Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-44533-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
2YT-44533-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2016 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) J. J. (J. J.) skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. J. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 2-4), kuriame prašo panaikinti antstolės I. B. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, kadangi antstolė išieškojimą vykdo iš visų lėšų, kurios skirtos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodo, kad remiantis teismų praktika (c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, 2S-988-254/2016), išieškojimas iš fizinių asmenų turto negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taigi negalima daryti jokių išimčių, kuomet išieškojimas vykdomas iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Antstolė I. B. su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2016-10-17 patvarkyme (b. l. 5-6) nurodė, kad skunde neteisingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, kadangi nagrinėjamojoje byloje ratio decidendi nesutampa. Pažymi, kad aukščiau minėtoje nutartyje buvo išaiškinta tvarka dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir ar jam prilyginamų pajamų, o šuo atveju faktinė situacija skiriasi – išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje. Papildomai pažymi, kad priimtas patvarkymas yra vykdymo proceso priemonė nustatyta CPK.

Atsiliepimas

Teismo 2016-10-17 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojui pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7).

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 450720 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N62-112/2010 dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojui Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui (vykd. b. Nr. 0011/09/03430, vykd. b. Nr. 011/10/08061). Antstolei nustačius, kad pareiškėjo J. J. buvimo vieta yra laisvės atėmimo vietoje, į šią įstaigą išsiuntė 2016-09-26 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0011/09/03430 b. l. 53).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).

Kasacinis teismas 2016-03-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolė, skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Sutiktina su pareiškėju, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, priimdama 2016-09-26 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Todėl 2016-09-26 antstolės patvarkymas Nr. S1-314904 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0011/09/03430, b. l. 53), priimtas vadovaujantis CPK 688 str. nuostatomis, pripažintinas neteisėtas ir naikintinas. CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Antstolė įpareigotina iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 str.). Teismas daro išvadas remdamasi ir aukštesnio teismo bei kita pirmosios instancijos teismo formuojama praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartis c. b. Nr. 2S-1477-560/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartis c. b. Nr. 2YT-25762-933/2016, 2016-06-27 nutartis c. b. Nr. 2YT-25554-910/2016 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-09-26 antstolis vykdomosiose bylose taip pat priėmė patvarkymą Nr. S1-314901 (vykd. b. l. 54) dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktą).

Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-225/2009).

Kadangi byloje yra priimtas ir teisėtas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-314901 (vykd. b. l. 54), įpareigojant Lukiškių TI-K vyr. buhalterį išskaityti iš skolininko pinigines lėšas pagal 733-743 straipsnio nuostatas, teismas neturi pagrindo vertinti, kad iš skolininko sąskaitos yra nurašytos lėšos (49,59 Eur) remiantis neteisėtu pripažinto patvarkymo pagrindu, dėl ko būtų pagrindas jas grąžinti skolininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0011/09/03430 priimtą 2016-09-26 antstolės patvarkymą Nr. S1-314904 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė