- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-123-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00317-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- P. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. G., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas – išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį; laikomas nuteistu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2011 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga 2019 m. spalio 27 d.Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu nutarta, netaikyti nuteistajam P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis P. G. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kuris 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis P. G. nors ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam P. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.Skundu nuteistasis P. G. prašė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde atkreipė dėmesį į tai, jo BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Nuteistojo teigimu, šis vertinimas jo atžvilgiu yra žemas – 27 balai, kas sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnį, tačiau Komisija, šio vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų net nevertino, kas yra absoliučiu nutarimo negaliojimo pagrindu, o pirmosios instancijos teismas nemanė, jog tai sudaro pagrindą manyti, jog P. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, teismo vertinimas yra neobjektyvus ir prieštaraujantis patvirtintai vertinimo OASys metodikai bei BVK 157 straipsnio l dalies nuostatoms.Nuteistojo teigimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra pateikta aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad P. G. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Todėl priežasčių netaikyti jam lygtinio paleidimo paprasčiausiai nėra. Teismas visiškai nepasisakė dėl nuteistojo argumentų ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, todėl akivaizdu, kad jo skundas buvo neišnagrinėtas.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis jau keletą kartų buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo ir praktiškai visada buvo argumentuojama turėtomis, tačiau negaliojančiomis nuobaudomis. P. G. manymu, esant tokiam argumentavimui preziumuotina, jog lygtinis paleidimas jam netaikytinas, nes šios aplinkybės nepakis per visą bausmės laikotarpį. Toks vertinimas jo atžvilgiu yra neteisingas ir šališkas, teismas nevertino jo pastangų pasikeisti. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuteistasis turėjo nuobaudą, kuri buvo panaikinta anksčiau laiko, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d., todėl tik nuo tos dienos jis elgiasi tinkamai. P. G. atkreipia dėmesį, jog nuobauda jam buvo skirta už tai, jog turėdamas oficialų atleidimą dėl ligos nuo rikiuotės, neišėjo į rytinį patikrinimą. Tuo metu jis buvo nubaustas nepagrįstai, todėl nuobaudą apskundė. Nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino šių aplinkybių.Skundo autoriaus teigimu, teismas svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą taip pat nepagrįstai svarstė aplinkybes, kurios jau buvo svarstytos skiriant bausmę, nors šios aplinkybės negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat teismas neigiamai vertindamas atliktos bei neatliktos bausmės santykį pažeidė BVK 157 straipsnio nuostatas, nes nuteistojo atžvilgiu ir atliktos bausmės dydis, ir neatliktos bausmės santykis neprieštarauja įstatymui, kuris numato lygtinį paleidimą atlikus ½ dalį.Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius socialinius ryšius, vyksta į namus bei pas gydytojus mieste kartu su laisvės žmonėmis, kas įrodo, jog juo galima pasitikėti. Be to, teismo sprendimu buvo perkeltas į atvirą koloniją. Nuteistojo manymu, šiuo metu galima pereiti prie sekančio resocializacijos etapo – sudaryti jam sąlygas taisytis toliau neizoliuotam nuo visuomenės – taikyti jam lygtinį paleidimą.Nuteistojo P. G. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija svarstydama nuteistojo P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, o apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą, pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. birželio 14 d. jis perkeltas į atvirąją koloniją, pataisos namuose nedirbo, nes darbingumas ribotas, nesimokė, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 7 kartus baustas drausmine tvarka. Ir nors nuteistajam P. G. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta viena iš priemonių – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme gautos 2017 m. gruodžio 8 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, paskutinį kartą P. G. buvo baustas drausmine tvarka – 2017 m. rugpjūčio 31 d. (nuobauda panaikinta prieš terminą 2017 m. lapkričio 23 d. paskatinus). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis P. G. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 27 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –palaiko socialinius ryšius, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją. Minėtos aplinkybės rodo, jog P. G. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais kriminogeniniais veiksniais didinančiais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), mąstymas ir elgesys, kurie aukštesniojo teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Tai, kad nuteistasis P. G. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis P. G. nei bylą nagrinėjant teisme, nei atliekant bausmę pataisos namuose, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepripažino. Įvertinimo metu, nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą neigia padaręs nusikalstamą veiką, tikina, kad bausmę atlieka „už nieką“. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę P. G. atžvilgiu, nėra pagrindo. Nors nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas negali prieštarauti LR BK 41 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms ir principams.Sutiktina, kad nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam P. G. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis P. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.