Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7132-1166/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundo dėl antstolės A. M. veiksmų priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys: antstolė A. M., D. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. (0104/22/05015)-SS-114 antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad pareiškėjas teikia skundus dėl aplinkybių, kurias tiek antstolė, tiek teismai jau yra nagrinėję, aiškinę, atmetę, o nepagrįstų skundų, prašymų nagrinėjimas atima daug laiko bei trikdo antstolės kontoros darbą, todėl J. V. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Apeliantas sutinka analogišką paskaičiavimą atlikti ir pagal iš skolininkės D. V. priverstinai išieškotų lėšų sumų įplaukimo datas, ir į antstolio L. J. kontoros depozitinę sąskaitą ir į antstolės A. M. kontoros depozitinę sąskaitą, antstolei pateikus pareiškėjui konkrečias datas, nuskanuotas nuo vykdomosios bylos Nr. 104/22/05015 viršelio ir dar papildomai prisiūtų prie viršelio lapų, vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-811-724/2016. Apeliantui antstolė nėra pateikusi analogiškos informacijos, kaip antstolė pateikė kito skolininko V. L. priverstinai išieškotų lėšų įplaukimo datą į antstolio L. J. ir antstolės A. M. kontoros depozitines sąskaitas vykdomojoje byloje Nr. 104/22/04713 (priedas 2). Todėl tikslaus paskaičiavimo apeliantas ir neturėjo galimybės atlikti. Pagal priede 1 pateiktą analogišką atvejį turėtų būti dar likęs iš skolininkės priverstinai neišieškotas prievolės dydis virš 13 Eur. Nesutinka, kad skolininkė savo prievolę pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-811-724/2016 yra visiškai įvykdžiusi, kaip neteisingai nustatė teismas.

13. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde, o pagal CPK 338 straipsnio nuostatas, ir atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties - patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

17. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl pareiškėjo naujai apeliaciniame teismui reiškiamų reikalavimų įpareigoti antstolę išieškotojui pranešti iš skolininkės priverstinai išieškotų lėšų visų atskirų sumų įplaukimo (ir išsiuntimo išieškotojui) datas vykdomojoje byloje Nr. 104/22/05015, vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-811-724/2016 pareiškėjo naudai į antstolių L. J. ir antstolės A. M. kontorų depozitines sąskaitas, kad išieškotojui būtų suteikta galimybė paskaičiuoti tikslią priverstinai neišieškotą dar likusią galutinę prievolės sumą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolę dėl tokio pobūdžio informacijos pateikimo ir jį būtų atsisakiusi tokią informaciją jam teikti. Be to, teismui pateikta vykdomoji byla, kurioje yra apeliantui aktualūs duomenys dėl piniginių sumų pervedimų į depozitą, antstoliui, išieškotojui, su atitinkamomis piniginių operacijų datomis, taigi jis turėjo visas galimybes su teismui pateikta vykdomąja byla susipažinti bei atlikti savo paskaičiavimus, tačiau to nepadarė.

18. Kartu su atskiruoju skundu teikdamas naujus įrodymus pareiškėjas neprašo šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau naujai teikiamais įrodymais grindžia savo atskirąjį skundą, todėl jų priėmimo klausimas sprendžiamas apeliacinės instancijos teismo.

19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pareiškėjo naujai pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai (pareiškėjo 2022-12-05 skundas antstolei dėl 2022-10-03 patvarkymo Nr. S-22-104-40496 panaikinimo, išieškotos ir paskirstytos sumos, duomenys apie atliktus pervedimus) niekaip nesusiję su nagrinėjama byla, apelianto pateikiami duomenys iš kitos vykdomosios bylos (Nr. 0104/22/04713). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnį numatytą išimtį, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis atsisakoma priimti.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jo pateiktus skaičiavimus aiškiai neteisingais, mano, kad turėtų būti dar likęs iš skolininkės priverstinai neišieškotas prievolės dydis virš 13 Eur, o išvada, kad skolininkė prievolę yra pilnai įvykdžiusi, laikytina nepagrįsta.

21. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. išieškotojas antstolio L. J. kontorai pateikė vykdyti 2017 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-811-724/2016 ir prašė išieškoti iš skolininkės D. V. 445,31 Eur, t. y. 417,31 Eur pagal vykdomąjį raštą, 28 Eur vykdymo išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis L. J. 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-17-53-8524 vykdomąjį raštą Nr. 2-811-724/2016 priėmė vykdyti. Nuo 2022 m. kovo 25 d. pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams, šio antstolio bylas perėmė antstolė A. M..

22. Antstolės 2022 m. spalio 5 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-40920 vykdomoji byla Nr. 0104/22/05015 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad išieškota 24,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, 392,77 Eur palūkanų (skola) ir 75,43 Eur palūkanų. Apeliantas prašė panaikinti šį patvarkymą ir tęsti išieškojimą iš skolininkės D. V. išieškotojo naudai dar likusios 14,90 Eur sumos bei naujame patvarkyme įrašyti datą, nuo kada antstolė vykdo 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priskaičiavimą; likusios 14,90 Eur prievolės vykdymą pripažinti kaip išieškotojo patirtus nuostolius.

23. 2022 m. spalio 25 d. patvarkyme Nr. (0104/22/05015)-SS-114 antstolė, netenkinusi pareiškėjo skundo bei persiuntusi jį teismui, nurodė, jog J. V. yra žinoma, kad pagal SVI 133 punktą skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos sumos sumokėjimo dienos, t. y. dienos, kurią į antstolio depozitinę sąskaitą gaunami pinigai. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų) t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Tuo tarpu skunde pateiktose lentelėse išieškotojas skolos likutį skaičiuoja žinomai neteisingai, t. y. palūkanų dydį konkrečiu momentu skaičiuoja nuo tada, kai gavo išieškotas sumas. Todėl remtis jo aiškiai neteisingais paskaičiavimais ir iš skolininko ieškoti anot J. V. likusius 14,90 Eur negalima. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas pripažinus nepagrįstu reikalavimą įrašyti į skundžiamą patvarkymą datą, nuo kurios apskaičiuojamos 5 proc. palūkanos, kadangi antstolė, vykdydama savo pareigas, apskaičiavo pagal SVI 133 punkte nurodytą tvarką palūkanas bei nurodė galutinę paskaičiuotą palūkanų sumą, taip pat pripažinus nepagrįstu prašymą iš skolininkės išieškoti pareiškėjo per laikotarpį nuo išieškotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą, patirtus nuostolius ir vykdyti tolesnį šios prievolės išieškojimą vadovaujantis CK 6.57 straipsnio nuostatomis. Teismo konstatuota, kad antstolės 2022 m. spalio 5 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo tokias išvadas pripažinti neteisingomis bei nepagrįstomis.

24. Nors apeliantas nesutinka, kad iš skolininkės yra pilnai išieškotos visos sumos išieškotojui, tačiau atskirajame skunde nepateikia jokių aiškių argumentų, kokia, jo nuomone, yra likusi neišieškota suma. Nors pirmosios instancijos teismui persiųstame pareiškėjo skunde buvo nurodoma, kad antstolė turėtų tęsti išieškojimą iš skolininkės D. V. išieškotojo naudai dėl dar likusios 14,90 Eur sumos, atskirajame skunde jau teigiama, kad ši suma galėtų būti apie 13 Eur. Apeliantas skunde pateikia tik pasvarstymus dėl galimos neišieškotos sumos, vertina kitoje vykdomojoje byloje atliktus antstolių veiksmus, nurodo, kad jo atlikti paskaičiavimai 14,90 Eur yra tik ne daugiau kaip 10 proc. didesni. Apeliantas teigia, kad galėtų atlikti skaičiavimus pagal iš skolininkės D. V. priverstinai išieškotų lėšų sumų įplaukimo datas antstolei pateikus pareiškėjui konkrečias datas. Kadangi apeliantas duomenų neturi (priešingai nei kitoje vykdomojoje byloje), tai negali pateikti tikslaus paskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto nekonkretūs pasvarstymai niekaip nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjo paskaičiavimai netikslūs. Be to, kaip minėta su vykdomąja byla turėjo galimybę susipažinti ir patikslinti savo skaičiavimus. Akivaizdu, kad pačiam pareiškėjui nėra aišku, kokia pagal jo skaičiavimus galėtų būti dar neišieškota iš skolininkės suma.

25. Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų.

26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra aktualios SVI 133 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai) kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos – tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą. Taip pat skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos.

28. Šiuo atveju, antstolė A. M. apskaičiavo palūkanas pagal SVI 133 punkte nurodytą tvarką bei nurodė galutinę paskaičiuotą palūkanų sumą. Išieškotojas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad vykdomojoje byloje atlikti skaičiavimai yra neteisingi, nenurodė, kurioje vietoje yra klaidos, jis savo skaičiavimuose nepagrįstai vertina, jog skolininkė prievolę įvykdė tada, kai išieškota suma buvo išieškotojo gauta iš antstolio. Iš vykdomojoje byloje esančių rankraštinių įrašų ant viršelio, taip pat antstolių priimtų išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad tam tikros sumos pervestos į depozitą ženkliai anksčiau nei jos pervedamos išieškotojui. Tuo tarpu pareiškėjo 2022-10-17 skunde pateiktame palūkanų apskaičiavime palūkanos apskaičiuotos pagal datas, kuriomis išieškotos sumos buvo gaunamos į pareiškėjo sąskaitą, ir jis yra akivaizdžiai neteisingas, kadangi prieštarauja aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeista.