Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad keleiviai J. S. ir N. S. (toliau – ir keleiviai) 2024 m. balandžio 24 d. skrido maršrutu Šarlerua (CRL)-Kaunas (KUN), skrydžio NR. FR 938. Skrydis vėlavo atvykti 4 valandas. Atstumas tarp Šarlerua ir Kauno yra 1 397,80 km.

Ieškovė su keleiviais 2024 m. balandžio 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei kompensaciją (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trims ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje, nurodyta, kad keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas „a“ arba „b“ punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė ieškovei sumokėtų keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepimu ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, sutiko sumokėti ieškovei kompensaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad skrydis buvo atidėtas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai yra nurodyta Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur dydžio kompensacija.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti 748 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, vertimą į lietuvių ir anglų

kalbas, atstovavimą klientui byloje. Pateikė patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą-faktūrą, mokėjimo nurodymą).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas).Taigi, kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 25 d. teismui pateikė 3 ieškinius, kurių pagrindu užvestos 3 civilinės bylos (Nr. e2-6573-980/2025, Nr. e2-5640-1149/2025 ir Nr. e2-5641-512/2025). Visi ieškiniai yra dėl kompensacijos priteisimo dėl atidėto to paties skrydžio maršrutu Šarlerua (CRL)-Kaunas (KUN), skrydžio NR. FR 938; ieškiniai pareikšti tos pačios ieškovės tai pačiai atsakovei. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė galėjo atitinkamus reikalavimus, susijusius su tuo pačiu atsakovės skrydžiu, pareikšti atsakovei vienu ieškiniu. Tuo tarpu šioje situacijoje reiškiant atskirus ieškinius iš esmės yra dirbtinai išskaidytas ginčas. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant didesnes bylinėjimosi išlaidas nei pats ginčo dalykas, vertintinas kaip nesąžiningas ieškovės elgesys.

Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. Minėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad vienarūšės bylos inicijuotos atskirais ieškiniais, taip pat įvertinus, kad nagrinėjama byla nesudėtina, nedidelės apimties, prašomos priteisti išlaidos viršija ieškinio sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 484 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir iš atsakovės iš viso priteisti 506 Eur (484+22) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 500 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 506 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Skycop.com“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.