, konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais laisvė atėmimo laikotarpiu. Jis supranta, kad įstatymų reikia laikytis, palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats nelinkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. S. T. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojų elektra rankiniu būdu profesijos. Nuteistasis buvo skatintas keturis kartus Šiaulių tardymo izoliatoriuje už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos veikloje, tačiau Vilniaus pataisos namuose nelanko jokių rengiamų socialinės reabilitacijos programų, nedirba ir nesikreipė dėl darbo. S. T. nemoka nuosprendžiu paskirtos 15 MGL baudos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja grįžti pas sugyventinę ir gyventi jai priklausančiame bute, įgyti vairuotojo pažymėjimą, baigti suvirintojų kursus Jūrininkų mokykloje ir vykti dirbti į užsienį. Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymima, kad pagal pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką „OAsys“ nuteistasis S. T. priklauso vidutinei rizikos grupei – 49 balai. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino Komisijos nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvada, kad nuteistasis S. T. nėra motyvuotas keisti savo elgesį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti visapusiškai įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis. Tiek Komisija, tiek S. T. skundą dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šias aplinkybes, kurios yra reikšmingos, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl jų padarymo, supranta, kad įstatymų reikia laikytis, pataisos namuose laikosi režimo taisyklių, nebuvo užfiksuota nei smurto atvejų, nei konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, nei narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, jis turi ateities planų, ketina mokytis ir dirbti, taip pat jis turėtų, kur gyventi. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį S. T., tačiau įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, taip pat faktą apie baudos nesumokėjimą, motyvacijos nebuvimą dirbti ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ankstesnio teistumo metu pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, darytina išvada, jog minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, kad laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Šiomis priemonėmis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus pataisos namuose S. T. nei dirbo, nei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Taip pat pažymėtina, kad S. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką yra 49 balai – vidutinė. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Gi S. T. priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikai, o nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką yra nepakankama.

Šių aukščiau aptartų aplinkybių visumos pagrindu pritartina tiek Komisijos nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad bausmės tikslai, tarp kurių ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo metu negali būti pasiekti, S. T. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus nuteistojo S. T. skundą, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami.

Būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. S. T. kartą jau nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarime pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, darbų atlikimo pataisos namuose ir konsultacijų su įstaigos psichologu padės S. T. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad tiek Komisijos nutarimu, taip pat tiek pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo vertinti šiuos procesinius sprendimus, kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

Atmesti nuteistojo S. T. (S. T.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėGintaras DzedulionisAlenas Piesliakas