- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-1665-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05196-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- BUAB „ENES BOAT“
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „ENES BOAT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, ir atsakovo K. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ENES BOAT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, ieškinį atsakovui K. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovei UAB „ENES BOAT“ 2012 m. gruodžio 3 d. iškelta bankroto byla. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš buvusio įmonės vadovo ir vienintelio jos akcininko atsakovo K. G. 19 611,32 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, veikdamas UAB „ENES BOAT“ vardu, po bankroto bylos iškėlimo išmokėjo iš UAB „ENES BOAT“ kasos grynaisiais pinigais iš viso 67 713,98 Lt (19 611,32 Eur). Ieškovės vertinimu, tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekiniai, nes apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui buvo žinoma. Bankroto administratorius dokumentus iš įmonės direktoriaus gavo tik 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. liepos 31 d., todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.Atsakovas K. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie įmonei iškeltą bankroto bylą jam tapo žinoma tik 2013 m. birželio 16 d., kai antstolė A. A. areštavo atsakovo sąskaitą DNB banke remdamasi Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-13023-151/2013, kuria atsakovui, kaip BUAB „ENES BOAT“ direktoriui, buvo paskirta bauda už dokumentų neperdavimą. Anot atsakovo, visus įmonės dokumentus tvarkė vyr. finansininkė I. K., kuri sąmoningai nuslėpė informaciją apie iškeltą bankroto bylą. Atsakovas, nieko nežinodamas apie iškeltą jo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, toliau vykdė finansines operacijas. Jeigu sandoriai prieštarauja imperatyvioms bankroto įstatymo normoms ir negalioja nuo jų sudarymo momento, tai ieškovas turėtų reikalauti panaikinti tokį sandorį ir reikalauti taikyti restituciją arba nurodyti, kad tokius sandorius negaliojančias ex officio gali pripažinti pats teismas. Jokios žalos įmonei atsakovas nėra padaręs, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „ENES BOAT“ vardu atsakovo K. G. sudarytus sandorius: 1) 2012 m. gruodžio 14 d. – 11 600,00 Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 4); 2) 2012 m. gruodžio 14 d. – 3 648,00 Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 5); 3) 2012 m. gruodžio 30 d. – 10 944,00 LTL (kasos išlaidų orderis Nr. 6); 4) 2013 m. birželio 4 d. – 2 859,12 Lt (kasos išlaidų orderis Nr.3); 5) 2013 m. birželio 4 d. – 19 331,43 Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 4). Teismas taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo K. G. ieškovei BUAB „ENES BOAT“ 14 012,55 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 012,55 EUR) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,11 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas UAB „ENES BOAT“ direktoriumi, po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla (2012 m. gruodžio 14 d.), t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. birželio 4 d. atliko mokėjimus, kuriais sau ir I. K. išmokėjo tam tikras pinigų sumas. Pažymėjo, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant prieš tai minėto įstatymo nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, todėl visi ieškovo sudaryti sandoriai po bankroto bylos iškėlimo, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekiniai ir negaliojantys. Pripažinus sandorius niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija ir iš atsakovo priteistina 14 012,55 Eur.Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-21634-638/2013 jau yra pripažinęs neteisėtais 2013 m. sausio 3 d. bei 2013 m. sausio 21 d. mokėjimus, kuriais buvo pervestos įmonės lėšos I. K., taikė restituciją ir priteisė iš I. K. ieškovui šiais mokėjimais išmokėtas sumas. Pagal minėtą teismo sprendimą yra pradėtas ir šiuo metu tebevyksta priverstinis sprendimo vykdymo procesas, todėl restitucija dėl to paties dalyko antrą kartą negali būti taikoma. Remdamasis nurodytu, teismas atmetė likusią ieškinio reikalavimų dalį dėl 5 598,77 Eur pritesimo kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „ENES BOAT“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, papildomai priteisti iš atsakovo 5 598,77 Eur žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų dalyje dėl 14 012,55 Eur priteisimo priėmė teisinėmis pasekmėmis teisingą sprendimą, tačiau ieškinį tenkindamas ne tuo teisiniu pagrindu, kuriuo savo reikalavimą grindė ieškovas, teismas sudarė galimybę atsakovui ginčyti tokį teismo sprendimą, t. y. ieškinys buvo teikiamas tik dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas žalos atlyginimo klausimo, pripažino sandorius niekiniais ir taikė restituciją. Todėl pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovui. Apelianto vertinimu, tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko buvo netinkamai išspręsta byla.
6.2. Pirmos instancijos teismas neteisėtiems atsakovo veiksmams taikė sandorio negaliojimo padarinius – restituciją, priteisė ieškovei iš atsakovo sau išmokėtas lėšas. Apeliantas pažymi, kad BUAB „ENES BOAT“ teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodytos visos vadovo (atsakovo) deliktinei civilinei atsakomybei taikytinos sąlygos, tačiau teismas taikė restituciją. Pažymi, kad atsakovas, kuris ginčijamus sandorius atliko veikdamas kaip įmonės vadovas neturėdamas tokių teisių, privalo visiškai padengti žalą, kurią įmonė ir jos kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovas perleido UAB „ENES BOAT“ priklausančias pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Ieškovė pažymi, kad BUAB „ENES BOAT“ pareiškė ieškinį atsakovei I. K. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš I. K. ieškovo naudai 19 331,43 Lt (5 598,76 Eur) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vykdomais raštas buvo perduotas vykdyti antstolei A. A., tačiau iki šiol teisino sprendimas nėra įvykdytas dėl to, kad I. K. neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Pažymi, kad antstolė iš skolininkės I. K. BUAB „ENES BOAT“ naudai išieškojo tik vykdymo išlaidas bei dalį metinių palūkanų, tačiau pagrindinė 5 598,77 Eur dydžio skola BUAB „ENES BOAT“ naudai nebuvo išieškota. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad restitucija dėl to paties dalyko antrą kartą negali būti taikoma, tačiau ieškovė atkreipia teismo dėmesį, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašė ne restitucijos taikymo, o žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 5 598,77 Eur žalos atlyginimo.
6.4. Apeliantė pažymi, kad šioje civilinėje byloje ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 2639,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei 119,00 Eur išlaidos antstolei už nutarties vykdymą, iš viso 2758,0 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl prašomų priteisti išlaidų ginčijamajame sprendime nepasisakė.
Apeliaciniu skundu atsakovas K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino BUAB „ENES BOAT“ vardu K. G. sudarytą sandorį – 2013 m. birželio 4 d. pavedimą 19 331,43 Lt sumai (kasos išlaidų orderis Nr. 4) niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo K. G. ieškovei BUAB „ENES BOAT“ 5 598,77 Eur sumą bei nuo šios sumos procesines palūkanas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visiškai nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, o būtent 2013 m. sausio 3 d. kasos pajamų orderio ENE Nr. FOOO, kasos dokumentų už 2013m. sausio l d. – gruodžio 31 d. Šie dokumentai patvirtina, kad K. G. po nutarties iškelti BUAB „ENES BOAT“ bankroto bylą įsiteisėjimo į bankrutuojančios įmonės kasą įnešė 19 331,43 Lt. Ta pati suma 19 331,43 Lt buvo grąžinta K. G. 2013 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 4. Apeliantas mano, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms 19 331,43 Lt suma po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo negalėjo būti įnešta (paskolinta) UAB „ENES BOAT“, todėl įmonei nepriklauso ir teisėtai buvo grąžinta apeliantui K. G.. Šiuo pinigų išmokėjimu atsakovas nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, kadangi abi šios pinigų operacijos vyko jau po bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės turtu laikoma tik tai, kas priklauso įmonei bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl šie pinigai ne tik galėjo, bet ir turėjo būti grąžinti apeliantui K. G..
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvienos atsakovo išmokėtos iš įmonės kasos sumos, įskaitant ir 19 331,43 Lt pagal 2013 m. birželio 4 d. išlaidų orderį Nr. 4, nors apeliantas, gindamasis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, išskyrė šią sumą iš kitų ir dėl jos nurodė papildomus argumentus bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Taigi teismas netyrė ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ši pinigų suma buvo išmokėta, iš kokių teisinių santykių ji kildinama ir kokiu būdu atsirado įmonės žinioje.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas K. G. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Iš ieškovės atsakovui suformuluoto reikalavimo – „priteisti iš atsakovo 19 611,32 Eur“ nėra aišku, ar prašoma atlyginti žalą, ar prašoma priteisti pinigus (taikyti restituciją), nes ieškinys buvo grindžiamas dviem teisiniais pagrindais. Todėl atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam nesuprantama, kuriuo iš pagrindų ieškinį grindžia ieškovas – prašo atlyginti žalą ar prašo pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikyti restituciją. Pateikdama dubliką į atsakovo atsiliepimą, ieškovė nurodė, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo atliko mokėjimus, kuriuos imperatyviai draudė Įmonių bankroto įstatymas. Dublike ieškovas pasisakė dėl CK 1.80 straipsnio ir ĮBĮ 14 straipsnio nuostatų taikymo atsakovo atliktiems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šiuos sandorius kaip niekinius ir taikydamas niekinio sandorio pasekmes, o ne žalos atlyginimo institutą, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovas pats savo ieškinį grindė niekinio sandorio institutu.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ir priteisti visą prašomą žalos atlyginimą. Atsakovas, atlikdamas nurodytus mokėjimus, jokios žalos bendrovei nepadarė. Atsakovui iki 2013m. birželio 16 d. nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, jis iki 2013 m. birželio 18 d. iš bankroto administratoriaus negavo jokios informacijos nei apie bankroto bylos iškėlimą, nei apie privalomą veiklos sustabdymą ir dokumentų perdavimą. Todėl atsakovas, nežinodamas realios situacijos, tuo metu pilnai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, įmonė nebuvo nemoki ir neturėjo jokių finansinių sunkumų, dėl ko atsakovas pagrįstai nesitikėjo bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteista iš I. K. ieškovės BUAB „ENES BOAT“ naudai 19 331,43 litų skolos ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nėra įvykdytas, nes antstolė iš skolininkės I. K. ieškovės naudai išieškojo tik vykdymo išlaidas bei dalį metinių palūkanų, tačiau pagrindinė skola 5598,77 Eur liko neišieškota. Atsakovo nuomone, šioje reikalavimų dalyje ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kadangi atsakovas nėra atsakingas už tai, kad I. K. gera valia nevykdo teismo sprendimo ir dėl to ieškovui atsirado papildomos išlaidos.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „ENES BOAT“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovės vertinimu, apelianto K. G. sumokėtos lėšos bendrovei po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, suteikia apeliantui teisę į tokių lėšų, kaip asmeninio turto, susigrąžinimą. Ši prievolė (skolos grąžinimas) turi būti vykdoma bendra tvarka, o iškėlus bankroto bylą – ĮBĮ nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka.
9.2. Ieškovė pažymi, kad 19 331,43 Lt pagal 2013 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4 buvo grąžinti apeliantui iš lėšų, gautų pardavus BUAB „ENES BOAT“ turtą, o tokios pajamos nėra laikytinos pajamomis, gautomis iš įmonės veiklos, t. y. įmonės turto išpardavimas nėra veiklos pajamos, nėra atsakovo neteisėtai vykdytos veiklos teigiamas rezultatas įmonei, kadangi tokios turto išpardavimo pajamos tuo pačiu sumažino ir įmonės turtą, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje. Be to, nuo lėšų suteikimo BUAB „ENES BOAT“ momento (2013-01-03), įmonė taip pat prisiėmė ir papildomus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais (darbo užmokestis, komandiruotpinigiai ir kt.).
9.3. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis nenumato jokių išimčių, todėl apelianto nurodytos aplinkybės šioje byloje laikytinos visiškai nereikšmingomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ieškovės BUAB „ENES BOAT“ apeliacinio skundo
Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys buvo teikiamas tik dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas sandorius pripažino niekiniais ir taikė restituciją, teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam žalą sukėlusiam vadovui, sąlygų. Apelianto vertinimu, teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą praktiką). Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir joje nurodytą praktiką). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau ieškovas neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „ENES BOAT“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „TOP CONSULT“. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 14 d. Bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo atsakovas, veikdamas kaip UAB „ENES BOAT“ direktorius, atliko mokėjimus, kuriais BUAB „ENES BOAT“ piniginės lėšos buvo perleistos atitinkamiems subjektams: 2012 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 3 vadovas sau pervedė 3648,00 Lt; 2012 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 6 vadovas sau pervedė 10 944,00 Lt; 2013 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1 vadovas I. K. pervedė 9000,00 Lt; 2013 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2 vadovas I. K. pervedė 10331,43 Lt; 2013 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 3 vadovas sau pervedė 2859,12 Lt; 2013 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 4 vadovas sau pervedė 19 33,43 Lt. Bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, todėl visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad po bankroto bylos ieškovei iškėlimo įmonės vadovas sau išsimokėjęs 48 382,55 Lt ir I. K. išmokėjęs 19 331,43 Lt, tokiais sandoriais pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl šiuos sandorius pripažinus negaliojančiais iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas 67 713,98 Lt (19 611,32 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nurodė ieškinio pagrindą – atsakovo, kaip BUAB „ENES BOAT“ vadovo, po bankroto bylos iškėlimo sudarytus ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius sandorius – piniginių lėšų pervedimus sau ir įmonės buhalterei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė įstatymų saugomą interesą – draudimą vykdyti bet kokias finansines prievoles įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ne žalos atlyginimo, bet sandorių negaliojimo teisės norams. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvios teisės normos yra tokios normos, kurios yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti bei imperatyviomis normomis yra saugomos visuomenės vertybės ir viešas interesas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip negu nustatyta ĮBĮ. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant aukščiau minėtas nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje nėra ginčo, kad visi ieškovo ieškinyje nurodyti mokėjimai buvo atlikti įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarčiai iškelti BUAB „ENES BOAT“ bankroto bylą, todėl pagal minėta galiojantį teisinį reglamentavimą, jog iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, visi ieškovo sudaryti sandoriai po bankroto bylos iškėlimo, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekiniai ir negaliojantys.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-21634-638/2013 tenkino ieškovės BUAB „ENES BOAT“ ieškinį ir pripažino neteisėtais mokėjimus, atliktus 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. sausio 21 d., kuriais I. K. išmokėta 19 331,43 Lt, ir šią sumą bankrutuojančiai įmonei priteisė iš atsakovės I. K.. Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo jau yra panaikinti du iš ieškovo ieškinyje nurodytų sandorių, teismas pagrįstai pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento visus kitus atsakovo atliktus mokėjimus bendrai 14 012,55 Eur sumai. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sandoris negalioja viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai taikė restituciją, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 14 012,55 Eur (48 382,55 Lt) nepagrįstai išmokėtą pinigų sumą ir už ieškinio ribų neišėjo.Apeliantė (ieškovė) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, dar ir todėl, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir nepriteisė ieškovei iš atsakovo visos reikalaujamos priteisti sumos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Prieš tai buvo minėta, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo mokėjimo nurodymai 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. sausio 21 d. yra pripažinti negaliojančiais ir iš I. K. jau yra priteista šiais mokėjimų nurodymais išmokėta suma. Ieškovės vertinimu, nors šis teismo sprendimas ir yra perduotas vykdymui, tačiau jis dar nėra įvykdytas, todėl, anot ieškovės, ji turi teisę 5 598,77 Eur priteisimą iš įmonės vadovo, kaip žalos atlyginimą. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Byloje dėl žalos atlyginimo leistinais įrodymais turi būti įrodytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista ta pati suma, tačiau iš kito asmens, kurią šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo. Bylos duomenys patvirtina, kad priverstinis skolos iš I. K. išieškojimas tebevyksta, taip pat nėra duomenų, kad skola nebus išieškota. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis antstolės A. A. 2017 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. sausio 20 d. yra priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-21634-638/2014 dėl 5598,77 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš I. K. išieškotojo BUAB „ENES BOAT“ naudai ir tai dienai jau yra išieškota 907,76 Eur (el. bylos t. II, b. l. 11). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti – žalos. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant bent vienos iš CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos, kuri yra būtina deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti.
Dėl atsakovo K. G. apeliacinio skundo
Atsakovas nesutiko su sudarytą sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „ENES BOAT“ vardu K. G. sudarytą sandorį – 2013 m. birželio 4 d. pavedimą 19 331,43 Lt sumai (kasos išlaidų orderis Nr. 4), taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo K. G. ieškovei BUAB „ENES BOAT“ 5 598,77 Eur sumą. Apelianto vertinimu, teismas nevertino aplinkybės, kad po bankroto bylos iškėlimo, tačiau nežinodamas, kad įmonei yra iškelta bankroto byla, 2013 m. sausio mėnesį jis tą pačią sumą įnešė į įmonės kasą, kuri jam buvo sugrąžinta tų pačių metų birželio mėnesį, dėl to ši suma privalėjo būti sugrąžinta atsakovui. Apelianto nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2013 m. sausio – gruodžių mėnesių kasos knygos išrašas. Jame nurodyta, kad 2013 m. pradžioje K. G. į įmonės sąskaitą įnešė 19 331,43 Lt, 2016 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 ta pati suma pervesta atsakovui, mokėjimo nurodyme nurodant „skolos grąžinimas“. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, kad tiek pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą, tiek grąžinimas atsakovui buvo padaryti pažeidžiant šioje nutartyje jau minėtas imperatyvias įstatymo nuostatas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), tačiau atsakovas reikalavimo byloje dėl sandorio, kuriuo 2013 m. sausio pradžioje įnešė į įmonės sąskaitą 19 331,43 Eur, pripažinimo negaliojančiu ar panaikinimo, nepareiškė. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šioje byloje aiškintis, dėl kokių priežasčių atsakovas po bankroto bylos įmonei iškėlimo įnešė į įmonės sąskaitą pinigus. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai konstatavo, kad visi mokėjimai, atlikti iš įmonės sąskaitos po bankroto bylos iškėlimo yra neteisėti, dėl to teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti priešingai, t. y. 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4 laikyti teisėtu. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog atliekant mokėjimus jam nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovaujamai įmonei, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes ĮBĮ imperatyviai nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, nepažeidė materialinės teisės normų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas BUAB „ENES BOAT“ savo skunde nurodo, kad šioje civilinėje byloje jis pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 2639,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei 119,00 Eur išlaidos antstolei už nutartis vykdymą, iš viso: 2 758 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamajame sprendime nepasisakė dėl BUAB „ENES BOAT“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės BUAB „ENES BOAT“ bankroto administratorius už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme turėjo 2639,00 Eur išlaidų (el. b. t. I, b. l. 187–188), ir 119,00 Eur vykdymo išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje civilinėje byloje (e. b. t. I, b. l. 189–190), iš viso 2758,00 Eur CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 71,45 proc., tačiau teismas sprendime ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1970,60 Eur (2758,00 Eur x 71,45 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 88 str., 98 str.).Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti nei ieškovo, nei atsakovo apeliacinių skundų, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį bylinėjimosi išlaidų dalyje ir priteisti ieškovei BUAB „ENES BOAT“ (juridinio asmens kodas 110848641) iš atsakovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1970,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.