Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam J. B., nukentėjusiojo gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2015-07-18, apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje - prie naktinio klubo „Malibu“, esančio Žirmūnų g. 106, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sėdėdamas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje, priekinėje keleivio vietoje, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų pro atdarą automobilio langą papurškė dujų balionėliu į akis prie minėto automobilio priėjusiam J. B., tuomet E. Z. išlipo iš minėto automobilio, kumščiu sudavė smūgį J. B. į veido sritį, dėl ko J. B. nugriuvo ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. Z. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ant žemės gulinčiam J. B. kojomis spyrė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais J. B. padarydamas: pakauškaulio lūžį su kraujosruva pakaušio dešinėje, kraujosruva pakaušio kairėje, nubrozdinimą momens kairėje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimą, kraujosruvas kairiame petyje, žaste, kairėje šlaunyje, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą, nes dėl pakauškaulio lūžio J. B. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. Z. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-07-18, penktadienį, į klubą „Malibu" atėjo vienas apie 01.30 val. klube sutiko iš matymo pažįstamus R. ir T., kurių pavardžių nežino. Su R. ir T. visą laiką kartu nebuvo, tik, kartas nuo karto prie jų prieidavo, pakalbėdavo. E. Z. klube alkoholio nevartojo. Išėjęs iš klubo pamatė, kad vyksta veiksmas: merginos ir vaikinai šurmuliuoja, kažkas purškė dujų balionėliu. Visi aiškinosi, kas purškia dujomis. Lauke pamatė pažįstamą T., apie kurį minėjo anksčiau, kuris ruošėsi išvažiuoti savo lengvuoju automobiliu. Automobilio tiksliai apibūdinti negali. Atsimena, kad automobilis buvo lyg ir juodos spalvos, markės nepamena. E. Z. priėjo prie T. ir paprašė, kad jį parvežtų namo. T. sutiko. E. Z. įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Jie jau ruošėsi išvažiuoti, kai prie automobilio pribėgo vaikinas, kuris lindo į mašiną muštis. Šis vaikinas atidarė dureles, bandė suduoti smūgius, o E. Z. tuo metu laikė dureles, norėjo jas uždaryti. E. Z. uždarė mašinos dureles, jas užrakino. Tada tas vaikinas pradėjo spardyti mašiną. Kiek prisimena, iš jo pusės buvo prišokęs tik vienas vaikinas, o iš mašinos kitos pusės, taip pat iš priekio taip pat buvo prišokę asmenys, kurie daužė automobilį. Netrukus T. su E. Z. išvažiavo. T. mašinoje buvo daugiau žmonių, E. Z. jų nepažįsta, kiek jų buvo, pasakyti negali. E. Z. T. išleido prie namų. Tą dieną E. Z. dujų balionėlio neturėjo. T. kontaktų E. Z. neturi. (b.l. 138).

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju J. B. susipažino tą vakarą, kai klube šventė K. S. gimtadienį, dalyvavo maždaug dvylika žmonių, iš kurių pažinojo tik V. J. ir K. S., su kitais šventės dalyviais susipažino tą vakarą. Ar visi dalyvavo iki galo, neprisimena. Alkoholį tą vakarą vartojo, bet įvykį prisimena gerai. Jie šventė grupelėmis. Jis tą vakarą daugiausiai buvo su V. J., likusieji sėdėjo išnuomotose patalpose. Jis su niekuo nekonfliktavo, tačiau vienu metu jam kažkas suėmė už galvos, palaikė ir paleido. Jis pagalvojo, kad tai draugai. Jį apsauga išvedė į kiemą. Tuomet jis stovėjo lauke ir laukė draugų apie penkias minutes, kai atsidarė durys ir jis pamatė keturių ar penkių vaikinų grupę, rankoje dujų balionėlį ir pajuto dujų čiurkšlę į akis. Kas vyko toliau nematė ir negirdėjo. Jį draugai nuvedė į šalį ir pasodino. Jis atsipeikėjo po maždaug dvidešimties minučių. Kai praėjo dujų poveikis, jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. J. B. buvo be sąmonės, suprato, kad su kažkuo mušėsi. Apie tai, kad vyko muštynės jam pasakojo V. J.. Jis žino, kad ta kompanija, kuri mušėsi, po įvykio išvažiavo.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju J. B. yra draugai. Klube „Malibu“ užsakytoje salėje dalyvavo J. B., Š. V., K. S., D. R., E., R. R., G., E.. Vieni išėjo anksčiau, kiti vėliau. Šalia kitoje salėje sėdėjo keturių ar penkių vaikinų kompanija, kurioje buvo ir E. Z.. Alkoholio tą vakarą šiek tiek vartojo, bet nebuvo girti. J. B. buvo taip pat šiek tiek išgėręs. Liudytoja E. Z. tada matė pirmą kartą. Kas mušė J. B. nežino, nes iš klubo išėjo paskutinė. Žino, kad anksčiau tą patį vakarą R. R. apipurškė dujomis, vėliau jo neįleido į klubą, todėl visa kompanija nutarė iš klubo išeiti. Išėjusi iš klubo, ji pamatė gulintį ant šaligatvio J. B., kuris buvo be sąmonės. Ji tada išgirdo D. R. šaukiant į išvažiuojančio automobilio pusę: „B., taip nesibaigs“, ir suprato, kad automobiliu išvažiavo asmuo pravarde B., kuris trenkė J. B.. Kažkas pasakė, kad J. B. sumušė ir jis krito atbulas. Ji matė išvažiuojantį juodos spalvos automobilį geltonais valstybiniais numeriais. Visi tvirtino, kad ta kompanija, kuri išvažiavo minėtu automobiliu, sumušė J. B.. D. R. jai sakė, kad ji matė kaip J. B. trenkė E. Z.. Sekančią dieną sužinojo, kad asmuo pravarde „B.“ yra E. Z., kurį žinojo D. R..

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo E. Z. nepažįsta, su nukentėjusiuoju J. B. yra pažįstami. 2015 metais, tikslios datos nepamena, naktį buvo klube, kur šventė jo pažįstamos K. S. gimtadienį. Iš viso klube buvo apie vienuolikos asmenų kompanija: J. B., jo mergina, D. R., K. S., S. J., R. R.. Visi šventė klubo VIP zonoje. Švenčiant pačiame klube jokio konflikto nepastebėjo. Kaip jam pasakojo R. R., būnant klube kažkas griebė R. R. už kaklo, užspaudė ir tuomet klubo apsaugos darbuotojai iš klubo išvedė R. R.. V. J. šio įvykio nematė, tačiau matė, kad išvedė R. R., todėl V. J. nuėjo paklausti apsaugos darbuotojų dėl kokios priežasties R. R. buvo išvestas iš klubo, tačiau apsaugos darbuotojai nurodė, kad dėl darbuotojų pažįstamų asmenų, todėl daugiau nieko nesiaiškino. Jis apie konfliktą papasakojo kartu su juo buvusiai kompanijai ir jie išėjo iš klubo. Paskui juos ėjo E. Z. kompanija, tai yra keturi-penki asmenys. Prie įėjimo į klubą jam šiek tiek teko dujų, daugiausiai teko R. R.. Po to įvyko muštynės. Arčiausiai automobilio buvo S. J., D. R., K. S., J. B.. Tai buvo 7 BMW, tamsios spalvos, kitos šalies valstybiniais numeriais. Jis arti nebuvo priėjęs, todėl nematė, kas buvo automobilio viduje. Prie klubo buvo daug žmonių, todėl, stovėdamas maždaug dvidešimties metrų atstumu, gerai nematė, kas vyko, kas ir kam trenkė. Spėjo nufotografuoti valstybinį numerį, tačiau žmonių nespėjo nufotografuoti. E. Z. dujas tikrai purškė. Mušimo momento nematė, nes buvo daug žmonių, bet niekas nesikišo. Jie dujas purškė ant visų. J. B. buvo kitame gale, o E. Z. kompanija buvo prie jo, netoli automobilio. Vienas iš tų vaikinų buvo kaltinamasis. Dar buvo gal R.. E. Z. atpažino iš nuotraukų, kurias siuntinėjo panelės. Konflikto metu jokių vardų, pravardžių negirdėjo. Kai tie vaikinai išvažiavo, jis priėjo prie J. B., kuris gulėjo ant grindinio, prie galvos matėsi kraujo, lūpos buvo taip pat kruvinos ir jis buvo be sąmonės. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Policijos pareigūnai jį apklausė, jis parodė jiems dujų balionėlį. Žino, kad po muštynių J. B. buvo Šventojoje reabilitacijoje.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas dujų balionėlis, saugomas Vilniaus m. 1 PK, apžiūrėtas tai užfiksuojant apžiūros protokole (b.l. 197).

Vilniaus apskrities Vyriaisojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio Albert Kazarin tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-18 apie 03.10 val. patruliuojant Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu M.Laurinaičiu iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 106 prie „Malibu“ klubo muštynės, vienas guli be sąmonės. Atvykę nurodytu adresu ant žemės prie „Malibu“ klubo rado be sąmonės gulintį J. B.. Atvykusi GMP brigada jį išvežė į ligoninę. Įvykio liudytojai spėjo padaryti užpuolikų BMW markės automobilio su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais fotonuotrauką. D. R. pasakė, kad žino vieno iš užpuolikų vardą E., kuris gyvena Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje. D. R., Š. V. ir K. S. paaiškino, kad agresyviai nusiteikusių 4-5 vaikinų kompanija išėjusi iš klubo pradėjo kabinėtis prie aplinkinių ir J. B. kažką minėtiems asmenims pasakius, vienas iš jų trenkė J. B. į galvą ir tas nukrito bei prarado sąmonę, o užpuolikai su minėtu automobiliu BMW išvažiavo nežinoma kryptimi. (1t., b.l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų.

BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015).

Nors kaltinamasis E. Z. neprisipažimo padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo parodymus paneigia ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis E. Z. neigė, kad smurtavo nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės tvirtino teisme, kad jo pravardė yra „B.“, o ne „B.“, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė liudytoja D. R.. Vienok E. Z. teisme pripažino aplinkybę, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kontaktas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kai E. Z. sėdint automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, kur turėtų būti vairas, prie jo priėjęs nukentėjusysis atidarinėjo dureles, o E. Z. laikė dureles. Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. parodė, kad nukentėjusysis ir kartu su juo buvę asmenys spardė automobilį, su kuriuo jis išvažiavo, tačiau teisme šių aplinkybių nenurodė. Nors E. Z. neigė kartu su juo buvusiais asmenimis smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, savo iniciatyva susitiko su nukentėjusiuoju J. B., siūlė jam pinigų ir bandė su juo susitarti. E. Z. parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Nukentėjusysis J. B., liudytojos D. R., K. S. teisme parodė, kad matė kaip E. Z. išlipo iš automobilio priekinės keleivio pusės sėdynės (automobilio vairas buvo dešinėje pusėje). Šią aplinkybę, kad E. Z. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, kur įprastai būna vairas, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis. Liudytojos D. R., K. S. patvirtino, kad matė kaip E. Z. papurškė dujų J. B., sudavė ranka nukentėjusiajam J. B., nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, matė kaip po to E. Z. su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis mušė rankomis ir kojomis ant žemės gulintį J. B. į įvairias kūno vietas. Liudytoja D. R. įvykio metu atpažino kaltinamąjį ir, žinodama jo pravardę "B.", šaukė jį šia pravarde girdint kitiems liudytojams, sakydama, kad taip šio įvykio nepaliks. Iš karto po nusikalstamos veikos padarymo atvykusiems policijos pareigūnams liudytoja D. R. paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad atpažino E.ą, gyvenantį Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje, kaip vieną iš nukentėjusįjį sumušusių ir iš įvykio vietos pasišalinusių asmenų ir tai užfiksuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1t., b.l.14). Vėliau liudytojai žinodami, kad kaltinamasis gyvena Lazdynų mikrorajone, kuriose kavinėse, sporto klubuose jis lankosi, padėjo ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nustatyti E. Z., kaip vieno iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, asmenybę. Liudytojos Š. V., S. J. savo parodymus patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat liudytojos D. R., K. S. atpažino kaltinamąjį E. Z., kaip asmenį, kuris sudavė J. B. į veidą, nuo ko jis nugriuvo ir po to spardė kojomis kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis gulintį ant žemės nukentėjusįjį. Liudytojos D. R., K. S. matė visas įvykio aplinkybes, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja S. J., nors nematė kas sudavė smūgius, tačiau išėjusi iš kavinės pamatė išvažiuojantį automobilį su geltonos spalvos numeriais, girdėjo D. R. šaukiant: "B.ai, taip nesibaigs" ir sužinojo, kad J. B. sumušė minėtu automobiliu išvažiavę asmenys. Sprendžiant iš liudytojų parodymų, nukentėjusysis J. B. po to, kai jam papurškė į akis dujų ir sudavė smūgius, iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai nereagavo į aplinką. Pagal specialisto išvadą J. B. buvo sulaužytas pakauškaulis, todėl jis po suduotų jam smūgių galėjo ir nematyti kas, į kurias vietas ir kiek smūgių jam sudavė. Apklaustų teisme liudytojų duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, nenustatyta aplinkybių, kad liudytojai iki įvykio pažinojo kaltinamąjį, turi kokių nors piktumų jo atžvilgiu ir dėl to galėjo jį apkalbėti. Teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, sprendžia, kad nors ne visi teisme apklausti liudytojai matė kaip buvo mušamas nukentėjusysis, tačiau byloje pakanka įrodymų padaryti pagrįstoms išvadoms, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikaltamą veiką ir yra kaltas dėl jos padarymo.

Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad kaltinamasis E. Z. nusikalstamą veiką padarė tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo elgesys sąlygotas nenustatytų priežasčių, nėra nustatyta, kad toks elgesys galėjo būti išprovokuotas paties nukentėjusiojo J. B. neteisėtais veiksmais, iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis E. Z. ir nukentėjusysis J. B. nebuvo pažįstami. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Malibu“, t.y. vietoje, kurioje gali lankytis ir realiai buvo kiti asmenys. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju sukėlė be aiškios logiškai paaiškinamos priežasties, jų veiksmų eiga ir vieta rodo, kad tyčia buvo nukreipta suduoti smūgius nukentėjusiajam dėl chuliganiškų paskatų.

Nustatytos faktinės aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis J. B. priėjo prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo E. Z. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kai kaltinamasis be jokios dingsties panaudojo dujų balionėlį ir papurškė dujų J. B. į veidą, po to, E. Z., išlipęs iš automobilio, kumščiu sudavė smūgį J. B. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką E. Z. kartu su kitais nenustatytais asmenimis kojomis ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė gulinčiam J. B. į įvairias kūno vietas. Nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2456/15(01) J. B. dėl nusikalstamos veikos darymo metu patirtų sužalojimų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė pakauškaulio lūžiu su kraujosruva pakaušio dešinėje, vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva pakaušio kairėje, vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimu momens srityje, vienu trauminiu poveikiu, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, vienu trauminiu poveikiu, galvos smegenų sumušimu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kraujosruvomis kairiame petyje, žaste, kairėje šlaunyje, keturiais atskirais trauminiais poveikiais.

E. Z. kaltinime nurodoma, kad jis šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 str. 1d. bet kurios bendrininkavimo formos būtinas požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris pagal teismų praktiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nors nebūtina, kad kiekvienas iš kaltinamųjų būtų išsamiai aptarę vykdomos nusikalstamos veikos detales, vis dėlto, jie bendrais bruožais turi suvokti daromos nusikalstamos veikos apimtį. Sprendžiant iš liudytojų parodymų, specialisto išvadoje pateikiamų duomenų nustatyti kaltinamųjojo E. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai parodo, kad jie buvo nusikaltimo bendavykdytojai. Po to, kai E. Z. sudavė pirmą smūgį J. B., būdami šalia ir matydami tokius bendrininko veiksmus jiems neprieštatavo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendram elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina E. Z. ir nenustatytų asmenų tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti nusikaltamą veiką. Vykdytojo ekscesas byloje nenustatytas, todėl šie nusikalstamos veikos padariniai pagrįstai inkriminuoti visiems nusikaltimo bendravykdytojams. Šioje byloje nėra duomenų, kad tyrimo metu nenustyti asmenys neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių. Jie visi buvo įleisti į naktinį klubą, taigi buvo adekvatūs, sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs aptartus kaltinamojo E. Z., nukentėjusiojo J. B., liudytojų Š. V., D. R., K. S., R. R., S. J., V. J. parodymus, ištirtus parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo protokoluose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, tarnybiniame pranešime užfiksuotus, specialisto išvados duomenis, sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad E. Z. 2015-07-18, apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje - prie naktinio klubo „Malibu“, esančio Žirmūnų g. 106, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sėdėdamas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje, priekinėje keleivio vietoje, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų pro atdarą automobilio langą papurškė dujų balionėliu į akis prie minėto automobilio priėjusiam J. B., tuomet E. Z. išlipo iš minėto automobilio, kumščiu sudavė smūgį J. B. į veido sritį, dėl ko J. B. nugriuvo ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. Z. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ant žemės gulinčiam J. B. kojomis spyrė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais J. B. iš chuliganiškų paskatų padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pakauškaulio lūžio J. B. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamasis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis supratę, kad po jų bendrais veiksmais suduotų smūgių nukentėjusysis nebereaguoja į aplinką, visi įsėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į E. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia),į tai, kad nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: E. Z. anksčiau teistas vieną kartą už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 187-192), psichiatrijos ligoninėse negydytas (b. l. 178, 180), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 179).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, su kaltinamojo asmenybe ir nukentėjusiojo interesais gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą teismas sprendžia, kad pagal LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t.y. įvertinus, kad kaltinamasis gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, taip pat apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų, nebenusikals ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bus paskirta protinga ir teisinga bausmė, o reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant sankcijoje numatytą artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant.

E. Z. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2015-07-23 15.45 val. (2t.b. l. 131), 2015-07-24 15.20 val. paleistas iš laikinojo sulaikymo (1t., b. l. 133).

E. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 150-151) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 148-149).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nors E. Z. nusikaltamą veiką padarė bendrininkų grupe, teismas atsižvelgia į įstatymo nuostatas, kad bendrininkų kaip padariusių žalą asmenų (skolininkų deliktinėje prievolėje) padėtis ir prievolės dėl žalos atlyginimo solidarus pobūdis nesikeičia; kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad visą žalą atlygintų vienas kuris iš bendrai padariusių žalą asmenų. Kai toks asmuo vienas atlygina kelių asmenų bendrai padarytą žalą jis įgyja regreso (atgręžtinio reiklalavimo) teisę į asmenį ar asmenis už kuriuos atlygino kreditoriui padarytą žalą (CK 6.280 str.1d.).

J. B. pareikštas 4841,21 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad J. B. gavo nedarbingumo pašalpą, negautos pajamos mažintinos Valstybinio socialinio draudimo fondo J. B. išmokėta nedarbingumo pašalpos suma 3386,88 Eur (2t., b.l. 39-40) ir iš E. Z. priteistina 1454,33 Eur J. B. naudai turtinei žalai, kurią sudaro pagrįstos išlaidos vaistams (2t., b.l.23), negautos pajamos bei išlaidos gynėjo teisinei pagalbai (2t., b.l. 22), atlyginti.

J. B. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai priteisti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Teismas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžia, kad J. B. pajautė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių pasekoje patirtų sužalojimų į gyvybiškai svarbų organą- galvą, t.y. akivaizdžiai gyvybei pavojingus sužalojimus dėl pakauškaulio lūžio, tiek į kitas kūno vietas, taip pat patyrė nepatogumų dėl vėliau taikyto gydymo, reabilitacijos. Po nusikalstamos veikos padarymo net septynis mėnesius buvo nedarbingas, gydėsi, atliko reabilitaciją. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių sveikatai negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti, pablogėjo atmintis, regėjimas. Jis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į padarytus gyvybei pavojingus sužalojimus išlieka sveikatos pablogėjimo rizika ateityje.

Be to, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 7240,5 EUR (25000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 EUR (10 000 Lt) iki 4344,30 EUR (15000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012,2K-497/2011,2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2K-194/2006). Panaši teismų praktika formuojama ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 EUR (800 Lt) iki 2896,20 EUR (10000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011). J. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl šis ieškinys tenkintinas iš dalies ir atsižvelgiant į nustatytas šioje byloje aplinkybes bei teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose iš E. Z. priteistina 5000 Eur J. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1449,86 Eur sumai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai. Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 str.) pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.580 str.1d., 6.290 str.3d.). Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė ir pagrindė 1449,86 Eur civilinį ieškinį, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo E. Z. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant E. Z. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynių mėnesių laikotarpį (BK 72 (2) str.).

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. Z. LR BPK 140 str. tvarka laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-23 15.45 val. (2t.b. l. 131) iki 2015-07-24 15.20 val. išbūtą laiką (1t., b. l. 133), tai yra vieną dieną.

Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo J. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš E. Z. priteisti 5000 (penkis tūkstančius) Eur nukentėjusiojo J. B. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 1454,33 Eur nukentėjusiojo J. B. naudai turtinei žalai atlyginti.

Patenkinti pilnai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį ir iš E. Z. priteisti 1449,86 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

E. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtą dujų balionėlį, saugomą Vilniaus m. 1 PK (b.l. 197), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.