- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-29531-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23829-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- G. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. V. 541,77 Eur skolą, 2,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodo, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas nuosavybės teisėmis priklausė L. D., tačiau pastaroji, remiantis Gyventojų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė. Anot ieškovės, pagal notaro 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimą minėtą butą paveldėjo atsakovas.
3. Ieškovė aiškina, kad už laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 541,77 Eur atsakovo skola ieškovei; taip pat ieškovė atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 2,21 Eur sumą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį prašo: 1) suteikti laiko atsakovui pasiruošti teismo procesui; 2) atsižvelgti į jo sveikatos problemas; 3) pasiūlyti teismo proceso šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę; 4) paskirti laiką deryboms dėl taikos sutarties sudarymo; 5) suteikti galimybę skolą, delspinigius ir palūkanas sumokėti per 36 mėn. laikotarpį.
5. Atsakovas nurodo, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su ieškovės vykdyta jo paieška registruose ir prašomomis priteisti išlaidomis, susijusiomis su paieška registre.
6. Atsakovas teigia, kad turi problemų su sveikata; atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) poliklinika išsiuntė jo medicininius dokumentus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo/invalidumo nustatymo. Nurodo, kad jo gaunamos pajamos iš Užimtumo tarnybos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudarys 200,31 Eur/mėn. Aiškina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. vasario 19 d. atsakovui buvo paskirta 260,85 Eur/mėn. mokymo stipendija.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 30 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus; ieškovei – pateikti nuomonę dėl atsakovo suformuluoto prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumą, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo
9. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį minėtoje dalyje – dėl skolos ir delspinigių priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas nuo 1992 m. balandžio 9 d. iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. nuosavybės teise priklausė L. D.. Pagal notarės J. Š. 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimą, L. D. palikimą pagal testamentą 2005 m. spalio 10 d. priėmė atsakovas G. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios L. D. turtą įpėdiniui iki šiol nėra išduotas. Remiantis nurodytu, spręstina, kad minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ir teikiamomis paslaugomis naudojasi atsakovas G. V., kuris laikomas priėmusiu palikimą ir kuriam atsiranda prievolė mokėti už minėtam butui tiekiamą šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį kaip savo gyvenamąją vietą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini) (kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą).
11. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą, tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovas už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė 541,77 Eur skola.
12. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 541,77 Eur skola.
13. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 2,21 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., kurių dydis nagrinėjamu atveju nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2,21 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (543,98 Eur (541,77 Eur + 2,21 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas. Ieškovė teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (2020 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. SWM005131/8), 2010 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-2456 bei 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartį Nr. GR-1434/527.
16. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
17. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.
18. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos už registrų pažymas apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Nors atsakovas nesutinka su ieškovės vykdyta jo paieška registruose ir prašomomis priteisti išlaidomis, susijusiomis su paieška registre, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad be minėtų paieškų ieškovė, be kita ko, būtų negalėjusi nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos ir atitinkamai bylos teismingumo (vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą). 2010 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 16.1 punkte ir šios sutarties 2 priedo 1-2 punktuose numatyta, kad ieškovė Nekilnojamojo turto registro duomenų tiekėjui moka atitinkamo dydžio atlygį; 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 14.2 punkte numatyta, kad ieškovė Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų tiekėjui moka atitinkamo dydžio atlygį. Taigi, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas už registrų pažymas.
19. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo išdėstymo
21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo įsiskolinimo mokėjimą ieškovei išdėstyti dalimis per 36 mėn. laikotarpį.
24. Remiantis Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas šiuo metu nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); be to, kaip minėta, atsakovas paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi (teismas nenustatė iš viešų registrų). Iš byloje pateiktos Užimtumo tarnybos pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. vasario 19 d. atsakovui buvo paskirta 260,85 Eur/mėn. mokymo stipendija; nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui patvirtinta 200,31 Eur/mėn. darbo paieškos išmoka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi tam tikrų sveikatos problemų.
25. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir sprendimu priteista suma – 543,98 Eur, yra pakankamai ženkli atsakovui, todėl atsakovas negali iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovei.
26. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
27. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo tenkinti iš dalies ir išdėstyti skolos mokėjimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dalimis nurodytam laikotarpiui, ieškovės interesai nebus pažeisti, kadangi vykdymo išdėstymas bus naudingesnis pačiai ieškovei, palyginus su pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju. Teismui pasiūlius ieškovei pateikti poziciją dėl skolos mokėjimo išdėstymo, ieškovė savo nuomonės nepateikė. Teismas pažymi, kad išdėsčius sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, t. y. ko prašė atsakovas, iš esmės būtų sumenkintas ir paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti skolą per įmanoma trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, nors atsakovas gauna nedidelę išmoką, tačiau net mažomis sumomis atsakovas įsiskolinimo nemokėjo, nebendradarbiauja su ieškove, o skola susidarė net nuo 2019 m. spalio mėnesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020, (kuriuo patenkintas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atsakovo G. V. atžvilgiu dėl 3 315,39 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) vykdymas taip pat buvo išdėstytas.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovo prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokant po 93,45 Eur ((541,77 Eur skola + 2,21 Eur delspinigiai + 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidos) / 6 mėn.), paskutinį mėnesį sumokant 93,44 Eur ir priskaičiuotas procesines palūkanas.
29. Atsakovui išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kaip minėta, sumokant minėtas palūkanas paskutinį mėnesį).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 541,77 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 77 ct) skolos, 2,21 Eur (du eurus 21 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (543,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 560,69 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 93,45 Eur (devyniasdešimt tris eurus 45 ct), paskutinį šeštą mėnesį – 93,44 Eur (devyniasdešimt tris eurus 44 ct), ir priteistas 5 proc. metines procesines palūkanas.
Išaiškinti atsakovui, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (543,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.