Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13.; 3.3.2; 3.3.2.5.

2023 m. balandžio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 nustatyti D. M. ir V. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove;

1.2 nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais sekančia tvarka: atsakovas turi teisę su D. M. ir V. M. bendrauti telefonu arba naudojant specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ar pan.) kiekvieną dieną;

1.3 priteisti iš atsakovo sūnaus D. M. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 273 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

1.4 priteisti iš atsakovo dukros V. M. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 273 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

1.5 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. šalims nepavykus vesti bendro ūkio, šalys gyvena atskirai. Ieškovė nuo gimimo rūpinasi vaikais, kurie su ja gyvena. Todėl siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove;

2.2. atsakovo asmenybė bei teistumai neužtikrina prioritetinių vaikų interesų, saugaus vystymosi bei socializavimosi, asmeninio tobulėjimo galimybių. Atsakovas bei jo aplinkos žmonės yra linkę į psichotropinių medžiagų vartojimą. Atsakovo netinkamas, amoralus elgesys pažeidžia nepilnamečių vaikų teises, vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka namuose. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas nevengia svaigintis, nesirūpina vaikais, jiems esant pas jį – vaikus prižiūri seneliai, atsakovo tėvai;

2.3. ieškovės gyvenamoji vieta yra Olandijoje. Ieškovė dirba pastovų darbą Olandijoje, turi pastovias pajamas. Ateitį sieja su šia valstybe. Vaikų D. M. bei V. M. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove;

2.4. Vilniaus apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1943-614/2014, D. M. išlaikymui, iš atsakovo priteistas po 300 Lt per mėnesį. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokama 86,89 Eur suma yra per maža patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, todėl yra pagrindas padidinti D. M. išlaikymui skiriamą sumą, priteisiant kas mėnesį po 273 Eur;

2.5. atsakovo dukros V. M. klausimas dėl išlaikymo tvarkos nėra išspęstas. Nustačius V. M. gyvenamąją vietą su ieškove, prašoma jos išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 273 Eur;

2.6. atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai šiuo metu yra užsienyje, o atsakovas galimai vartoja psichotropines bei narkotines medžiagas, vaikų ir tėvo bendravimas gali vykti tik nuotoliniu būdu;

2.7. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kiekvienam vaikui po 273 Eur dydžio sumą; 2) leisti ieškovei išsivežti vaikus gyventi į užsienį (Olandiją) be atsakovo atskiro sutikimo; 3) nustatyti laikiną atsakovo su vaikais bendravimo tvarką nuotoliu, t. y. naudojant telefoną arba specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ir pan.); 4) nustatyti D. M. ir V. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimu su ieškovės pateiktais reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodo, kad:

3.1. sutinka su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove;

3.2. nesutinka dėl leidimo išsivežti vaikus be atsakovo sutikimo, nes ieškovė nepateikė svarių argumentų, kad vaikų išvykimas į užsienį, be vaikų tėvo leidimo, neprieštarauja vaikų interesams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sumokant buto nuomą Olandijoje, turės pakankamai pajamų išlaikyt vaikus, į bylą nepateikti įrodymai, kokiomis sąlygomis vaikai gyvens Olandijoje. Ieškovė privalo pateikti papildomus įrodymus – kompetentingos institucijos iš Olandijos atsakingų už vaiko teisių apsaugą išvadą, kad vaikai gyvena tinkamosiose sąlygose, o vaikų motina užtikrina vaikų teises naujoje gyvenamojoje vietoje Olandijoje, papildomus įrodymus apie savo finansines galimybes išlaikyti vaikus;

3.3. bendravimas nepilnamečiams vaikams yra svarbus su abiem tėvais. Jeigu ieškovė su vaikais gyvens užsienio valstybėje, Tarnyba neprieštaraus dėl tėvo ir vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nuotolinėmis ryšių priemonėmis ir pan. Jeigu ieškovei nebus leista išsivežti vaikų gyventi į užsienio valstybę, tada atsiras teisinis pagrindas nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tėvui bendraujant su vaikais tiesiogiai tėvo arba vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo priteisė iš atsakovo Ž. M. nepilnamečiams vaikams D. M. ir V. M. laikiną išlaikymą, teiktiną po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui (2023-02-13), iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę J. M. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo Ž. M. laikiną bendravimo, su nepilnamečiais vaikais D. M. ir V. M., tvarką nuotoliniu būdu, t. y. naudojant telefoną arba specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ir pan.), neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką bei nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, esant nepilnamečių vaikų mamai ar jų globėjui, nepilnamečių vaikų D. M. ir V. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove J. M., jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Nurodė, kad:

4.1 ieškovė, prašydama priteisti vaikams laikiną išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 273 Eur, išsamesnių paaiškinimų, kodėl reikalingas toks laikino išlaikymo dydis, nepateikė, tačiau detalizavo ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo dydį, sudarantį po 273 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, registruotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, jis turi užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Protinga laikino išlaikymo suma yra 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui;

4.2 ieškovė Olandijoje nuomojasi butą už 1 100 Eur, ieškovės pajamos per mėnesį yra 1 400 Eur, pajamos, apmokėjus nuomą, yra nepakankamos patenkinti dviejų vaikų poreikius. Nėra duomenų apie vaikų gyvenimo sąlygas Olandijoje. Leidęs ieškovei išsivežti vaikus, teismas neužtikrintų vaikų interesų, todėl reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo išsivežti vaikus į užsienio šalį be atsakovo leidimo netenkintinas;

4.3 negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas prie vaikų vartoja narkotines medžiagas ir tokiu būdu traumuoja vaikų psichiką. Siekiant užtikrinti atsakovo teises matytis su savo nepilnamečiais vaikais lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugoti vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, prašymas nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tenkintinas iš dalies. Teismas nustato laikiną atsakovo su vaikais bendravimo tvarką nuotoliu, neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką bei nustato, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, esant nepilnamečių vaikų mamai ar jų globėjui;

4.4 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas Ž. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodo, kad:

5.1. atsakovui trūksta duomenų nutarties apskundimui, nes nenurodytas procesinių dokumentų ieškovei įteikimo būdas, korespondencijos siuntoms, elektroninis paštas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalis 3 punktas) ir ieškovės parašu nepasirašyta. Atsakovui nežinomas teismo nutartimi nustatytas jo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresas. Nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, teismas nenurodė adreso, tuo atsakovas yra nepagrįstai atribojamas nuo vaikų;

5.2. nutartyje konstatuojama, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos, kas prieštarauja bylos duomenims. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, jo tėvams priklauso gyvenamasis namas. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki šiol deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Nutartyje nenurodyta, kodėl vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nežinant jos adreso, kai vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra pas tėvą. Teismas nepatikrino, ar ieškovės gyvenamoji vieta yra tinkama, ar nepabloginamos vaikų gyvenimo sąlygos, ar pakanka ploto. Ieškovė neįrodė vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo svarbos, kokios aplinkybės pasikeitė, dėl ko būtina vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove);

5.3. atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymu. Ieškovė su vaikais visą laiką gyveno pas atsakovą jo tėvų name. Atsakovas rūpinosi vaikų gyvenamąja vieta ir gerbūviu, pilnai išlaikė sugyventinę ir nepilnamečius vaikus. Ieškovė buvo išdeklaruota iš (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo dirbti į Nyderlandų Karalystę. Nepilnamečiai vaikai buvo palikti Lietuvoje ir atsakovas jais rūpinosi, augino, iš ieškovės išmokų nereikalavo ir negavo. Grįžusi į Lietuvą ieškovė, panaudodama klastą ir įgydama atsakovo pasitikėjimą, paprašė perduoti vaikus laikinam pabuvimui ir apgaulės būdu perėmė savo žinion. Vaikų išvežimu į užsienį ieškovė siekia pasipelnyti, gauti periodinę pašalpos išmoką už vaikus, nurodydama, jog yra vieniša motina. Nei atsakinga vaikų priežiūros institucija, nei teismo nutartis ieškovės nesustabdė savavališkai išvežti vaikus į užsienį, negavus atsakovo sutikimo. Savavališkai išsiveždama vaikus į užsienį, ieškovė atskleidė tikruosius tikslus;

5.4. periodinis išlaikymas nustatytas netinkamai, nes ieškovė pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tuo pasinaudodama iš atsakovo išviliojo vaikus bei pažeisdama teismo nutartį, negaudama nepilnamečių vaikų atsakovo sutikimo, juos išsivežė į užsienį;

5.5. skundžiama nutartimi atsakovas buvo atribotas nuo jo vaikų. Atsakovas prieštarauja teismo sprendimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos dėl bendravimo tik elektroninių priemonių pagalba it tik kartą per dvi savaites matytis gyvai. Nutartis kelia abejonių dėl to, kad viso pasimatymo metu šalia turėtų būti ieškovė, su kuria vyksta konfliktas. Atsakovas vienas augino vaikus vienas. Sprendimas, draudžiantis tėvui tinkamai dalyvauti vaikų auginime, priežiūroje ir auklėjime, pažeidžia atsakovo teises ir vaikų interesus būti kartu su abiem tėvais;

5.6. teismas nutartį priėmė iš anksto neinformuodamas atsakovo apie pareikštą reikalavimą. Ieškovės duomenų patikimumo teismas nepatikrino, nutartis buvo priimta vienašališkai, nesuteikiant galimybės atsakovui pateikti savo argumentų. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia tik išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, tačiau teismas iki šio skundo surašymo dienos atsakovui ieškinio neišsiuntė. Pirmosios instancijos teismas ieškovei nepagrįstai suteikė palankesnes priemones ir geresnę procesinę padėtį civilinėje byloje.

6. Ieškovė J. M. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad:

6.1. atsakovo argumentai dėl periodinio išlaikymo, nurodant, kad visiems gyvenant jo tėvų namuose jis visus išlaikė, todėl toliau vaikų išlaikyti nesiryš, prieštarauja vaikų bei ieškovės interesams, kadangi tokiu atveju visą išlaikymą turės skirti ieškovė. Išlaikymo prievolėje reikalavimo teisės turėtojai yra vaikai. Vaikams gyvenant skyrium nuo atsakovo, šis neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovas neturi pastovaus darbo, iš kurio galėtų gauti nuolatines pajamas, todėl neaišku, kaip atsakovas išlaikytų vaikus, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Ieškovė yra dirbanti moteris, geba užtikrinti vaikų poreikius. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas galimai vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, dėl ko kyla grėsmė vaikams, jų sveikatai bei gyvybei;

6.2. atmetus ieškovės prašymą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą užsienyje, ieškovė sugrįžo į Lietuvą. Su vaikais gyvena tuo pačiu adresu, koks buvo prieš pradedant procesą – (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad atsakovui nėra žinomas ieškovės gyvenamosios vietos adresas, nedaro teismo nutarties neteisėta. Atsakovas buvo informuotas, kur gyvena ieškovė su vaikais;

6.3. atsakovo teigimu nutartyje nepagrįstai konstatuojama, jog jis neturi gyvenamosios vietos. Tėvams priklausantis turtas nedaro nepagrįstos nutarties dalies dėl asmens turtinės padėties, užtikrinamų sąlygų bei gyvenamosios vietos užtikrinimo nustatymo;

6.4. atsakovo prieštaravimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos grindžiami tuo, jog šalia bus vaikų mama (ieškovė), todėl tarpusavyje kils konfliktai. Tvarka skirta užtikrinti vaikų interesus iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo prieštaravimai grindžiami siekiant užtikrinti ne vaikų, o savo interesus. Atsakovas nesilaiko laikinųjų apsaugos priemonių, nerodo poreikio bendrauti su vaikais net ir ryšio priemonėmis, nors tam kliūčių nėra;

6.5. atsakovas galimai vartoja psichotropines medžiagas. Atsakovas apie tai nepasisako;

6.6. atsakovui neįrodžius bei nepateikus duomenų apie pajamas, įrodymų apie tai, kad jis tinkamai galės pasirūpinti vaikais, juos auklėti, ugdyti, suteikti jiems saugią aplinką, nepateikus duomenų apie tai, jog dabar pritaikyta laikina bendravimo tvarka su vaikais, kenkia vaikų interesams – nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Kadangi tiek apeliantas (atsakovas), tiek ieškovė su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu / atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.

11. Atsakovas pateikė 2023-03-13 Pažymą Gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams).

12. Ieškovė pateikė 2023-03-14 Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo, laikinos bendravimo tvarkos, laikinos gyvenamosios vietos klausimai sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kol bus priimtas sprendimas

16. Skundžiama nutartimi nepilnamečių vaikų D. M. ir V. M. laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove J. M. jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad nepilnametis D. M. išreiškė norą gyventi su motina, nepilnametė V. M. dėl jauno amžiaus negali išreikšti nuomonės, iki santuokos nutraukimo, šalys buvo susitarusios dėl vaikų gyvenamosios vietos pas motiną. Atsakovas su šia nutarties dalimi nesutinka, nurodydamas, jog iki ieškovei išvykstant į Nyderlandų Karalystę, jis rūpinosi abiem vaikais, atsakovas turi gyvenamąją vietą tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur iki šiol deklaruota vaikų gyvenamoji vieta. Teismas nenurodė ieškovės gyvenamosios vietos ir nepatikrino, ar ieškovės gyvenamoji vieta yra tinkama, ar nepabloginamos vaikų gyvenimo sąlygos, ar pakanka ploto. Be to, ieškovė neįrodė vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo svarbos.

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

18. Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. J. M. ir Ž. M. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9086-391/2017. Sprendime nurodyta, kad sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir išlaikymo klausimas išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu. Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu buvo nuspręsta tik dėl vaiko išlaikymo, sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodyta tik tai, kad iš atsakovo Ž. M. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-12-17) iki sūnaus pilnametystės. Dėl vaiko gyvenamosios vietos teismo sprendime nepasisakyta. Kaip nurodoma Tarnybos išvadoje, po skyrybų šalys toliau gyveno kartu ir 2018-05-14 susilaukė dukros V. M..

19. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, aptartina paskutiniu metu susiklosčiusi padėtis. Iš Tarnybos išvadoje surinktų duomenų – apklaustų ieškovės, atsakovo paaiškinimų, duomenų iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovė 2022-12-19 pasiėmė vaikus iš atsakovo namų. J. M. 2022-12-30 pokalbio su socialine darbuotoja metu patikino, kad kreipsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė pranešė, kad su vaikais laikinai gyvens Vilniaus mieste. 2022-09-12 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyta, jog vaikai kartu su tėvais gyvena senelės V. M. nuosavame name, apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga.

20. Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog atmetus ieškovės prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą užsienyje, ieškovė sugrįžo į Lietuvą ir su vaikais gyvena tuo pačiu adresu, koks buvo prieš pradedant procesą – (duomenys neskelbtini). Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą prideda Grigiškių seniūnijos 2023-03-14 pažymą, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenamąją vietą 2023-03-14 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat teikia 2023-03-13 pažymą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovei išvykus į užsienį nepilnamečiai vaikai liko gyventi su tėvu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi, tačiau vien ja negali būti remiamasi, nustatant vaikų gyvenamąją vietą proceso eigoje.

22. Pateikti duomenys rodo, jog šalys kaip šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno atsakovo tėvams priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovei išvykus dirbti į Nyderlandų Karalystę, nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su tėvu, o nuo 2022-12-19 gyvena kartu su motina. 2023-02-13 ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Teismų sprendimais vaikų gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Nepilnamečių vaikų tėvų gyvenimo skyrium pradžia yra svarbi aplinkybė, dėl kurios atsiranda būtinybė spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o šioje byloje ir dėl laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą ir čia deklaravo savo gyvenamąją vietą, išvykdama į užsienį, ieškovė neturėjo teisinės galimybės vykti kartu su vaikais, todėl ieškovės grįžimas taip pat turi būti vertinamas, kaip svarbi aplinkybė.

23. Tarnyba teikdama išvadą, nepateikė aktų, kuriuose būtų išsamiai išaiškintos kiekvieno iš tėvų turimos gyvenamosios patalpos bei pasisakyta dėl jų tinkamumo vaikų poreikiams. Nei ieškovė, nei atsakovas nuosavų gyvenamųjų patalpų neturi, pradėjus gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų vaikų senelių namuose, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būtų nustatyta gyvenamoji vieta. Tarnyba teikdama išvadą, nepateikė aktų, kuriuose būtų išsamiai išaiškintos kiekvieno iš tėvų turimos gyvenamosios patalpos bei pasisakyta dėl jų tinkamumo vaikų poreikiams. 2022-09-12 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyta, jog vaikai kartu su tėvais gyvena senelės V. M. nuosavame name, apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga. 2023-01-31 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyta, jog vaikai gyvena su savo motina pas senelę (motinos motiną) vieno kambario bendrabučio tipo kambaryje. Apsilankymo metu (lankytasi neįspėjus) namuose buvo švaru, tvarkinga. Būste yra reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Taigi vaiko teisių apsaugos specialistai lankėsi ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenimui skirtose gyvenamosiose patalpose ir jas pripažino tinkamomis.

24. Byloje yra duomenys, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo įtarti dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Vilniaus apskrities VPK Trakų PK 2022-09-08 pažymoje nurodyta, kad 2022-09-07, 19.06 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje vyras ir moteris visiškai apsvaigę, o ant užpakalinės sėdynės yra apie 3 metų mergaitė. Nustatyta, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo Ž. M., šalia jo, keleivio vietoje sėdėjo J. M., gale sėdėjo V. M.. Mergaitė buvo rami. Ž. ir J. M. atrodė neblaivūs, judesiai nekoordinuoti. Abu buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Abu asmenys buvo blaivūs. Medikai nuvežė V. ir Ž. M. patikrinimui į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos skyrių. Po šio įvykio buvo atliktas tyrimas, sudaryta 2022-09-12 Vaiko situacijos vertinimo anketa, ištyrus aplinkybes, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ar šeimai poreikį. 2022-09-12 Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra duomenų, jog šalių artimieji turi įtarimų dėl to, kad abu tėvai vartoja psichoaktyvias medžiagas. Nesant konkrečių duomenų dėl ieškovės ir atsakovo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir Tarnybai nenustačius, kad psichoaktyvių medžiagų galimas vartojimas keltų vaiko apsaugos poreikį, įvertinus, kad įtarimai yra dėl abiejų tėvų, vien ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės priimant sprendimą.

25. Teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba neprieštaravo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teismas pagrįstai rėmėsi Tarnybos išvados duomenimis bei atsižvelgė į nepilnamečio D. M. norą gyventi su motina, bei tai, kad nepilnametė V. M. dėl jauno amžiaus negali išreikšti nuomonės. Nors vaikai su motina gyvena pakankamai neilgai, tačiau šiuo metu aplinkybės jau yra nusistovėjusios, kaip matyti iš Tarnybos duomenų, vaikai prie gyvenamosios vietos prisitaikę, jokių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga keisti vaikų gyvenamąją vietą nenustatyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko atsakovo argumentą, kad jis pats turi gyvenamąją vietą tėvų namuose ir gali ją suteikti vaikams, tačiau atkreipia dėmesį, kad vien gyvenamosios vietos turėjimas nereiškia, jog vaikai negali gyventi su motina. Abiejų tėvų gyvenamųjų vietų sąlygų palyginimas pagal turimą plotą ar kitus duomenis nėra atliekamas, jei abiejų tėvų turimos gyvenamosios vietos yra laikomos tinkamomis, kaip yra šios bylos atveju. Apelianto argumentai, kad ieškovės gyvenamoji vieta nežinoma, yra neteisingi. Ieškovės gyvenamąją vietą patvirtina gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma, o taip pat 2023-01-31 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyti duomenys apie realią vaikų gyvenamąją vietą. 2023-01-31 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyta, jog su D. buvo bendrauta 2023-01-11 13.40 val. jo dabartinėje buvimo vietoje senelės namuose (duomenys neskelbtini). Pasak berniuko, jis senelės namuose gyvena nuo mamos parvykimo iš užsienio. Šiuo metu į mokyklą neina, bet mokosi nuotoliniu būdu.

27. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą sprendimą iki bylos išnagrinėjimo vaikų gyvenamąją vietą nustatydamas su motina J. M..

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

28. Skundžiama nutartimi iš atsakovo Ž. M. nepilnamečiams vaikams D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. vasario 13 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę J. M. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymu, nurodo, kad ieškovė su vaikais visą laiką gyveno pas atsakovą jo tėvų name, atsakovas išlaikė sugyventinę ir nepilnamečius vaikus, be to, ieškovė siekia pasipelnyti, gauti periodinę pašalpos išmoką už vaikus, nurodydama, jog yra vieniša motina.

29. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu buvo nurodyta, kad iš atsakovo Ž. M. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

31. Akivaizdu, jog 87 Eur išlaikymo dydis yra itin mažas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą D. M. laikinam išlaikymui priteisti didesnę pinigų sumą, nei šiuo metu yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

32. Atsakovas priteistos išlaikymo sumos atskirajame skunde neginčija, nenurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovė siekia išmokų vaikams gavimo, neturi reikšmės sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Yra pagrįsta, esant reikalui, pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinės apsaugos priemonėmis, ypač tada, kai šios priemonės skiriamos vaiko interesais. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pasisakyta šioje nutartyje, todėl iš naujo argumentai nekartojami. Ieškovės veiksmų, pakeičiant vaikų gyvenamąją vietą, analizė, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo taip pat neturi esminės reikšmės.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškovės turtinę padėtį vertino pagal pateiktus duomenis, kad ieškovė gyvena užsienio valstybėje, kur nuomojasi butą už 1 100 Eur, pateikta laikinoji darbo sutartis iš kurios nustatyta, kad ieškovės valandinis užmokestis 10,52 Eur (1 400 Eur per mėnesį). Apeliaciniame procese kitų duomenų ar duomenų slėpimo faktų nenustatyta.

34. Pirmosios instancijos teismas 200 Eur išlaikymo dydį nustatė, įvertinęs, jog atsakovas nedirbantis, registruotino nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių ieškovo vardu taip neregistruota. Atsakovas kitų duomenų apeliaciniame procese nepateikia.

35. Apeliaciniame procese nesant ginčo dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio neatitikimo vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, šios aplinkybės papildomai neaptariamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė gana nedidelį išlaikymo dydį. Atskiruoju skundu jo neprašoma nei mažinti, nei didinti. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta iki bus priimtas tesimo sprendimas, yra nustatyta su motina, tai atsakovas turi vykdyti pareigą išlaikyti vaikus.

36. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo ir tinkamai įvertino aplinkybes, nustatydamas išlaikymo dydį.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

37. Skundžiama nutartimi teismas nustatė atsakovo Ž. M. laikiną bendravimo, su nepilnamečiais vaikais D. M. ir V. M., tvarką nuotoliniu būdu, t. y. naudojant telefoną arba specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ir pan.), neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką bei nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, esant nepilnamečių vaikų mamai ar jų globėjui. Atsakovas teismo išvadą ginčija, nurodydamas, kad tokiu būdu jis buvo atribotas nuo jo vaikų; nesutinka su bendravimu tik elektroninių priemonių pagalba bei tuo, kad tik kartą per dvi savaites gali matytis gyvai; nesutinka, kad pasimatymo metu šalia turėtų būti ieškovė, su kuria vyksta konfliktas.

38. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

39. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 išaiškinta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

40. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, kilo poreikis nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė gana minimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuria atsakovui suteikta galimybė bendrauti tik kas antrą mėnesio savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, esant nepilnamečių vaikų mamai ar jų globėjui, kitu metu atsakovas gali bendrauti tik elektroninių priemonių pagalba. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje esančios fotonuotraukos iš dalies patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas galimai vartoja narkotines medžiagas. Nors teismas ir sprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas vartoja narkotines medžiagas ir prie vaikų ir tokiu būdu traumuoja vaikų psichiką, tačiau kitų argumentų nenurodė.

41. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovas galimai vartoja psichotropines bei narkotines medžiagas bei pridėjo susirašinėjimą, kuriuo įrodinėjo, kad atsakovas nepilnamečius vaikus pasiimdavo į neaiškius susitikimus su draugais, kurie galimai taip pat vartoja psichotropines bei narkotines medžiagas. Anksčiau nutartyje buvo aptartos aplinkybės, jog tiek policijos pareigūnams, tiek atsakovo tėvams kyla įtarimų, jog abu vaikų tėvai vartoja psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Trakų PK 2022-09-08 pažymos abu tėvai buvo nuvežti į patikrinimui į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos skyrių. Byloje nėra pateiktas atsakymas dėl toksikologinio tyrimo rezultatų. Įtarimai dėl atsakovo piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis laikytini pagrįstais įtarimais, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė gana minimalų atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Tokia bendravimo tvarka užtikrinama vaikų apsauga nuo galimos žalos, bendraujant su galimai apsvaigusiu tėvu.

42. Pastebėtina, jog atsakovas turi galimybę teikti prašymą pirmosios instancijos teismui pakeisti laikiną bendravimo tvarką, pateikdamas duomenis, paneigiančius įtarimus dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, jei reikalinga, taip pat ir dėl galimo gydymosi nuo priklausomybės. Ieškovė yra pridėjusi galimą atsakovo susirašinėjimą, kuriame kalbama apie narkotikų vartojimą. Įvertinus tai, kad galimas svaiginimasis kelia grėsmę šalia esantiems nepilnamečiams vaikams, spręstina, kad siekdamas bendrauti be pašalinių asmenų, atsakovas turi pateikti paaiškinimą dėl ieškovės pateiktų duomenų. Iš Tarnybos pateiktų duomenų (2022-11-14 raštas Nr. S-775) matyti, kad atsakovas nebendrauja su vaiko teisių apsaugos specialistais. Atsakovas, nors atskirajame skunde ir nurodo, kad jis norėtų didesniu mastu bendrauti su vaikais, tačiau nepateikia jokios kitos bendravimo tvarkos, todėl teismas net neturi ką svarstyti. Tuo atveju, jei atsakovas pateiktų duomenis, kurie paneigtų įtarimo dėl jo galimo kelti pavojaus bei pateiktų pagrįstą ir apgalvotą bendravimo su vaikais tvarką, toks atsakovo prašymas galėtų būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

43. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atitinka bylos duomenis, todėl jo keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinių pažeidimų

44. Atsakovas nurodo procesinius pažeidimus, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki ieškinio įteikimo atsakovui.

45. Nustatyta, kad gavusi ieškinį, teisėja uždėjo rezoliuciją „prašymą priimti, siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, siūlyti atsakovui pateikti paaiškinimus dėl prašymo, įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti išvadą dėl prašymo, nustatyti terminą šiems procesiniams veiksmams atlikti iki 2023-02-20 (imtinai). Nagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka 2023-02-21 15:00“. Ieškinys atsakovui kartu su pranešimu apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiųstas 2023-02-14 adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Skundžiama nutartis įteikta 2023-03-03, atsiliepimo pateikimo terminas 14 d., atsiliepimas pateiktas 2023-04-14.

46. Įstatymas neįpareigoja apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą privalomai pranešti atsakovui. Galimybė apsispręsti dėl pranešimo palikta teismui. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

47. Šiuo atveju teismas ėmėsi priemonių informuoti atsakovą apie procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau dėl itin trumpo įstatyme numatyto termino atsakovas iki teismo posėdžio nebuvo informuotas. Atsakovas galėjo pasinaudoti procesine teise visus savo argumentus pateikti atskirajame skunde, todėl laikytina, kad nesavalaikio informavimo pasekmės buvo pašalintos procese, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo kausimą pagal atsakovo atskirąjį skundą.

48. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.