- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- AN2-118-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00534-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- MB Sentrakis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktorės J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2020 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 3-ojo statybos priežiūros skyriaus patarėjas V. P. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini): 1) nugriautas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruotas pastatas – karvidė 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) galimai toje pačioje vietoje, ant buvusių karvidės pamatų yra pastatytas metalinis sandėlis (ilgis 20,30 m, plotis 8,92 m, aukštis apie 5,0 m); 3) sklypo pietrytinėje pusėje pastatyti galimai gyvenamojo namo, netaisyklingos formos betoniniai pamatai (užstatytas plotas – 136,02 kv. m); 4) sklypo šiaurės rytinėje pusėje įrengti dar vieni betoniniai pamatai (ilgis 9,40 m, plotos 7,40 m), pamatai apšiltinti putų polistirolu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi MB (duomenys neskelbtini) skundas atmestas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
8. Apeliaciniame skunde MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį.
8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė į teismo posėdį atvyko pavėlavusi, kadangi sumaišė administracinio nusižengimo bylą Nr. II-19-272/2022 su civiline byla Nr. e2VP-909-1151/2022 dėl antstolės įpareigojimo nugriauti statinį nevykdymo, kuri vyko tame pačiame teisme 2022 m. vasario 2 d. 15.30 val., be to, apeliantė turėjo dalyvauti tame pačiame teisme 2022 m. vasario 2 d. 14.00 val. vykusioje civilinėje byloje Nr. e2VP-913-1150/2022 dėl antstolės įpareigojimo nugriauti statinį nevykdymo, taigi suprantama, kad bylos tarpusavyje susimaišė. Tačiau ji į teismo posėdį teisėjos sprendimu nebuvo priimta. Taip pat skunde pažymima, kad duomenys apie administracinio nusižengimo bylą nebuvo patalpinti EPP sistemoje, todėl neaišku kokie dokumentai yra byloje, kokiais įrodymais rėmėsi teismas, nes MB (duomenys neskelbtini) el. paštu buvo atsiųsti tik šaukimas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) atsiliepimas.
8.2. Apeliantė pabrėžia, kad Departamentas 2021 m. kovo 3 d. savavališkos statybos aktą išsiuntė MB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu, t. y. ten, kur yra pamatai, todėl aišku, kad MB (duomenys neskelbtini) dokumentų negavo, nors prieš tai Departamentas visą informaciją jiems siųsdavo el. paštu. Apie šiuos Departamento surašytus aktus apeliantė sužinojo tik 2021 m. birželio 15 d. nuvykusi į Departamento būstinę, kur jai ir buvo įteikti minėti dokumentai. Apeliantė nurodė, kad parašys paaiškinimą ir prašė protokolą surašyti jai nedalyvaujant.
8.3. Apeliantė akcentuoja, kad ji 2021 m. liepos 1 d. pranešė vieninteliam MB (duomenys neskelbtini) nariui R. B., kad ji dėl svarbių asmeninių priežasčių nuo 2021 m. liepos 16 d. nutraukia 2020 m. lapkričio 19 d. sudarytą Vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. apie tai 2021 m. rugsėjo 29 d. pranešė Departamentui.
8.4. Skunde nurodoma, kad antstolei M. G. perduota vykdomoji byla Nr. 0007/21/01081, kurioje MB (duomenys neskelbtini) yra įpareigota nugriauti minėtame sklype statomo gyvenamojo namo pastatus ir sutvarkyti statybvietę. 2021 m. spalio 21 d. įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, todėl skolininkas privalėjo per 30 dienų nuo dokumento gavimo dienos įvykdyti antstolės nurodymą. 2021 m. gruodžio 9 d. buvo nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) nenugriovė pastatytų pamatų ir nesutvarkė statybvietės, t. y. šio įpareigojimo neįvykdė, todėl antstolė civilinėje byloje Nr. e2VP-909-1151/2022 paprašė skirti skolininkui MB (duomenys neskelbtini) iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Apeliantė pažymi, kad ši byla šiuo metu dar neišnagrinėta.
Atsiliepimas
8.5. Cituodama Departamento atsiliepimą į MB (duomenys neskelbtini) skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, apeliantė teigia, kad Departamentas neatsižvelgia į kitos šalies interesus, nors Statybos įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino išimtinę galimybę įteisinti savavališkai pastatytus ar statomus statinius, kurie yra pastatyti arba yra statomi nesilaikant formalių procedūrų, tačiau kai tokios paskirties statinių statyba iš esmės yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) ar tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo arba saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Apeliantė pažymi, jog pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala visuomenei ar atsiradusios kitos neigiamos pasekmės, taip pat nebuvo nustatyta ir nukentėjusiųjų asmenų. Skundą dėl savavališkos statybos pateikė subrangovo UAB (duomenys neskelbtini) samdytas statybų vadovas E. J., kuris turėjo organizuoti statinio statybas valdymo būdu ir gauti statybas leidžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu bendrasavininkai yra nepelnytai priversti bylinėtis su Departamentu ir dėl to patirti ženklius nuostolius.
Šalies argumentai
8.6. Apeliantė nurodo, kad dar iki savavališkos statybos užfiksavimo sklypo bendrasavininkai buvo paprašę Trakų raj. savivaldybės administracijos leisti atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. 2020 m. lapkričio 17 d. ZPDRIS informacinėje sistemoje įregistruotas savivaldybės sprendimas rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 27 d. su A. R. sudaryta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gruodžio 1 d. su projektuotoju A. G. sudaryta Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios vietos (vieno buto) pastato (6.1) statybos projekto parengimo. J. L. sudarė Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (7.17) statybos projekto parengimo. Skunde pažymėta, jog žemės sklypų atidalinimo procesas ilgai užtrunka, todėl bendrasavininkai neplanavo vykdyti statybų iki bus atidalinti sklypai iš bendros nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas reikalauja skubiai nugriauti pamatus, laukti iki bus atidalinti sklypai nebėra galimybės, todėl, siekiant kuo greičiau įteisinti pradėtus statybos darbus, 2021 m. birželio 29 d. G. L. su projektuotoju A. G. sudarė naują Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir dviejų pagalbinių ūkio paskirties pastatų statybos projekto parengimo.
8.7. Skunde pažymima, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. MB (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios veiklos, kadangi negavo finansavimo pagal rengtus projektus, buvo sustabdžiusi veiklą. 2020 m. MB (duomenys neskelbtini) pajamos sudarė tik 4 000 eurų, o bendras nuostolis – 1 364 eurų, 2021 m. bendrija apskritai nevykdė jokios veiklos, neturi darbuotojų ir todėl neturi nei materialinių, nei fizinių resursų vykdyti statybas, visas lėšas ginčytinų pamatų įrengimui įnešė į bendriją jos vienintelis narys G. L., kuriam bendrija yra skolinga. Todėl MB (duomenys neskelbtini) skirtos baudos turės lemiamas neigiamas pasekmes įmonės finansiniams rodikliams ir ji galimai neturės galimybės toliau tęsti veiklos ir turės bankrutuoti.
8.8. Apeliantė akcentuoja, kad net ir nustačius savavališką statybą, sklypo savininkui turėjo būti suteikta galimybė įteisinti statinį prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normomis apeliantė pažymi, kad neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, o jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
8.9. Apeliantės vertinimu, nors Departamentas teigia, kad statinys priskiriamas naujo neypatingo statinio kategorijai, kurio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti, šių teiginių Departamentas jokiais įrodymais nepagrindžia. Pažymėjo, kad remiantis rangos sutartimi, MB (duomenys neskelbtini) planavo statyti nesudėtingą iki 80 kv. m. gyvenamąjį namą kartu su pagalbinio ūkio paskirties pastatu, tačiau statybų valdytojas neparengė bei nesuderino su užsakovu statybos projekto, todėl iš Departamento pateiktų tyrimo duomenų realiai neįmanoma nustatyti faktinių statybos tikslų ir konstatuoti, jog yra vykdoma konkretaus statinio statyba. Nesant neabejotinų faktinių aplinkybių nustatyti teisės pažeidimai laikytini nepagrįstais, kas leidžia spręsti, jog savininko nuosavybės teisių apribojimai neturi teisinio pagrindo.
8.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad naujasis žemės sklypo bendrasavininkas G. L., kuris neturėjo galimybės įteisinti šio turto savo vardu dėl Departamento nustatytos MB (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos pasekmių šalinimo procedūrų, parengti projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinius, todėl 2021 m. lapkričio 12 d. MB (duomenys neskelbtini) pateikė Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atliktų darbų vertė sudaro 7 173 eurų ir PVM, taigi įmokos dydis pagal Statybos įstatymo 1 priedą sudarytų 520,20 eurų. Nurodytą įmoką G. L. 2021 m. lapkričio 16 d. sumokėjo į VMI sąskaitą, apie atliekamus savavališkos statybos pasekmių pašalinimo veiksmus informavo antstolę bei Departamentą.
8.11. Apeliantė pažymi, kad ji naują vadovavimo MB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarė 2022 m. sausio 27 d. ir tik grįžusi į darbą sužinojo apie MB (duomenys neskelbtini) turtui taikomus apribojimus ir nedelsiant aiškinosi dėl savavališkos statybos įteisinimo galimybių. 2022 m. sausio 27 d. G. L. ir MB (duomenys neskelbtini) apeliantei suteikė įgaliojimą rengti statybos projektą, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti statinius. 2022 m. vasario 16 d., ištaisiusi anksčiau pateikto prašymo trūkumus, apeliantė Trakų raj. savivaldybės administracijai iš naujo pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. kovo 4 d. patenkintas, taigi žemės sklypo bendrasavininkai galės pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti statybas. 2022 m. vasario 8 d. buvo suderinta su Trakų raj. savivaldybės administracijos Architektūros skyriumi UAB (duomenys neskelbtini) pateikta ataskaita „Toprografinių ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų teikimas derinti ir tvarkyti“, o 2022 m. vasario 4 d. su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta techninė užduotis dėl geologinių ir geotechninių lauko tyrinėjimo darbų atlikimo.
8.12. Skunde akcentuojama, kad projektuotojas, dėl didelio užimtumo, jokių darbų pagal 2021 m. birželio 29 d. Projektavimo sutartį neatliko. Bendraturčiai kreipėsi į dvi projektuotojų įmones – UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini), kurios nurodė, kad galėtų atlikti projektavimo darbus ne anksčiau kaip per 7-8 mėnesius. Apeliantė pabrėžia ir tai, kad savavališkos statybos įteisinimas užtrunka ne dėl statytojų kaltės, bet dėl objektyvių, nuo statytojų nepriklausančių aplinkybių, tačiau bendrasavininkai deda visas pastangas, kad kuo greičiau gautų visus statybas leidžiančius dokumentus.
8.13. Apeliantės nuomone, Departamento prašymas MB (duomenys neskelbtini) skirti 5 500 eurų baudą ir teismo nutarimas prašymą pilnai tenkinti bei prašymas skirti po 300 eurų baudą per dieną iki nurodymo nugriauti statinį įvykdymo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, baudos dydis nėra proporcingas padarytam nusižengimui, nes viršija pačio turto vertę. Pažymima, kad MB (duomenys neskelbtini) proceso metu buvo aktyvus, teikė atsiliepimus ir paaiškinimus į Departamento paklausimus ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą bei atliko ekspertizę ir sumokėjo VMI privalomą įmoką, informavo apie savo vykdomus veiksmus, nes visais veiksmais siekė išsaugoti statybų rezultatą, todėl padaryta žala jau yra padengta.
8.14. Skunde pabrėžiama, kad MB (duomenys neskelbtini) neginčijo Departamento priimtų aktų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo dėl objektyvių priežasčių, t. y. kompetencijos stokos ir netinkamai pasirinktų teisinės gynybos priemonių. Kadangi Trakų raj. savivaldybė tik 2022 m. kovo 24 d. patenkino bendrasavininkų prašymą dėl specialiųjų sąlygų išdavimo, nedelsiant bus rengiamas prašymas dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir teikiamas skundas dėl Departamento aktų panaikinimo ir leidimo įteisinti savavališką statybą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – Institucija) patarėja I. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Institucija nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvais dėl nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji informuota tinkamai, todėl realių procesinio pobūdžio kliūčių bylos nagrinėjimui nebuvo ir teismas pagrįstai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant apeliantei.
Atsiliepimas
9.2. Atsiliepime pažymima, kad Statybos įstatymo 67 straipsnyje nurodyta, jog minėto įstatymo 54-66 straipsniuose įtvirtinti pažeidimai taikomi juridinių asmenų padaliniams ir kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams bei yra tiriami, nagrinėjami, skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ANK straipsniuose nurodyti pažeidimai. Todėl teismas nagrinėjamu atveju veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
9.3. Cituodama apeliacinio skundo motyvus ir Statybos įstatymo normas, Institucija akcentuoja, jog visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas) yra nepanaikinti ir galiojantys, t. y. statytojas administracinių aktų neginčijo, jų turinys statytojui žinomas. Kol šie aktai yra nepanaikinti ir galiojantys, visi juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka, jie yra laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu ir juose nurodytos aplinkybės nepaneigiamos byloje pateiktais MB (duomenys neskelbtini) įrodymais.
9.4. Institucija pažymi, kad MB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentai dėl G. L. atliktų veiksmų patvirtina, kad statinio projektavimo darbai atliekami ir vykdyti statybos darbai yra sustabdyti kol bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, taigi darytina išvada, kad pažeidėjas suprato, jog atlieka statybos darbus neteisėtai ir siekia juos įteisinti. Taip pat pabrėžiama, jog apeliantės pozicija dėl teisės įteisinti statinį patvirtina jos siekį pasinaudoti įstatymų suteikiama teise įteisinti savavališką statybą, tačiau, Institucijos vertinimu, tokie MB (duomenys neskelbtini) veiksmai iš esmės jos neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Inspekcija pagrįstai surašė skundžiamą nutarimą ir skyrė bendrijai nuobaudą už savavališkos statybos darbų vykdymą.
9.5. Institucijos nuomone, apeliantės argumentai dėl savavališkai statomo statinio priskyrimo naujo neypatingo statinio kategorijai yra nepagrįsti, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti apie tai, kad traukiamas atsakomybėn asmuo pradėjo neypatingo statinio statybą. Taip pat skunde nurodoma, kad MB (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, todėl Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl 2021 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų, ko pasėkoje antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą. Institucija pabrėžia ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-913-1150/2022 yra savarankiškas civilinis procesas, kurio metu sprendžiama dėl baudos skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka, ir ši teisena nedaro įtakos administracinės nuobaudos skyrimui.
9.6. Atsiliepime nurodoma, kad MB (duomenys neskelbtini) skunde nurodytos aplinkybės ne tik negali būti pripažintinos juridinio asmens atsakomybę lengvinančiomis, tačiau negali būti laikytinos bei pripažintino ekstraordinariomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą neskirti MB (duomenys neskelbtini) baudos. Remdamasi kasacinio teismo praktika, Institucija teigia, kad bendrija, darydama priešingai teisei veiką bei vykdydama statybas be statybą leidžiančio dokumento, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat numatė, kad dėl neteisėtos statybos gali atsirasti Statybos įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo, t. y. tiesiogine tyčia pažeidė įstatymo saugomą interesą. Institucijos nuomone padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis ar padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra bendrijos pasirinkto netinkamo elgesio modelio pasekmė. Todėl nagrinėjamu atveju Inspekcija vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalimi ir bendrijai skyrė ne mažesnę nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio dydžio baudą.
9.7. Remdamasi teismų praktika, Institucija teigia, kad nagrinėjamu atveju MB (duomenys neskelbtini) skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų taip ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę, kad ji turėtų būti neskiriama, t. y. būtų pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Institucija pažymi ir tai, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcija, matyti, jog įstatymų leidėjas šį nusižengimą laiko išties pavojingu. Akcentuojama, jog Inspekcija pradėjo statybos darbų patikrinimą dar 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau joks statybą leidžiantis dokumentas nėra pateiktas iki dabar.
9.8. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo padarymas buvo konstatuotas pagrįstai, o nuobauda paskirta atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes ir į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju neegzistuoja jokios išimtinės aplinkybės, kurios pagrįstų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, todėl nėra pagrindo neskirti baudos. Institucijos vertinimu, MB (duomenys neskelbtini) sumažinus paskirtos baudos dydį nebus pasiektas nubaudimo tikslas, bendrija nebus atgrasyta nuo naujų pažeidimų darymo ateityje, o priešingai, bus sukurtos prielaidos pažeidėjui tikėtis, kad ir kitą kartą darant neteisėtą veiksmą išvengs baudos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. L. nesutinka su juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) traukimu administracinėn atsakomybėn bei 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu paskirta 5 500 eurų dydžio bauda, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
11. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi bei aiškina, kad MB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, o bendrijai paskirta bauda galimai atims galimybę toliau tęsti veiklą ir lems bendrijos bankrotą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiami teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ir administracinę teiseną MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti apeliantės išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl MB (duomenys neskelbtini) nubaudimo pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį
13. 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog MB (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas. Minėto straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Nutarime nurodyta, kad administracinę atsakomybę už šių pažeidimų padarymą numato Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis, kurioje yra įtvirtinta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo 2 000 iki 9 000 eurų. Už tapačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 4 500 iki 17 000 eurų. Sprendžiant MB (duomenys neskelbtini) kaltės dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo klausimą, yra būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo vykdė naujo statinio statybos darbus; 2) kad asmuo pastatė neypatingąjį statinį; 3) kad statyba buvo savavališka, t. y. vykdyta neturint statybą leidžiančių dokumentų.
14. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. Inspekcijos nutarimas surašytas ir juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu bei nubaustas už tai, jog vykdė namo statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, ir minėtu nutarimu MB (duomenys neskelbtini) paskirta 5 500 eurų dydžio bauda. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumento, MB (duomenys neskelbtini) atstovė neginčija fakto, kad bendrija padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad Inspekcija bei teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo vykdyta konkretaus statinio statyba, kadangi iš pateiktų duomenų realiai neįmanoma to nustatyti, taigi nustatyti teisės pažeidimai nepagrįsti.
15. Apygardos teismo įsitikinimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti statybos tikslo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje yra įtvirtinta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą pastatą. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Vadovaujantis šio reglamento 7 punkto 7-1-7.4 papunkčiais, yra šios statinio statybos rūšys: 1) naujo statinio statyba; 2) statinio rekonstravimas; 3) statinio remontas (kapitalinis ir paprastasis); 4) statinio nugriovimas. Pagal reglamento 8 punkto 8.1-8.5 papunkčius, sklype, kuriame yra ar nėra statinių, vykdoma naujo statinio statyba gali būti atliekama šiais tikslais: 1) pastatyti naują statinį; 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne; 3) nutiesti naujus inžinierinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; 5) atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Iš byloje esančių duomenų yra matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d. patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinėje pusėje yra pastatyti galimai gyvenamojo namo, netaisyklingos formos betoniniai pamatai, o sklypo šiaurės rytinėje pusėje įrengti dar vieni betoniniai pamatai (1 t., b. l. 94-98). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesant suderintam statybos projektui nėra aišku ar sklype esantys pamatai yra gyvenamojo namo, ar ūkio paskirties pastato, ar tai – ekspozicinė aikštelė, teismo vertinimu, tokie niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai neturi esminės reikšmės išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekama naujo statinio statyba.
16. Nors apeliantė neneigia, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma naujo statinio statyba, tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas nurodytų pamatų priskyrimas neypatingo statinio kategorijai. MB (duomenys neskelbtini) atstovė nurodo, kad jei objektas tikrovėje neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, jis negali būti laikomas statiniu, o jo kūrimo darbai – statybos darbais. Kaip matyti iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Minėto straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) bei užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje numatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Iš šių Statybos įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimų matyti, kad pamatų įrengimo darbai, atliekami statant naują statinį, yra priskiriami statybos darbų kategorijai nepriklausomai nuo paties statinio kategorijos. Teismo vertinimu, šios Statybos įstatymo normos leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomi naujo statinio statybos darbai, kurių metu pastatytas ginčo objektas – sklypo pietrytinėje pusėje esantys netaisyklingos formos gyvenamojo namo betoniniai pamatai.
17. Apeliantė taip pat ginčija minėtų pamatų priskyrimą neypatingojo statinio kategorijai, kadangi buvo planuota statyti nesudėtingą, iki 80 kv. m. gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Pažymėtina, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, anstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m. ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), aptariamų pamatų užstatytas plotas yra lygus 136,02 kv. m., taigi šis statinys negali būti priskiriamas nesudėtingojo statinio kategorijai, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio statinio statybos darbus planavo atlikti bendrija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, jog neypatingasis statinys – statinys, kuris nėra priskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Minėto įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra numatyta, jog ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Atsižvelgiant į nesudėtingojo ir ypatingojo statinių sąvokų pateikimą Statybos įstatyme, pritartina Inspekcijos išvadai, jog minėto sklypo pietrytinėje dalyje esantys pamatai priskirtini neypatingojo statinio kategorijai, o apeliaciniame skunde nurodyti priešingai teigiantys motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog tiek administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai MB (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus priskyrė naujo neypatingojo statinio statybos darbams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statant neypatingosios kategorijos statinį, projektas bei statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi. To paties įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Apeliaciniame skunde ginčijama tai, kad MB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už minėto dokumento įgijimą asmuo, kadangi, apeliantės nuomone, parengti bei su užsakovu suderinti minėtą statybos projektą turėjo ne bendrija, o UAB (duomenys neskelbtini) samdytas statybų valdytojas E. J.. Apygardos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, nėra. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma ar savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui) bei Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutikti su apeliantės motyvais, kad būtent dėl statybos rangovo (duomenys neskelbtini) kaltės ir trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų, bendrasavininkai MB (duomenys neskelbtini) ir G. L. yra nepelnytai priversti bylinėtis su Inspekcija ir patirti ženklius nuostolius, sutikti nėra pagrindo. Būtent statinio statytojas, t. y. MB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už statybai reikalingų dokumentų gavimą, o ne bet kurie kiti su vykdytomis statybomis susiję asmenys. Kadangi minėtų dokumentų MB (duomenys neskelbtini) nepateikė bei nurodė, kad jų neturi, teismas daro pagrįstą išvadą, kad sklype esantys pamatai yra pastatyti savavališkai, todėl MB (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį kaip savavališka statyba.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, Inspekcija pateiktuose rašytiniuose dokumentuose esančių teiginių nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o iš pateiktų tyrimo duomenų realiai nėra įmanoma nustatyti faktinių statybos tikslų bei konstatuoti, jog yra vykdoma konkretaus statinio statyba. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sutinka su Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai yra nepanaikinti ir galiojantys, t. y., MB (duomenys neskelbtini) šių administracinių aktų neginčijo, jų turinys statytojui yra žinomas. Teismo vertinimu, vien tai, jog bendrija neginčijo minėtų administracinių aktų dėl neva neteisingai pasirinktų teisinės gynybos priemonių savaime nereiškia, kad minėti Inspekcijos aktai yra neteisėti ar nepagrįsti.
20. Taip pat apeliantė nurodo, jog reali valstybei padaryta žala yra atlyginta, kadangi G. L. į VMI sąskaitą sumokėjo 520,20 eurų dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą pagal Statybos įstatymo 1-ą priedą. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mokėjimas įvykdytas 2021 m. lapkričio 16 d. Apygardos teismas pažymi, kad įmokos VMI sumokėjimas savaime nešalina MB (duomenys neskelbtini) atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, kadangi minėta įmoka skirta savavališkos statybos įteisinimui. Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis įteisinti savavališką statybą, privalo pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nagrinėjamu atveju tokio prašymo bylos medžiagoje nėra, o statybas leidžiantis dokumentas – neišduotas. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog šiuo metu ginčijamų pamatų statyba nėra įteisinta, o padaryto pažeidimo rezultatai – nepanaikinti. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad teismo sprendimas pripažinti bendriją kalta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį bei skirti administracinę nuobaudą iš esmės neužkerta kelio savavališkos statybos įteisinimui. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Inspekcijos priimtas nutarimas, kuriuo MB (duomenys neskelbtini) paskirta bauda, o ne Inspekcijos 2021 m. kovo 3 d. privalomieji nurodymai. Kadangi minėtų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
21. Aukščiau išvardintų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutartį, kuria paliko galioti Inspekcijos priimtą nutarimą nubausti MB (duomenys neskelbtini) pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, kadangi šios bendrijos veiksmuose yra visi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Naikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų teisinio pagrindo nėra.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio
22. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
23. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo, protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
24. Pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą bauda statytojams yra skiriama nuo 2 000 iki 9 000 eurų. Inspekcija MB (duomenys neskelbtini) paskyrė Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkį – 5 500 eurų dydžio baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skirtos baudos dydį paliko nepakeistą. Apeliantė, nesutikdama su tokiu sprendimu, prašo neskirti administracinės nuobaudos.
25. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimą tenkinti MB (duomenys neskelbtini) atstovės prašymą. Pažymėtina ir tai, kad prašymo tenkinimas ir administracinės nuobaudos neskyrimas iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
26. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudos, taip pat nėra pagrindo jos mažinti. MB (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda – bauda yra lygi Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkiui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių bendrijos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bauda buvo paskirta įvertinus MB (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apygardos teismas sprendžia, kad paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Vien tai, jog apeliantė nurodo, jog MB (duomenys neskelbtini) yra skolinga vieninteliam bendrijos nariui G. L., kuris į bendriją įnešė visas reikalingas lėšas ginčytinų pamatų įrengimui, nėra esminė ar išimtinė aplinkybė, pagrindžianti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Aptariame kontekste svarbu ir tai, kad bendrija, žinodama, jog realiai neturi papildomų lėšų be įneštųjų G. L., turėjo pareigą pasirinkti tinkamą elgesio modelį ir gauti statybas leidžiančius dokumentus prieš faktinį statybos darbų pradėjimą, tačiau to nepadarė. Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo realūs MB (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų neigiami padariniai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė bei neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Apygardos teismas konstatuoja, jog paskirta bauda yra paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių bei atitinka MB (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliaciniame skunde MB (duomenys neskelbtini) atstovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, kad tą dieną sumaišė posėdžių laikus ir į posėdį atvyko pavėlavusi, tačiau į teismo posėdį teisėjos sprendimu įleista nebuvo. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 3 dalyje yra numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigos: 1) laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis; 2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją. Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 1 d. kartu su Institucijos atsiliepimu buvo išsiųstas šaukimas į teismą. 2021 m. gruodžio 15 d. šie dokumentai grįžo neįteikti, kadangi, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jie buvo išsiųsti MB (duomenys neskelbtini) steigimo adresu, t. y. į sklypą, kuriame yra tik ginčo objektas – pamatai. 2022 m. gruodžio 22 d. MB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą siųsti dokumentus bendrijai el. paštu ir tą pačią dieną minėti dokumentai buvo išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad bendrija apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka, taigi apeliantės vėlavimas ir negalėjimas patekti į teismo posėdį buvo nulemtas tik nuo jos pačios elgesio priklausiusių subjektyvių aplinkybių, t. y. susimaišymo bylose.
28. MB (duomenys neskelbtini) atstovė nurodo ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta nepatalpinus bylos medžiagos į EPP sistemą, dėl ko apeliantei yra neaišku kokiais tiksliai duomenimis rėmėsi teismas priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Šiame kontekste apygardos teismas pabrėžia, kad, vadovaujantis ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, kad MB (duomenys neskelbtini) atstovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi ji turėjo realią teisę teikti prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tačiau to nepadarė.
29. Apeliaciniame skunde taip pat išreikštas prašymas MB (duomenys neskelbtini) netaikyti perteklinių poveikio priemonių. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, manytina, kad apeliantė turi omenyje civilinėje byloje Nr. e2VP-909-1151/2022 antstolės prašytą paskirti iki 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Nors apeliantė skunde nurodė, kad ši byla dar nėra išnagrinėta ir galutinė nutartis dar nėra priimta, apygardos teismas pabrėžia, kad civilinis procesas yra nesusijęs su administracinio nusižengimo teisena ir sprendimo priėmimas dėl minėtos baudos yra ne tik, kad ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau yra ir už apygardos teismo nagrinėjimo kompetencijos ribų. Dėl su minėta bauda susijusių klausimų apeliantė turėtų kreiptis į teismą, nagrinėjantį civilinę bylą Nr. e2VP-909-1151/2022.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartis, kuria buvo netenkintas MB (duomenys neskelbtini) skundas ir 2021 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo MB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, paliktas nepakeistas, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.