- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-297-1070/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00315-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- P. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui P. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. J. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti 1229 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal Ievos Račaitės individualios įmonės (toliau – ir IĮ) 2024 m. vasario 29 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, priteisti iš atsakovų J. B. ir V. B. 125 Eur už geodezinius matavimus ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, triplike) nurodė, kad Žemės sklypas priklauso jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovui priklauso 2/5 dalys, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 3/5 dalys. Ieškovas, siekdamas išvengti nesutarimų su bendrasavininkiais, parengė naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą ir pasiūlė atsakovams susitarti dėl jo geranoriškai. Ieškovas siūlė atsakovams kelis naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantus, tačiau jie su jais nesutiko, nenurodydami motyvų, nepasiūlydami kitų naudojimosi tvarkos variantų. Atsakovai nevykdė bendraturčių pareigos bendradarbiauti ir apsunkino ieškovo galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Ieškovas dėl atsakovų veiksmų ilgą laiką negalėjo naudotis jam dovanotu turtu, nebuvo įleidžiamas į namus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. B. ir V. B. atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi Žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu tvarkos. Todėl būtina nustatyti šią dieną aktualią ir išsamią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri leistų šalims savarankiškai naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi, ateityje padėtų išvengti konfliktų bei atitiktų abiejų bendraturčių interesus. Dėl ieškovo veiksmų atsakovai negali naudotis Žemės sklypu pagal tiesioginę paskirtį, ieškovas vengia bendradarbiauti, piktnaudžiauja bendrasavininko teisėmis, o jo parengti planai neatitinka tarp šalių nusistovėjusios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, parengti neatsižvelgiant į atsakovų nuosavybės teise valdomus pastatus ir jų lokaciją. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neracionali, atitinka tik jo interesus ir užprogramuoja didesnius šalių konfliktus ateityje. Pasak atsakovų, naudojimosi tvarkos nustatymas netikslingas, o tinkamiausias būdas ginčams pasibaigti ir socialinei taikai atkurti būtų atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
4. Atsakovai J. B. ir V. B. padavė teismui priešieškinį, patikslintą 2025 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal matininkės I. Račaitės IĮ 2024 m. rugpjūčio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė priešieškinyje, kad jie bandė visus nesutarimus išspręsti taikiai, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė ir iki šiol atsisako bendradarbiauti. Atsakovų pateikta naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitiks Žemės sklypo bendraturčių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. Nustatytina Žemės sklypo naudojimosi tvarka bus patogi ir atsakovams, ir ieškovui, racionali bei padės geriau valdyti nuosavybę, nesuteikiant pirmenybės nei vienam bendraturčiui.
6. Ieškovas P. J. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutinka, nes atsakovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka pažeistų jo interesus ir trukdytų įgyvendinti jo nuosavybės teises.
7. 2025 m. rugsėjo 1 d. teismo rezoliucija atsakovas V. B. pašalintas iš bylos, ginčo turto teises perleidus atsakovei J. B..
Šalies argumentai
8. 2025 m. spalio 6 d. ieškovas P. J. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nebelikus ginčo objekto, nurodydamas, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, prašydamas nutraukti civilinę bylą, grąžinti jam žyminio mokesčio dalį ir priteisti iš atsakovės J. B. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad pateikdamas ieškinį jis buvo sąžiningas, nesiekė vilkinti proceso, neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių. Ieškovo teigimu, jis inicijavo ginčą, neturėdamas kitos išeities, atsakovams atsisakius geranoriškai susitarti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo ir jos notarinio patvirtinimo. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų elgesio, jiems nevykdant bendraturčio pareigos bendradarbiauti. Ieškovas iki kreipimosi į teismą ne kartą bandė susitarti taikiai, siūlė atsakovams kelis naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantus, rengė juos savo lėšomis. Atsakovai nesutiko su ieškovo siūlymu, nenurodė nesutikimo motyvų, nepateikė savo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantų. Atsakovų nenorą susitarti įrodo ir jų teisme teikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis), kuriais jie prašė teismo priteisti ieškovui kompensaciją už jo dalį, neturėdami lėšų.
9. 2025 m. spalio 6 d. atsakovė J. B. pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako priešieškinio reikalavimų ieškovui, kadangi šalims pardavus Žemės sklypą, nebeliko ginčo objekto. Nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės bei prašė grąžinti žyminio mokesčio dalį.
10. 2025 m. spalio 7 d. teisme gautas atsakovės J. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovui nepriteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė dėl ieškovo kaltės, šiam nebendradarbiaujant ir nesiekiant išspręsti ginčo tarpusavio sutarimu, turėjo ginti savo teises byloje. Ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesąžiningai, darė psichologinį spaudimą ir siekė nustatyti tik jo interesus tenkinančią Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovas nesiėmė veiksmų ginčui spręsti taikiai ir vienašališkai pasitraukė iš teisminės mediacijos. Atsakovė teigė, jog viso proceso metu veikė sąžiningai, o priešieškinio pareiškimas negali būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu. Piniginės kompensacijos sumokėjimui ji buvo sudariusi paskolos sutartį, tačiau paskolos davėjui nutraukus sutartį, atsakovei esant pensinio amžiaus ir neturint galimybių kompensacijai sumokėti, priešieškinis buvo tikslinamas. Vėliau atsakovė surado Žemės sklypo pirkėją, suderino sklypo pardavimo sąlygas ir ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo išspręstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė ieškovo P. J. ieškinio reikalavimų atsakovei J. B. atsisakymą bei atsakovės J. B. priešieškinio ieškovui P. J. atsisakymą, nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovui 81,75 Eur žyminio mokesčio, atsakovei – 81,75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės ieškovui 1652,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovo.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys patvirtino, jog joms yra žinomos ieškinio ir priešieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Įvertinęs tai, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, teismas juos priėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnis) bei nutraukė civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo už ieškinį 109 Eur žyminį mokestį, turėjo 125 Eur išlaidų už geodezinius matavimus ir 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė sumokėjo už priešieškinį 109 Eur žyminį mokestį ir turėjo 7374,78 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas konstatavo, kad byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nes šalys kaip bendrasavininkai pardavė ginčo turtą, ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir ieškovui, ir atsakovei tapo nebeaktualus. Bylos šalių pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai iš esmės nebuvo patenkinti.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, buvo sąžiningas, nesiekė vilkinti bylos proceso ir neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas atsisakė ieškinio dėl svarbių priežasčių, o ginčą inicijavo neturėdamas kitos išeities, nes atsakovė atsisakė geranoriškai tarpusavio bendru sutarimu nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir ją patvirtinti notariškai. Teismas sprendė, kad būtent dėl tokio atsakovės elgesio ir susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 7 d. ieškovas siuntė atsakovams registruotais laiškais pranešimus dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teikė jiems pasiūlymus su keliais naudojimosi Žemės sklypu variantais. Ieškovas atsakovų dukrai el. paštu pakartotinai siuntė siūlomus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantus, tačiau šie nenurodė motyvų, dėl kurių jiems netiko ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka, nepateikė savo norimos naudojimosi tvarkos variantų. Teismo nuomone, byloje esantis susirašinėjimas su atsakovais patvirtina susirašinėjimo faktą, ieškovo siūlymą bendru sutarimu nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Pasak ieškovo atstovo, atsakovų atstovas advokatas R. Daugėla jam pareiškė, jog atsakovai nepageidauja nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos ir atsisakė net peržiūrėti ieškovo pasiūlytą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą bei pateikti savo nuomonę dėl jo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas savo lėšomis parengė naudojimosi Žemės sklypu planą, organizavo bendraturčių susitikimus ir aptarimus, raštu siūlė bendrasavininkams taikiai susitarti dėl naudojimosi Žemės sklypu plano patvirtinimo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas dėjo visas pastangas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos parengimo ir įregistravimo bendru Žemės sklypo savininkų sutarimu. Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui kreipėsi teisminės gynybos, esant objektyviai būtinybei turėti galimybę savarankiškai naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi, žinant jam priklausančio Žemės sklypo ribas ir siekdamas išvengti konfliktų su bendraturčiais ateityje.
16. Teismo vertinimu, atsakovei nevykdant bendraturčio pareigos bendradarbiauti, ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti teismo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau tikslino, neįvertinusi savo finansinių galimybių ir neišnaudojusi visų bendradarbiavimo su ieškovu galimybių, tuo pačiu didindama savo teisinės pagalbos išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui atsirado būtent dėl būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, manydamas, kad jos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, priteisė ieškovui iš atsakovės 25 procentų ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalį (27,25 Eur), išlaidų už geodezinius matavimus atlyginimą (250 : 2 = 125 Eur) ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (1500 Eur), iš viso – 1652,25 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
18. Atsakovė J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria iš jos ieškovui priteistas 1652,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantė prašo šioje nutarties dalyje klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir tenkinant jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, kad teikė patikslintą priešieškinį, neišnaudojusi visų bendradarbiavimo su ieškovu galimybių, taip didindama teisinės pagalbos išlaidas. Teismas vertino tik ieškovo argumentus, visiškai neįvertinęs atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Teismas neįvertino to, kad apeliantė teikė motyvuotus atsakymus dėl ieškovo pasiūlyto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano neatitikties teisės aktų reikalavimams ir bendraturčių interesų balansui; kad atsakovė susirašinėjo su ieškovu, o jos atstovai dalyvavo susitikimuose. Priešingai nei nurodo teismas, būtent ieškovas nesiekė bendradarbiauti, kreipėsi į teismą, o atsakovė turėjo gintis nuo pareikštų reikalavimų. Be to, ieškovas nustatė atsakovei kelių dienų terminą atsakymams pateikti arba patvirtinti jo pateiktą planą, nuolat taikė psichologinį spaudimą, siuntė grasinančius laiškus, įžeidinėjo atsakovę. Toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip bendrasavininko bendradarbiavimas. Atsakovė viso proceso metu vedė su ieškovu derybas dėl ginčo objekto pardavimo, surado ginčo objekto pirkėją, tai nulėmė ginčo objekto išnykimą ir bylos nutraukimą. Ieškovas tik imitavo bendradarbiavimą, nesiekė susitarimo, pasitraukė iš teisminės mediacijos be priežasties.
18.2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti teismo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Ieškovas turėjo galimybę derinti rengiamą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą su atsakove ir jo rengimo proceso metu, ir gavęs motyvuotus atsakovės paaiškinimus dėl naudojimosi tvarkos netinkamumo, bet nedarė to. Ieškovas galėjo derinti su ieškove ginčo objekto dalių išpirkimą iš bendrasavininko ar abiejų savininkų turimų dalių pardavimą trečiajam asmeniui. Tai ir buvo daroma prieš teismo procesą, nes tokį variantą šalys svarstė. Šalys iki teismo proceso pradžios bandė spręsti klausimus, susijusius su ginčo objektu, bet joms nepavyko pasiekti susitarimo dėl ieškovo kategoriškumo ir nenoro leistis į kompromisus. Ieškovas reikšdamas ieškinį nesiekė naudotis Žemės sklypo dalimi, nes norėjo jį parduoti arba išpirkti iš atsakovės jos dalį ir tuomet parduoti. Ieškovas siekė atsakovei nepalankios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo norėdamas palankesnių sąlygų Žemės sklypo pardavimo ar išpirkimo iš atsakovės procese.
18.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas patvirtinti jo pateiktą planą atitinka bendraturčio bendradarbiavimo pareigą ir sąžiningą procesinį elgesį. Pats teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, jog ieškovo parengtas ir byloje pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytas terminas pateikti pataisytą Žemės sklypo planą.
18.4. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių sprendė, jog atsakovė pareiškė priešieškinį neįvertinusi savo finansinių galimybių. Priešingai, atsakovė itin atsakingai vertino savo galimybes ir priešieškinį pareiškė tik užsitikrinusi finansavimą bendraturčio dalies išpirkimui, pasiūlydama tuo metu buvusį geriausią ginčo sprendimo variantą – bendraturčio dalies išpirkimą. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei sužinojus, kad ji gali negauti finansavimo, ji nedelsdama informavo apie tai teismą ir patikslino priešieškinio reikalavimus, pateikdama savo siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.
18.5. Pirmosios instancijos teismas taikė ginčo šalims skirtingus procesinio elgesio vertinimo standartus, tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovui, kuris iniciavo bylinėjimąsi siekdamas priversti atsakovę sutikti su jai nepalankia ir įstatymų reikalavimų neatitinkančia Žemės sklypo naudojimosi tvarka, procesiniuose dokumentuose įžeidinėjo atsakovę, be priežasties nutraukė teisminę mediaciją, buvo pritaikytas itin žemas procesinio elgesio standartas. Atsakovei, kuriai teko gintis nuo ieškovo reikalavimų ir įžeidimų, procesinio elgesio standartas buvo itin užaukštintas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. J. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
Šalies argumentai
19.1. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas kreipėsi į teismą ne iš karto, nes siekė geranoriškai bendru sutarimu su atsakove nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir patvirtinti šią notariškai. Atsakovams nesutikus su ieškovo siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka, jie neprašė duoti daugiau laiko išnagrinėti siūlomą planą, nepranešė, kad rengs savo norimą variantą, nežadėjo teikti jį ateityje. Ieškovas bandė susitarti ir per šalių atstovus, tačiau atsakovams atsisakius, jam tapo aišku, kad atsakovai nepageidauja nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir jam neliko kito varianto, kaip tik kreiptis į teismą.
19.2. Teisinga ir bylos duomenimis patvirtinta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pateikdamas teismui ieškinį, buvo sąžiningas, nesiekė vilkinti bylos proceso ir neveikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės elgesio. Atsakovė nepaneigė nei vieno teismo argumento.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukus bylą ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės bei atmestas šios prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. kovo 18 d. ieškovui P. J. pateikiant teismui ieškinį dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, jis ir atsakovai J. B. bei V. B. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.
24. Ieškovas grindė ieškinio motyvus, kad iki kreipimosi į teismą siekė bendru sutarimu su atsakovais nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, 2024 m. vasario 7 d. atsakovams išsiųstais rašytiniais pranešimais bei susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakovų dukra A. B. kopijomis. Iš 2024 m. vasario 7 d. pranešimų matyti, kad ieškovas informavo atsakovus apie jų įgaliotam asmeniui 2024 m. sausio 22 d. pateiktus du matininkų parengtus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantus, nurodė, jog papildomų pasiūlymų ar pastabų tuo metu nebuvo gavęs, ir paprašė atsakovų iki 2024 m. vasario 14 d. raštu patvirtinti arba pateikti pastabas dėl siūlomos naudojimosi tvarkos, pažymėdamas, kad nesant susitarimo bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą. Iš ieškovo ir A. B. susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2024 m. sausio 22 d. – 2024 m. vasario 13 d. laikotarpiu matyti, kad 2024 m. sausio 22 d. ieškovas pateikė du naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantus, vėliau papildė juos detalesniais brėžiniais ir paaiškinimais. 2024 m. sausio 31 d. A. B. nurodė, kad pateikti brėžiniai jai nėra pakankamai aiškūs, o 2024 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške nesutiko su siūlomomis naudojimosi Žemės sklypu tvarkomis, vertino jas kaip neracionalias ir neatitinkančias bendraturčių interesų pusiausvyros, pateikė konkrečias pastabas, kad siūlomoje nustatyti Žemės klypo naudojimosi tvarkoje nenurodyta Žemės sklypo bendro naudojimo dalis, kuri būtų šalia ieškovo naudojamos gyvenamojo namo dalies, Žemės sklypo dalyje yra atsakovams priklausantis šiltnamis, tačiau iš pateiktos Žemės naudojimosi tvarkos neaišku, kaip jis bus naudojamas; ieškovas savo naudojimui paskyrė izoliuotą žemės sklypo dalį, o atsakovams skirta naudotis dalis perskirta bendro naudojimo žeme. Ieškovas tuo pačiu laišku buvo informuotas, kad rengiami alternatyvūs naudojimosi tvarkos variantai, be to, buvo pasiūlyta susitikti ir aptarti galimus sprendimus.
25. 2024 m. gegužės 15 d. byloje pateiktu priešieškiniu atsakovai prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 2/5 dalis Žemės sklypo ir gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priteisiant jas natūra atsakovams, o ieškovui – 188 199,60 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovai grindė šiuos reikalavimus tuo, kad dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktiškų santykių ir ieškovo nebendradarbiavimo, bendrosios dalinės nuosavybės režimas trukdo jiems savarankiškai naudotis turtu pagal jo paskirtį, todėl atidalijimą laiko racionaliausiu ginčo sprendimo būdu.
26. 2024 m. birželio 26 d. atsakovai pateikė teismui pranešimą dėl mediacijos galimybės, nurodydami, kad bandys ginčą su ieškovu spręsti derybų būdu. Tą pačią dieną ieškovas pateikė teismui nesutikimą su teismine mediacija.
27. 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovai pareiškime dėl priešieškinio dalyko ir pagrindo keitimo nurodė, kad pasikeitė esminės aplinkybės, kad jie neturi galimybės sumokėti priešieškinyje nurodytos piniginės kompensacijos (188 199,60 Eur). Šias aplinkybes atsakovai grindė pateikdami teismui 2024 m. rugsėjo 19 d. susitarimus dėl 2024 m. birželio 10 d. paskolos sutarties ir 2024 m. birželio 7 d. laidavimo sutarties nutraukimo. Iš šių dokumentų matyti, kad 2024 m. birželio 10 d. J. B. ir T. B. buvo sudarę paskolos sutartį, kuria J. B. turėjo būti suteikta 200 000 Eur paskola; kad 2024 m. rugsėjo 19 d. tarp jų buvo pasirašytas susitarimas dėl 2024 m. birželio 10 d. paskolos sutarties nutraukimo.
28. 2024 m. lapkričio 11, 12 d. bylos šalys pateikė teismui sutikimus ginčą perduoti teisminei mediacijai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, mediacija baigta 2025 m. kovo 4 d. ginčo šalims pasitraukus iš mediacijos proceso.
29. 2025 m. gegužės 19 d. teisme gauti šalių prašymai atidėti teismo posėdį, kadangi jos bando suderinti ginčo objekto pirkimo-pardavimo sandorį. Teismo posėdis buvo atidėtas iki 2025 m. rugsėjo 2 d.
30. 2025 m. spalio 6 d. teisme gauti šalių pareiškimai dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo; Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad šalys savo nuosavybės teises į Žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui 2025 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
31. Nagrinėjamu atveju apeliantė J. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl jos nebendradarbiavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas grindė šią išvadą iš esmės tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, neįvertinęs atsakovės pateiktų paaiškinimų ir jos procesinio elgesio visumos, todėl nepagrįstai visą bylinėjimosi išlaidų naštą perkėlė vienai šaliai, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
32. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal kasacinio teismo praktiką kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties Nr. e3K-3-158-403/2022 21 punktas). Tais atvejais, kai proceso metu išnyksta šalių teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi ir teismas nepasisako dėl ginčo esmės, o nė viena šalis nėra pripažįstama piktnaudžiavusia procesinėmis teisėmis, nė viena jų nelaikytina proceso pralaimėtoja, todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti nepaskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-469/2022, 28 punktas).
34. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
36. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis įvardijami tokie veiksmai kaip nepagrįsto ieškinio, kito procesinio dokumento pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
37. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Tai yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas vadovaujantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 29 punktas; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 75 punktas).
38. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).
39. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas; 2025 m. liepos 4 d. nutartis Nr. 3K-3-98-933/2025, 49 punktas).
40. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ne šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, o vertina tai, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą šalims atsisakius savo reikalavimų dėl išnykusio ginčo objekto, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taikydamas CPK 93–95 straipsnių nuostatas ir bendruosius teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Todėl šios bylos aplinkybės analizuojamos tiek, kiek tai būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių savo elgesiu nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, ar toks elgesys gali būti pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kitos šalies.
41. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad abi šalys tą pačią dieną atsisakė savo reikalavimų dėl to, jog joms pardavus proceso metu ginčo dalyką (Žemės sklypą), išnyko ginčo objektas – Žemės sklypo naudojimo tvarka. Abi šalys sutardamos dėl ginčo Žemės sklypo pardavimo iš esmės siekė nedelsdamos užbaigti kilusį teisminį ginčą. Tai patvirtina, kad nei viena iš jų atsisakydamos savo reikalavimų nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekdamos išvengti nepalankaus teismo sprendimo. Ieškinio ir priešieškinio atsisakymas buvo nulemtas ginčo objekto perleidimo trečiajam asmeniui, t. y. aplinkybių, kurios atsirado proceso metu ir lėmė šalių teisinio suinteresuotumo išnykimą. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 33 punktą), nėra pagrindo pripažinti kurią nors iš šalių pralaimėjusia procesą. Dėl to skirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti įvertintas jų elgesys proceso inicijavimo bei jo eigos metu kontekste.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo P. J. kreipimasis į teismą nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas ar pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad iki ieškinio padavimo teisme ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, siūlydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką bendru sutarimu, pateikė kelis galimus naudojimosi tvarkos planų variantus, siekė juos paaiškinti ir patikslinti. Nors savo raginimuose ieškovas nurodė atsakovei gana trumpus terminus pateikti savo poziciją, į teismą jis kreipėsi ne iš karto suėjus šiems terminams, bet praėjus daugiau, nei mėnesiui po atsakovės atsisakymo nuo siūlomų Žemės sklypo naudojimosi tvarkų variantų.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo kreipimosi į teismą tikslingumas savaime nepatvirtina atsakovės kaip bendraturtės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą ar nesąžiningą elgesį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė reagavo į ieškovo pateiktus pasiūlymus, nurodė, jog nesupranta pateiktų planų, vėliau – kad nesutinka su jais, nes jie pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus. Nors atsakovė iki bylos iškėlimo ir nepateikė savo alternatyvaus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plano, toks elgesys negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo pareigos nevykdymas ar piktnaudžiavimas teise nustatytų aplinkybių kontekste. Civilinių teisinių santykių ir bendrosios dalinės nuosavybės kontekste bendradarbiavimo pareiga nereiškia pareigos besąlygiškai priimti kitos šalies siūlomą sprendimą ar per gana trumpą terminą (7 dienos) parengti alternatyvų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriam reikalingi geodeziniai matavimai bei jų analizė. Be to, abi šalys pripažino savo procesiniuose dokumentuose, kad jų santykiai buvo konfliktiški, kad tarp jų kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo kreipimąsi į teismą nulėmė abiejų ginčo šalių negebėjimas konstruktyviai ir dalykiškai susitarti dėl bendros dalinės nuosavybės valdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog buvo susiklosčiusios aplinkybės, kuriomis ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su bendraturčiu iki ieškinio padavimo teisme.
44. Vertinant šalių procesinį elgesį po ieškinio padavimo teisme, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo netinkamo procesinio elgesio požymių. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovo procesinių dokumentų turiniu, nenustatyta, jog ieškovas įžeidinėjo atsakovę juose nurodytais teiginiais. Ieškovo atsisakymas dalyvauti mediacijoje ar sprendimas pasitraukti iš jos negali būti vertinami kaip netinkamas šalies procesinis elgesys ar piktnaudžiavimas, kadangi dalyvavimas mediacijoje yra šalių teisė, bet ne pareiga.
45. Apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme atsakovė tinkamai naudojosi jai CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis: pateikė atsiliepimą į ieškinį, vėliau pareiškė priešieškinį, kuriuo siūlė kitą ginčo sprendimo būdą – atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeitus aplinkybėms dėl objektyvių priežasčių (netekus Žemės sklypo dalies finansavimo po paskolos sutarties nutraukimo), patikslino priešieškinio reikalavimus, sutiko dalyvauti teisminėje mediacijoje, galiausiai atsisakė priešieškinio nebelikus ginčo dalyko. Nors atsakovės pozicija proceso metu keitėsi, tokie veiksmai laikytini CPK nurodytų procesinių teisių įgyvendinimu, bet ne piktnaudžiavimu jomis. Priešieškinio pareiškimas, jo patikslinimas ar reikalavimų atsisakymas negali būti vertinami kaip akivaizdžiai netinkamas procesinis elgesys vien dėl to, kad keitėsi aplinkybės, turėjusios įtakos atsakovės apsisprendimui dėl savo teisių gynimo ir įgyvendinimo.
46. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė tikslino priešieškinio reikalavimus neįvertinusi savo finansinių galimybių ir taip padidino bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jei ir būtų konstatuotas šalies netinkamas savo finansinių galimybių įvertinimas, tai savaime negali būti laikoma procesinių pareigų pažeidimu bei tapatinama su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nesąžiningumu ar proceso vilkinimu (žr. šios nutarties 37 punktą). Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, pagal kurį proceso dalyviai patys sprendžia, kokius reikalavimus reikšti ir kokia apimtimi šias teises ginti, prisiimdami su tuo susijusią riziką. Aplinkybė, kad atsakovė vėliau pakeitė priešieškinio reikalavimus dėl pasikeitusių finansinių aplinkybių, laikytina teisėtu procesinių teisių įgyvendinimu, o ne netinkamu procesiniu elgesiu. Byloje nėra duomenų, kad priešieškinis buvo pareikštas tik siekiant vilkinti procesą ar didinti bylinėjimosi išlaidas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tik ieškovo tinkamai atliktus procesinius veiksmus, neįvertinęs, jog ir atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.
47. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui iš esmės visų šio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai neįvertino priežasties, dėl kurios prasidėjo ir pasibaigė jų teisminis ginčas, bei abiejų šalių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė visą bylinėjimosi išlaidų naštą tik atsakovei, nors byloje nebuvo nustatyta nei jos piktnaudžiavimo procesu, nei akivaizdžiai nesąžiningo elgesio. Todėl apeliantės atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės, turi būti patenkinta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šalys prarado suinteresuotumą teisminiu ginču pardavusios ginčo dalyką (Žemės sklypą), nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis bei nesąžiningo procesinio elgesio požymių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, netenkinama, paliekant nepakeistą skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
48. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų
49. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 350 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Atsakovės atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, konstatuojant jos 1652,25 Eur naudą, gautą panaikinus skundžiamos nutarties dalį. Atsakovė paduodama atskirąjį skundą siekė 11 937,25 Eur naudos (1652,25 Eur ieškovo išlaidų atlyginimo panaikinimo+10 285 atsakovės bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme priteisimo). Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme jos reikalavimai buvo patenkinti 13,84 proc. (1652,25 Eur×100 proc./11 937,25 Eur). Dėl to proporcingai atmestai atskirojo skundo reikalavimų daliai (86,16 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 301,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (350 Eur×0,8616; CPK 98 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
Patenkinti iš dalies atsakovės J. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo P. J. prašymas dėl 1652,25 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt dviejų Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės J. B., ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti ieškovo P. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Palikti nepakeistą kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties dalį.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 301,56 Eur (trijų šimtų vieno Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.