- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2-5640-1149/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02846-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalį veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 250 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės V. K. atžvilgiu, kadangi 2024 m. balandžio 24 d. skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs maršrutu Šarlerua (CRL) – Kaunas (KUN), atstumas 1 397,80 km, vėlavo atvykti 4 valandas. Keleivė yra perleidusi savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal minėtą reglamentą ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004.
4. 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę iki 2025 m. gegužės 15 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.
5. Teisme 2025 m. gegužės 30 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atitinkamai (proporcingai) sumažinti ieškovės naudai priteistinų išlaidų teisinei pagalbai dydį.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šalys derino taikos sutarties sąlygas, tačiau nepavyko rasti abi šalis tenkinančio kompromiso ir sudaryti taikos sutartį išimtinai dėl to, kad ieškovė nesutiko sumažinti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kadangi atsakovas neginčija ieškovės pareikšto reikalavimo dėl kompensacijos išmokėjimo, ginčo dalyku liko tik ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Atsakovo įsitikimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išimtinai ieškovės elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį atsakovas neturėtų atsakyti. Pažymėjo, jog ieškovė Lietuvos teismuose inicijavo tris vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2024 m. balandžio 24 d. skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šarlerua (CRL) į Kauną (KUN). Nėra abejonės, kad reikalavimai dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį priteisimo, reiškiami to paties ieškovo tam pačiam atsakovui, galėjo būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose, kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Nuolatinis tokių pačių ieškinių teikimas, grindžiamas tais pačiais faktais ar argumentais, pažeidžia CPK įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir piktnaudžiavimas. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių perėmė teisę reikalauti sumokėti kompensacijas, sudarytos 2024 m. balandžio 25 d. – gegužės 2 d., ieškiniai pateikti teismui 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 21 d. Ieškovė 2025 m. vasario 14 d. inicijuodama civilinę bylą žinojo, kad yra dar šešių keleivių iš to paties skrydžio perimti reikalavimai dėl kompensacijos išmokėjimo, šiuos reikalavimus galėjo apjungti, reikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Paaiškino, jog atsakovas siekė minėtas tris civilines bylas sujungti ir išnagrinėti vienoje byloje, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Papildomai pažymėjo, jog ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę į kompensaciją dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, remiantis aktualia teismų praktika, mano, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir proporcingai sumažinti ieškovei priteisintų išlaidų dydį.
7. Teisme 2025 m. gegužės 30 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Paaiškinimuose nurodoma, jog būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Pažymėjo, jog atsakovas galėjo nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensaciją turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavęs ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensaciją. Todėl būtent nesąžiningas atsakovo elgesys nulėmė tai, kad ieškovė, neturėdama kitos išeities, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Dėl atsakovo nebendradarbiavimo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o proceso metu buvo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios ieškovei turi būti visiškai atlygintos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija, kad ieškovei priklauso kompensacija, taigi akivaizdu, jog pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas yra teisėtas ir pagrįstas, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmusias priežastis ir remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisės aktuose nustatytus maksimalius dydžius ir jų neviršija, vertintina kaip protingo ir teisingo dydžio. Visa prašoma priteisti realiai patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma (už susipažinimą su bylos dokumentais, teisinę analizę, apibendrinimą, komunikaciją su klientu, ieškinio ir jo priedų parengimą, įskaitant priedų ir paties ieškinio vertimų parengimą, ieškinio pateikimą teismui, bylos administravimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui) atitinka ieškinių parengimui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas. Pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, taip pat patį ieškinį. Vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovui. Pažymėjo, jog teisės aiškinimo klausimų tapatumas savaime nereiškia, kad ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti. Tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju priteistinos iš juridinio asmens – oro vežėjo, kuris neginčija pažeidęs oro keleivių teises, tačiau ikiteisminės stadijos metu sąmoningai nebendradarbiavo ir ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino. Savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu atsakovas prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikia oro pervežimo paslaugas. Keleivė V. K. įsigijo lėktuvo skrydžio bilietą kelionei, kuri buvo suplanuota 2024 m. balandžio 24 d. iš Šarlerua (Briuselis) (CRL) į Kauną (KUN), skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), išvykimo laikas 18.00 val., atvykimo laikas 21.15 val., kelionės atstumas 1 397,80 km. Skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas (vėlavo), dėl ko keleivė kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau – pagal byloje pateiktus duomenis skrydis vėlavo 4 valandas. Keleivė V. K. 2024 m. balandžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į oro vėžėją dėl piniginės kompensacijos perleido ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su 2024 m. balandžio 30 d. pretenzija, reikalaudama išmokėti 250 Eur kompensaciją dėl pavėluoto skrydžio. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą kompensacijos ieškovei neišmokėjo.
10. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004, Reglamentas). Reglamentas Nr. 261/2004 nustato minimalias keleivių teises, kai juos be jų sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis atšaukiamas ar jų skrydis atidedamas (Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio 1 dalis). Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos Reglamento 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jeigu neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Oro vežėjo pareigos atidėto skrydžio keleiviams, be kita ko, įtvirtintos Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje.
11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Tačiau ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška, todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
12. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).
13. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jeigu gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
14. Šiuo atveju ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjęs vykti 2024 m. balandžio 24 d. maršrutu Šarlerua (Briuselis) (CRL) – Kaunas (KUN) buvo atidėtas, keleivė skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau nustatyto laiko. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas kompensacijos keleiviui dydis, sudaro 1 397,80 km. Atsakovas byloje pateiktu atsiliepimu su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo sutiko, jo neginčijo, neįrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo, taigi materialųjį teisinį ieškinio reikalavimą pripažino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog keleivė V. K. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, o atsakovas turi pareigą šią kompensaciją išmokėti.
15. Minėta, tarp ieškovės ir keleivės V. K. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovei perleista reikalavimo teisė reikalauti kompensacijos dėl atidėto skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (keleivė) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 straipsnis, 6.102 straipsnis). Duomenų, jog kompensacija ieškovei buvo išmokėta nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 250 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
17. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį bei patyrė 726 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidas, kurias prašo iš atsakovo priteisti. Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir proporcingai sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka.
18. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Taigi kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
20. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025).
21. Civilinio proceso įstatymo nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).
23. Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog teisme yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose reikalavimai atsakovui reiškiami dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5640-1149/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. vasario 14 d.), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama (išnagrinėta) civilinė byla Nr. e2-5641-512/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. vasario 14 d.), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6573-980/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. vasario 25 d.)).
24. Taigi nurodytu atveju matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 14 d. iki 2025 m. vasario 25 d. teismui pareiškė tris vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu iškeltos vienarūšės civilinės bylos, t. y. ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. balandžio 24 d. skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo ieškovės naudai. Papildomai pastebėtina, jog ieškiniai civilinėse bylose Nr. e2-5640-1149/2025 ir Nr. e2-5641-512/2025 teismui pateikti tą pačią dieną (2025 m. vasario 14 d.), vienas po kito, laiko tarp ieškinių pareiškimo skirtumas sudaro 27 minutes: byloje Nr. e2-5640-1149/2025 ieškinys pateiktas 12 val. 33 min. 16 sek., o byloje Nr. e2-5641-512/2025 – 13 val. 00 min. 16 sek. Reikalavimai iš skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės, kurių pagrindu pareikštas ieškinys atsakovui šioje byloje, perimti 2024 m. balandžio 30 d. Iš LITEKO duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-5641-512/2025 jau yra priimtas procesinis sprendimas (neįsiteisėjęs) ir jame konstatuota, kad reikalavimus iš skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių ieškovė perėmė 2024 m. balandžio 26 d., o reikalavimus iš skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių, kurių pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-6573-980/2025, - laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Tuo tarpu šioje situacijoje reiškiant atskirus ieškinius iš esmės yra dirbtinai išskaidytas ginčas.
25. Taip pat pastebėtina, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Todėl tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, jog dėl to paties 2024 m. balandžio 24 d. skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimo reiškiami keli ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai, tuo tarpu ieškinių teisinis ir faktinis pagrindas sutampa, jie yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio.
26. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose, kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnis). Ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir tai sudaro pagrindą teismui taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjama byla nesudėtinga, nedidelės apimties, prašomos priteisti išlaidos viršija ieškinio sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 1/3 dalimi sumažintos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 484 Eur; iš viso 506 Eur (22 Eur + 484 Eur) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 506 Eur (penkių šimtų šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.