- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-718-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06878-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., išieškotoja akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.
2. Pareiškėja nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalimi, skundžia antstolės 2020 m. vasario 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199.
3. Pareiškėjos teigimu, tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolės veiksmų, bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turi būti tenkintas. Teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjai, įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja šios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis), nes, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai (CPK 178 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad pareiškėja rėmėsi tik teorinio pobūdžio išaiškinimais, tačiau nepagrindė savo teiginių apie galimus nuostolius, taip pat nenurodė konkrečių argumentų dėl tinkamos interesų pusiausvyros nustatymo ir išimtinės būtinybės sustabdyti vykdymo veiksmus konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog yra paduotas skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. tai, kad pareiškėja abejoja antstolės veiksmų teisėtumu, nėra pakankamas pagrindas nurodytai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
7. Pareiškėjai neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, teismas konstatavo nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šį pareiškėjos prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo bei prašymo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė teismas, pareiškėja šiuo atveju įrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nurodė visas įrodymais pagrįstas reikšmingas aplinkybes (jų visumą), kurias vertinant buvo galima padaryti pagrįstą išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, nurodė tinkamus ir pakankamus argumentus ir motyvus, tinkamai pagrindė savo teiginius apie galimus nuostolius, taip pat nurodė konkrečius argumentus dėl tinkamos interesų pusiausvyros nustatymo ir išimtinės būtinybės sustabdyti vykdymo veiksmus šiuo konkrečiu atveju, pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
8.2. Teismas turėjo motyvuotai išnagrinėti visus pareiškėjos pateikto skundo argumentus ir prašymus, tačiau pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai net nebuvo nagrinėjami. Teismas turėjo tinkamai nustatyti teisines esmines aplinkybes (jų visumą), įvertinti ir konstatuoti antstolės atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų neteisėtumą, nes antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolės vykdymo dokumentai buvo neteisingi, nes vykdomajame rašte, kurį teismas išdavė 2020 m. sausio 24 d. atsakovės skola buvo nurodyta 2041,34 Eur , o ne 2200,04 Eur, kaip buvo nurodyta antstolės vykdymo dokumentuose. Be to, teismas vykdomąjį raštą išdavė 2020 m. sausio 24 d., todėl išieškotojos sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškojimui turėjo būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes nepagrįstai padidino pareiškėjai (skolininkei) priskaičiuotas palūkanas, kurios turėjo būti panaikintos arba iš esmės sumažintos. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolės procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos sumokėti iš viso 2381,55 Eur į antstolės sąskaitą buvo neproporcingas ir nesąžiningas.
8.3. Teismas ignoravo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat prašymą išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą 12–18 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.
13. Spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, ginčydama antstolės D. M. vykdomojoje byloje 2020 m. vasario 21 d. priimtų raginimo įvykdyti sprendimą, patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumą. Susipažinus su skunde dėl antstolės veiksmų dėstomais nesutikimo su skundžiamais patvarkymais ir antstolės veiksmais teisiniais ir faktiniais argumentais, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos skundas prima facie yra nepagrįstas.
15. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai ir motyvuotai išnagrinėti visus pareiškėjos pateikto skundo argumentus ir prašymus, nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įvertinti antstolės atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų (ne)teisėtumą.
16. Jau nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skunde pareikšti reikalavimai vertintini tik preliminariai, t. y. teismas nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad skunde nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas pareiškėjai palankus procesinis sprendimas.
17. Pareiškėjai išaiškintina, kad jos skundas dėl antstolės veiksmų bus nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12921-1044/2020 paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. gegužės 12 d. 15 val.), kurioje ir bus iš esmės sprendžiama dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų bei reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.
18. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2019).
19. Pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).
20. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad yra paduotas skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. tai, jog pareiškėja abejoja antstolės veiksmų teisėtumu, nėra pakankamas pagrindas nurodytai laikinajai apsaugos priemonei taikyti.
21. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame teigia, kad ji tinkamai įrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nurodė visas įrodymais pagrįstas reikšmingas aplinkybes, kurias vertinant buvo galima padaryti pagrįstą išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, tinkamai pagrindė savo teiginius apie galimus nuostolius, nurodė konkrečius argumentus dėl tinkamos interesų pusiausvyros nustatymo ir išimtinės būtinybės sustabdyti vykdymo veiksmus šiuo konkrečiu atveju.
22. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjos prašomoje sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199 vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-7230-734/2019 dėl 2041,34 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 107,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Pažymėtina tai, kad pareiškėja neginčija savo piniginės prievolės išieškotojai egzistavimo, tačiau siekia, kad skolos sumokėjimas būtų išdėstytas. Taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimai būtų patenkinti, pareiškėjos prievolė išieškotojai neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdoma.
23. Įvertinus tiek skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius apie galimai pažeidžiamas pareiškėjos teises ir galimus nuostolius, pareiškėja nenurodė jokių teisiškai reikšmingų ir įrodymais pagrįstų išimtinių aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, juolab kad aptariamu atveju priverstinis skolos išieškojimas yra tik prasidėjęs.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.