- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- eB2-77-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01546-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Neries rezidencijos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Veikta“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veba“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neries rezidencijos“, trečiasis asmuo UAB „Veikta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Veba“ prašo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Neries rezidencijos“, motyvuodama tuo, jog UAB „Neries rezidencijos“ nevykdo savo prievolių ir yra skolinga pareiškėjai 90 785,71 Eur sumą pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. PVC 4/2018 RS 5.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. UAB “Neries rezidencijos”, UAB „Veba“ (rangovas) ir UAB “Būsto sprendimai“ sudarė statybos rangos darbo sutartį Nr. PVC 4/2018 RS 5. Šia sutartimi Užsakovas pavedė, Valdytojas koordinavo, o rangovas pagal pateiktą pastato projektinę dokumentaciją įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis bei priemonėmis atlikti visus sutartyje ir jos specialiojoje dalyje išvardintus darbus (Sutarties 1.1. p.). Rangovo atliekamų darbų apimtis ir sudėtis numatyta Specialiojoje dalyje ir Rangovo Komerciniame pasiūlyme (Sutarties 1.2. p.). Valdytojo rekomendavimu, užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos šioje sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.3. p.).
3. Rangovui atlikus sutartimi numatytus darbus ir pateikus PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimui, UAB „Neries rezidencijos“ iki šiol vengia tinkamai vykdyti savo prievolę. Remiantis 2019-09-14 tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktu, UAB „Neries rezidencijos“ yra skolingos 89 715.95 Eur. Remiantis 2019-09-05 PVM sąskaita – faktūra, susikaupusi skola padidėjo 525,50 Eur, o 2019-09-23 PVM sąskaita – faktūra susikaupusi skola padidėjo 544,50 Eur, ko pasėkoje, faktinė skolos suma yra 90 785,71 Eur. Sutarties 10.4. p. numato, kad Užsakovui nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus per sutartyje nustatytus terminus, Rangovas turi teisę raštiškai pareikalauti iš Užsakovo mokėti Rangovui 0,02% dydžio delspinigius nuo Rangovo tinkamai atliktų ir laiku neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamą nuo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė PVM sąskaita – faktūra Užsakovui buvo pateikta 2019 09-23 ir faktinė skolos suma yra 90 785,71 Eur, Rangovas prašo sumokėti 0,02% dydžio delspinigius nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2019-09-23 iki visiško prievolės įvykdymo.
4. Pažymėjo, kad sutarties 8.8. p. numato, kad Rangovas turi teisę nutraukti sutartį, pranešdamas
Užsakovui bei Valdytojui apie tai raštu, jei Užsakovas nepagrįstai nutraukė mokėjimus, yra
įsiskolinęs daugiau kaip 5 darbo dienas po Rangovo raštiško įspėjimo ne dėl Rangovo kaltės,
nevykdo kitų įsipareigojimų arba kitu būdu trukdo Rangovui tinkamai vykdyti sutartį ir
nepaisydamas Rangovo raštu įteikto prašymo, laiku nesiima priemonių pažeidimui pašalinti.
Pažymėjo, kad 2019-09-12 Rangovas pateikė reikalavimą Užsakovui sumokėti už atliktus
darbus, tačiau UAB „Neries rezidencijos“ ne tik neįvykdė šios prievolės nustatytu
terminu, bet ir atsisako įvykdyti iki šiol. Dėl šių priežasčių Rangovas pranešė apie vienašalį
2018-08-14 statybos rangos darbų sutarties Nr. PVC 4/2018 RS 5 nutraukimą dėl Užsakovo
kaltės ir nutraukus sutartį, 2019-12-16 dienai UAB “Neries rezidencijos” skola yra
90 785,71 Eur. Kadangi UAB “Neries rezidencijos” atsisakė bendradarbiauti ir įvykdyti
susiformavusią prievolę dalimis, išvengiant teismo proceso, laiku nesumokėjo už atliktus
2020-03-16 išsiųsdama pranešimą UAB „Neries rezidencijos“ registruotu laišku.
Pranešime buvo nurodytos aukščiau minėtos aplinkybės ir prašymas įvykdyti susidariusią
prievolę per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, informuojant, kad prievolės
nevykdymo ir/ar nebendradarbiavimo atveju, UAB „VEBA“ kreipsis dėl UAB „NERIES
REZIDENCIJOS nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo. 2020-10-22 UAB “VEBA”
gavo raštą iš antstolio Regimanto Budreikos, kuris taip pat informavo, jog
registruotu laišku siųsti dokumentai UAB „Neries rezidencijos“ adresu Mėsinių g.
5-5, Vilnius, pagal 2020-09-29 prašymą perduoti dokumentą S-954, grįžo neįteikti.
5. Teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Veikta“ prašymas įtraukti kreditorių UAB „Veikta“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Neries rezidencijos“. Nurodė, kad UAB “Veikta” yra įmonės UAB „Neries rezidencijos“ kreditorius, kurio bendra kreditorinio reikalavimo suma sudaro 1 890,54 Eur: 1 616,44 Eur skolos, 31,89 Eur palūkanų, 38,80 Eur delspinigių, 110,65 Eur procesinių palūkanų, 39 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 53,76 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Pažymėjo, kad 2020-03-30 Vilniaus miesto apylinės teismas, sprendimo pagrindu, išdavė vykdomąjį raštą (su kuriuo kreditorius kreipėsi į antstolio Vytauto Mitkaus kontorą. 2020-10-27 antstolis Vytautas Mitkus kreditoriui atsiuntė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame informavo, jog atsakovas neturi lėšų sąskaitose, neturi nekilnojamojo turto, todėl išieškoti iš skolininko skolos nėra galimybės, todėl kreditoriui buvo grąžintas vykdomasis dokumentas.
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi įtraukė į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų UAB „Veikta“.
7. 2020 m. vasario 4 d. atsakovė UAB „Neries rezidencijos“ pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Neries rezidencijos“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti; priimti atsakovės atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei; priteisti iš pareiškėjos visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentai, patvirtinantys tikslų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismui bus pateikti vėliau).
9. Nurodė, kad UAB „Neries rezidencijos“ buvo įsteigta 2016 m. sausio 8 d. Nuo pat įsisteigimo atsakovė sėkmingai vykdė veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą. Vykdydama veiklą atsakovė dalyvavo ne viename gyvenamųjų namų statybos projektų vystyme. Vieno iš Neries rezidencijos vystomo projekto įgyvendinimui Neries rezidencijos pasitelkė ir pareiškėją. 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarp atsakovės ir pareiškėjos buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. PVC 4/2018 RS 5 (toliau – Sutartis) dėl darbų atlikimo vykstant projektą, adresu (duomenys neskeolbtini). Sutartimi pareiškėja įsipareigojo savo rizika, jėgomis ir medžiagomis bei priemonėmis atlikti visus Sutartyje ir jos specialiojoje dalyje išvardintus darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Pasirašydamos sutartį atsakovė ir pareiškėja aiškiai susitarė dėl Sutarties kainos, perduodamos dokumentacijos, reikalingos statybos darbų užbaigimui ir darbų pridavimui, bei atsiskaitymo tvarkos.
10. Pažymėjo, kad sutarties vykdymo metu pareiškėja pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė apmokėjo, tačiau kitos dalies – ne, kadangi: pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras didesnei sumai nei buvo sutarta tariamai dėl tos priežasties, kad atliko papildomus darbus, tačiau jokių papildomų darbų atsakovė neprašė ir raštiško susitarimo dėl jų nebuvo; pareiškėja neatliko visų Sutartimi sutartų darbų; pareiškėja atliko darbus su trūkumais; pareiškėja neperdavė visos būtinos dokumentacijos, numatytos Sutartyje, kuri reikalinga statybos darbų užbaigimui ir jų pridavimui; pareiškėja nepateikė draudimų, kurie numatyti Sutartyje (Sutarties 4.4 p.) ir LR statybos įstatyme (41 str. 2 d.). Atsakovė ne kartą teikė pareiškėjai pretenzijas (priedas Nr. 1) tiek dėl neatliktų darbų, tiek dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau pareiškėja į jas nereagavo ir šių bei kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.
Šalies argumentai
11. Nurodė, kad į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kreipėsi netinkamas subjektas, todėl teismas neturėtų svarstyti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimo. Pateiktame pareiškime pareiškėja teigia esą turi 90 785,71 EUR reikalavimą į atsakovę pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o taip pat tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą. Tačiau nurodytų dokumentų pagrindu pareiškėja neįgyja reikalavimo teisės į atsakovę ir atsakovė neprivalo atsiskaityti su pareiškėja, kadangi: pareiškėjos darbai nėra atlikti ir perduoti, o atsakovės priimti, t. y. nėra pasirašytų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų (jų nepateikia ir pareiškėja), todėl atsakovei neatsirado pareiga visiškai atsiskaityti su pareiškėja (Sutarties 6.8 p.), juo labiau įvertinus šio atsiliepimo I dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su atliktų darbų trūkumais, neatliktais darbais bei visos dokumentacijos neperdavimu; tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas nėra pasirašytas atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.
12. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) nuostatomis, gali būti keliama bankroto byla, jeigu: i) juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis) ir; ii) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nenustatė JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, o dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose numatytų aplinkybių pasisakoma analizuojant nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
13. Atsakovas UAB „Neries rezidencijos“ nurodė, kad į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kreipėsi netinkamas subjektas, todėl teismas neturėtų svarstyti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimo.
14. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo bylą gali inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
15. Įstatyme nėra reglamentuota, kaip nustatyti, ar asmuo turi teisę, remdamasis kreditoriaus teisiniu statusu inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu yra atsiradęs jo reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Nei įstatymo nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).
16. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus galutinai nustatyta tik išsprendus šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje. Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
17. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepripažįsta skolos ieškovui. Tuo tarpu ieškovas reikalavimo teisę UAB „Neries rezidencijos“ grindžia 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos rangos darbų sutartimi Nr. PVC 4/2018 RS 5, PVM sąskaitomis faktūromis, 2019 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys nustatyta, kad nei ieškovas nei atsakovas nėra pareiškęs ieškinio dėl ginčijamos skolos. Todėl įvertinus įrodymus, teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovė preliminariai nepagrindė savo reikalavimą skolininkei UAB „Neries rezidencijos“ ir dėl to turi teisę inicijuoti bankroto bylą. Be to, į bylą yra įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Veikta“, kuris turi kreditorinį reikalavimą ir prašo iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl teismas nagrinėja klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neries rezidencijos“.
18. Taikant JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bei JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus, taip pat atsižvelgiant į JANĮ 21 straipsnio 2 dalies formuluotę matyti, kad siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla; antra, juridinis asmuo yra nemokus.
19. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas - tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas).
20. Bendrovės mokumo klausimas išsprendžiamas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (t. y. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję) ir jų santykis su bendrovės turimo turto verte. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto jos turto verte, o tam, kad būtų nustatyta reali (tikroji) turtinė padėtis, teismas turi vadovautis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne vien įrašytą balanse bendrovės turimo turto vertę. Teismų praktikoje buvo pažymėta ir tai, kad klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturi būti sprendžiamas formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-544-241/2020).
21. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Neries rezidencijos“, į. k. 304159348, įregistruota 2016 m. sausio 8 d.; įmonės vadovu nuo 2021 m. vasario 25 d. yra Marius Budrikis; įmonės veikla – statyba, nekilnojamojo turto prekyba, konsultacijos.
22. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.), Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą yra pateikusi už 2019 metus. Iš šių dokumentų matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 1 433 190 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 412 949 Eur. Remiantis 2019 m. pelno nuostolių ataskaita, įmonė gavo 20 992 Eur pelno.
23. Atsakovė pateikė į bylą aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus t. y. 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.; kreditorių sąrašą, sudarytą 2020 m. gruodžio 29 d.; skolininkų sąrašą, sudarytą 2020 m. gruodžio 29 d.; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; informaciją apie UAB „Neries rezidencijos“ banko sąskaitas. Iš pateikto UAB „Neries rezidencijos“ balanso, sudarytos 2020 m. gruodžio 29 d. matyti, kad įmonės turtą sudaro 705 350 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 10 000 Eur, trumpalaikis turtas - 695 350 Eur. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 715 868 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos skolos – 563 215 Eur. Iš pateiktos pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 30 759 Eur nuostolį. Iš pateikto kreditorių sąrašo, sudaryto 2020 m. gruodžio 29 d. matyti, kad kreditorių įsiskolinimas sudaro 715 868 Eur. Įmonės debitorių įsiskolinimai sudaro 145 117,79 Eur.
24. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2021 m. kovo 1 d. duomenimis UAB „Neries rezidencijos“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra, įmonėje apdrausti 2 asmenys.
25. Teismui patikrinus kelių transporto priemonių registro duomenis nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto nėra registruota. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės išieškoma 16 340,40 Eur skolos suma UAB „Avoreta" naudai, 2 827,77 Eur skolos suma UAB „Šviežias oras” naudai, 9 112,44 Eur skolos suma E. M. naudai, 11 947,29 Eur skolos suma UAB „Launeta” naudai.
26. Teismas pažymi, kad atsakovė nurodo, kad įmonės turtą sudaro 705 350 Eur, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo UAB „Veikta“ pateikė į bylą 2020 m. spalio 27 d. antstolio Vytauto Mitkaus išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė neturi lėšų sąskaitose, neturi nekilnojamojo turto, todėl išieškoti iš skolininko skolos nėra galimybės, todėl kreditoriui buvo grąžintas vykdomasis dokumentas (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Taigi, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Teismas nenustatė, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.
28. Taigi, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl UAB „Neries rezidencijos“ keltina bankroto byla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
29. Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasi atrankos programa (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Nustatyta tvarka atrinktas nemokumo administratorius – MB „Bankroto byla“ (sąrašo Nr. N-JA0110), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas bankroto procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis).
30. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo, nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Visų duomenų, objektyviai apibūdinančių juridinį asmenį, teismas neturi. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 210 Eur (5 MMA, t. y. 5 X 642 Eur). bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
31. Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
32. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis).
33. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
34. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
iškelti UAB „Neries rezidencijos“ (j. a. k. 304159348, registracijos adresas: Mėsinių g. 5-5, Vilnius) bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „bankroto byla“ (sąrašo Nr. N-JA0110).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti UAB „Neries rezidencijos“ (j. a. k. 304159348, registracijos adresas: Mėsinių g. 5-5, Vilnius) turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija), perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Priimtą nutartį išsiųsti UAB „Neries rezidencijos“ ir jos vadovui Mariui Budrikiui, paskirtam nemokumo administratoriui, ieškovui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.