- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-558-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01546-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neries rezidencijos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neries rezidencijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neries rezidencijos“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Veba“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei „Neries rezidencijos“ (toliau – atsakovė) iškėlimo motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo savo prievolių ir yra skolinga pareiškėjai 90 785,71 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. PVC 4/2018 RS 5.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad rangos sutarties vykdymo metu pareiškėja pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras – dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė apmokėjo, tačiau kitos dalies – ne, kadangi pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras didesnei sumai nei buvo sutarta. Atsakovė teikė pareiškėjai pretenzijas tiek dėl neatliktų darbų, tiek dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau pareiškėja į jas nereagavo ir šių bei kitų rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovės nuomone, į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kreipėsi netinkamas subjektas. Pareiškime pareiškėja teigia esą turinti 90 785,71 Eur reikalavimą į atsakovę pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o taip pat tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą. Tačiau nurodytų dokumentų pagrindu pareiškėja neįgyja reikalavimo teisės į atsakovę ir atsakovė neprivalo atsiskaityti su pareiškėja, kadangi pareiškėjos darbai nėra atlikti ir perduoti, o atsakovės priimti, t. y. nėra pasirašytų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų (jų nepateikia ir pareiškėja), atlikti darbai yra su trūkumais, kai kurie darbai nėra visiškai įvykdyti, tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas nėra pasirašytas atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Bankroto byla“.
4. Vertindamas, ar pareiškėja gali inicijuoti nemokumo bylą atsakovei, teismas nustatė, kad pareiškėja reikalavimo teisę atsakovei grindžia statybos rangos darbų sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, 2019 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis buvo nustatyta, kad nei pareiškėja nei atsakovė nėra pareiškusios ieškinio dėl ginčijamos skolos. Todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėja preliminariai nepagrindė savo reikalavimą atsakovei bei pripažįsta pareiškėjos teisę inicijuoti bankroto bylą atsakovei. Be to, į bylą yra įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Veikta“, kuris turi finansinį reikalavimą ir taip pat prašo iškelti atsakovei bankroto bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.) Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą yra pateikusi už 2019 metus. Iš šių dokumentų matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 1 433 190 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 412 949 Eur. Remiantis 2019 m. pelno nuostolių ataskaita, įmonė gavo 20 992 Eur pelno. Atsakovė pateikė į bylą aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus t. y. 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.; kreditorių sąrašą, sudarytą 2020 m. gruodžio 29 d.; skolininkų sąrašą, sudarytą 2020 m. gruodžio 29 d.; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; informaciją apie banko sąskaitas. Iš pateikto balanso, sudaryto 2020 m. gruodžio 29 d. matyti, kad įmonės turtą sudaro 705 350 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 10 000 Eur, trumpalaikis turtas – 695 350 Eur. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 715 868 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos skolos – 563 215 Eur. Iš pateiktos pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 30 759 Eur nuostolį. Iš pateikto kreditorių sąrašo, sudaryto 2020 m. gruodžio 29 d. matyti, kad kreditorių įsiskolinimas sudaro 715 868 Eur. Įmonės debitorių įsiskolinimai sudaro 145 117,79 Eur.
6. Remdamasis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2021 m. kovo 1 d. duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra, įmonėje apdrausti du asmenys. Teismui patikrinus kelių transporto priemonių registro duomenis nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė neturi nekilnojamojo turto. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės išieškoma 16 340,40 Eur skolos suma UAB „Avoreta“ naudai, 2 827,77 Eur skolos suma UAB „Šviežias oras” naudai, 9 112,44 Eur skolos suma E. M. naudai, 11 947,29 Eur skolos suma UAB „Launeta” naudai.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Veikta“ pateikė į bylą 2020 m. spalio 27 d. antstolio V. M. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė neturi lėšų sąskaitose, neturi nekilnojamojo turto, todėl išieškoti iš skolininkės skolos nėra galimybės, todėl kreditoriui buvo grąžintas vykdomasis dokumentas.
8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendė, kad šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, todėl jai iškeliama bankroto byla. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, prijungti prie bylos papildomus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėja pareiškimą pateikė piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis siekdama daryti spaudimą aiškinantis tarpusavio santykius bei išvengti ginčo tarp šalių sprendimo teisme.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Vadovaujantis atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovė turi iš viso 705 350 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 715 868 Eur. Į turimus įsipareigojimus taip pat yra įtraukta ir pareiškėjos reikalaujama 88 785,71 Eur suma, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė šią skolą pripažįsta. Neįtraukus pareiškėjos tariamos skolos, atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės, kadangi tokiu atveju atsakovės įsipareigojimai pagal 2020 m. balansą tesudaro 627 082,29 Eur, taigi, neviršija turimo turto (705 350 Eur).
9.3. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė neteisingai bei paviršutiniškai įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, nors iš finansinių duomenų buvo matyti, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos ir atsakovė tėra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais. Kadangi atsakovė nėra nutraukusi vykdomos veiklos, bankroto bylos iškėlimas atsakovei prieštarauja bankroto instituto tikslams. Atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė pačios pareiškėjos nesąžiningi veiksmai, o taip pat paskelbtas karantinas. Atsakovė deda pastangas mažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams bei atkurti iki 2019 m. buvusią pelningą įmonės veiklą, todėl bankroto bylos iškėlimas ir veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė.
9.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. atsakovė baigė pelningai (turėjo 20 992 Eur pelno), neįvertino aplinkybės, jog didžioji dalis turimų įsipareigojimų nėra pradelsti (vadovaujantis teismui pateiktu kreditorių sąrašu, nepradelstų įsipareigojimų suma siekia 363 498, 25 Eur, o pradelstų – 263 583,02 Eur), yra dengiami įsipareigojimai, numatyti kreditorių sąraše, atsakovė neturi įsiskolinimo VSDFV, o su VMI bus atsiskaityta sudengus gautiną PVM su mokėtinų mokesčių suma, atsakovė turi realias galimybes atgauti debitorines skolas, kadangi didžioji debitorinių skolų dalis nėra pradelstos, atsakovės trumpalaikį turtą sudaro nebaigta produkcija ir vykdomi darbai (šiuo metu sudaro 516 601 Eur) ir tai yra statybos darbų rezultatai, kuriuos realizavus atsakovė gaus pajamų, aplinkybės, kad atsakovė vykdė ir šiai dienai toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė kreipėsi į pareiškėją su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį. Pareiškėja sutiko atidėti teismo posėdį laukdama taikos sutarties projekto, tačiau vėliau atsakovė atsisakė bendradarbiauti su pareiškėja, kas parodo atsakovės siekį vilkinti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. 2020 m. spalio 27 s. antstolis V. M. surašė išieškojimo negalimumo aktą pripažinęs, kad atsakovė neturi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: statybos rangos sutarties kopiją, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, mokėjimų pavedimų bei pinigų priėmimo kvitų kopijas, nutarties patvirtinti taikos sutartį, sudarytą su kreditore UAB „Lanreta“, notarinės pirkimo pardavimo sutarties ištraukos, mokėjimo pavedimų kreditorei Kredito unijai „Taupa“, ketinimų protokolo su UAB „Kohena“ kopijas. Šių dokumentų pateikimą apeliacinės instancijos teismui atsakovė motyvuoja būtinybe pagrįsti jos mokumą bei paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą.
13. 2020 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, o būtent – informaciją apie turimą permoką VMI prie LR FM, mokėjimo pavedimą VSDFV, mokėjimų pavedimų kopijas bei pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius atsiskaitymą su kreditoriais po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
16. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės nemokumo vertinimu, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės kreipimosi į teismą tikslą – daryti spaudimą aiškinantis tarpusavio santykius bei išvengti teisminio ginčo.
17. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
20. Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
21. Iš į bylą pateikto 2020 m. balanso matyti, kad atsakovės turimo turto vertė sudarė 705 350 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 715 868 Eur. Vienas iš atsakovės atskirojo skundo argumentų yra nepagrįstas bendrovės būsenos, kaip nemokios, konstatavimas.
22. Neabejotina, kad vertinant atsakovės galimybę vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, turi būti nustatytas jos disponavime esantis turtas, kuris gali būti panaudotas juridinio asmens skoloms padengti. Byloje neginčijama, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vardu nėra įregistruota transporto priemonių. 2020 m. balanse nurodytą 705 350 Eur vertės turtą sudaro 10 000 Eur vertės ilgalaikis turtas bei 695 350 Eur trumpalaikis turtas (527 186 Eur vertės atsargos, 134 533 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 33 631 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Nustatant atsakovės realiai turimo turto vertę, pažymėtina, kad atsakovė nėra pateikusi paaiškinimų / įrodymų apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), kurios sudaro didžiausią dalį turto vertės, todėl jų realumas yra abejotinas. Kalbant apie debitorių skolas preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Nors atsakovė ir nurodo, kad kai kurių debitorinių skolų padengimo terminas dar nėra suėjęs, tačiau tai neįrodo objektyvių atsakovės galimybių pilna apimtimi atgauti debitorines skolas. Duomenų apie disponavimą piniginėmis lėšomis teismas taip pat neturi. Vadinasi, iš atsakovės balanse nurodyto turto vertės privalu išskaičiuoti 695 350 Eur trumpalaikį turtą, kurio egzistavimas teismui kelia pagrįstų abejonių.
23. Nustatant galimybę likusį turtą (10 000 Eur vertės ilgalaikis turtas) panaudoti atsakovės skolų dengimui nurodytina, kad jis negali būti skirtas šiam tikslui. Šią išvadą patvirtina informacijos apie šį turtą neturėjimas ir 2020 m. spalio 27 d. antstolio V. M. išieškojimo negalimumo aktas, įrodantis išieškojimo negalėjimą iš atsakovės turto.
24. Kalbant apie atsakovės skolinių įsipareigojimų apimtį, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad yra ginčijama pareiškėjos skola, todėl šia suma mažintini 2020 m. įmonės balanse nurodyti juridinio asmens įsipareigojimai, kas, atsakovės manymu, leistų paneigti teismo išvadą apie atsakovės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad jos ginčijama pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta skola (90 785,71 Eur) pagal galiojančią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1487-186/2016) neįskaičiuojama į bendrą įsipareigojimų masę ir šia suma turi būti mažinami įmonės įsipareigojimai. Teismas taip pat pritaria atsakovei, kad, kaip matyti iš jos pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, didžioji dalis – 363 498 Eur – turimų įsipareigojimų nėra pradelsti (pradelsti – 263 583,02 Eur). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės nemokumą. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės būsenos atitikimą JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, rėmėsi ne juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykiu, o kita alternatyvia nemokumo kriterijaus sąlyga – bendrovės negalėjimu laiku vykdyti turtinių prievolių. Byloje nustačius, kad atsakovė neturi visiškai jokio turto, iš kurio gali būti dengiami jos turtiniai įsipareigojimai, tačiau jos pradelsti įsipareigojimai siekia 155 749,04 Eur, spręstina, kad atsakovė nepajėgi vykdyti savo turtinių prievolių. Nurodytina ir tai, kad iš atsakovės pateikto kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašo matyti, jog kai kurių skolų įvykdymo terminas suėjo 2018-2019 m. (pvz., UAB „Inovatyvios konstrukcijos“, UAB „Avoreta“). Tai reiškia, kad atsakovė jau keletą metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
25. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos finansiniai duomenys rodo tik laikinus finansinius sunkumus, ji vykdo veiklą, gauna stabilias pajamas, iš kurių atsiskaito su kreditoriais, todėl bankroto bylos jai iškėlimas ir veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos būtų neproporcinga priemonė. Atsakovė apeliuoja į ūkinės – komercinės veiklos vykdymą ir konkrečius ketinimus ją vykdyti ateityje, 2019 m. veiklos pelningumą, įsipareigojimų kreditoriams padengimą.
26. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu ir 2020 m. balandžio 20 d. prašymu pateikė mokėjimų nurodymus, jos teigimu, patvirtinančius atsiskaitymą su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuose dokumentuose nurodytą informaciją nustatė, kad beveik visus mokėjimus už atsakovę atliko UAB „Lygumų šalis“, kiti tretieji asmenys, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalies norma pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Dar daugiau, kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimai buvo atlikti 2020 m. sausio – gruodžio mėn., t. y. iki atsakovės teismui pateikto 2020 m. gruodžio 29 d. kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašo sudarymo, pagal kurį atsakovės skola kreditoriams yra 627 081,27 Eur. Naujai atlikti mokėjimai atsakovės skolinius įsipareigojimus sumažino tik 69 732,28 Eur. Vadinasi, teismui pateikti mokėjimo nurodymai niekaip neįrodo atsakovės pajėgumo atsiskaityti pagal prisiimtus turtinius įsipareigojimus.
27. Atsakovė neginčija, kad 2020 m. jos veikla buvo nuostolinga (nuostolis sudarė 30 759 Eur), tačiau, šis reiškinys, atsakovės nuomone, yra laikino pobūdžio, kadangi 2019 m. ji gavo 20 992 Eur pelną. Atsakovė ateityje ketina vykdyti veiklą, ką, jos manymu, patvirtina 2021 m. kovo 2 d. statybos rangos darbų sutartis Nr. 21/03/2, sudaryta UAB „Lygumų šalis“ (užsakovė) ir atsakovės, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagal užsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiantį dokumentą pastatyti gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pasisakant šiuo aspektu, nurodytina, kad iš minėtos sutarties matyti, kad sulygtų darbų pradžia yra 2021 m. birželio 1 d., pabaiga – 2022 m. vasario 28 d. Pagal sutarties 6.1. punktą, atsiskaitymas įvyks atsakovei atlikus visus darbus ir šalims pasirašius baigiamąjį atliktų darbų aktą; šalys gali susitarti dėl dalinių avansinių mokėjimų (sutarties 6.3. punktas). Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktos sutarties, darbai dar nėra pradėti, ir negalima tiksliai nustatyti, kada atsakovė disponuos lėšomis, leidžiančiomis jai padengti įsiskolinimus jau esamiems kreditoriams. Svarbu ir tai, kad aptariamos sutarties sudarymas dar pats savaime negarantuoja pajamų, pakankamų projekto plėtrai ir turimiems įsipareigojimams padengti, gavimo. Konstatavus faktinę bendrovės nemokumo būseną, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad atsakovė užtikrins sutarties tinkamą tolimesnį vykdymą.
28. Atsakovės pateiktas 2021 m. kovo 3 d. ketinimų protokolas dėl skolos kapitalizavimo taip pat nepagrindžia atsakovės mokumo bei, iš esmės, neįtakoja anksčiau nurodytos išvados, kadangi skolos kapitalizavimas reiškia atsakovės skolos įskaitymą į UAB „Kohena“ atsakovės perkamų akcijų kainą, tačiau nesuteikia atsakovei papildomų lėšų ar turto, kurie gali būti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažintina, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus. Nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
30. Kalbant apie atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjos tikslo kreipiantis į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei bankroto bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 5, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad pareiškėja nėra saistoma konkrečiu savo teisių gynybos būdu, kas suteikia jai teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl nemokumo bylos atsakovei, nevykdančiai turtinių įsipareigojimų pareiškėjai, iškėlimo. Be to ir JANĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pareiškimą pateikė piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis siekiant daryti spaudimą atsakovei.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
32. Išaiškintina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį atsakovės bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) atsakovė atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Pareiškėja duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.