Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-389-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-02
Bylos Nr.: e2A-389-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05451-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: I. R.
Atsakovas: R. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-389-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05451-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ieškove I. R.; 2) priteisti iš atsakovo R. J. vaikui A. J. išlaikymą, po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo R. J. nepilnamečiam vaikui A. J. 4 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos (36 mėnesius), išlaikymo įsiskolinimą pervedant į ieškovės I. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 4) nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę I. R.; 5) priteisti ieškovei I. R. iš atsakovo R. J. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)ieškovei ir atsakovui gimė sūnus A. J. Šalys susituokę nebuvo. 2017 metų pabaigoje šalys išsiskyrė ir pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė liko gyventi su šalių mažamečiu sūnumi. Vaiko tėvas periodiškai bendrauja su sūnumi, jų santykiai geri, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiko tvarkos. Šalys draugiškai susitarė, kad atsakovas finansiškai prisidės prie sūnaus išlaikymo geranoriškai ir todėl ieškovė nesikreipė į teismą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo. Tačiau 2019 metais atsakovas sumokėjo tik 1 350 Eur vaiko išlaikymui, 2020 metais – 1 200 Eur, 2021 metais – 1 500 Eur, o 2022 metais iki ieškinio pateikimo dienos – 1 000 Eur, t. y. iš viso 5 050 Eur, o per paskutinius 36 mėnesius – 4 000 Eur, kas vidutiniškai yra po 111,11 Eur per mėnesį. Tokios sumos neužtenka minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Vaikas yra alergiškas, reikia naudoti tepalus alergijai mažinti. Išlaikymo įsiskolinimas už tris metus paskaičiuotas kiekvieną mėnesį išskaičiavus atsakovo teiktą išlaikymą ir vaiko pinigus, ir susidaro 222 Eur suma. Vaikas lanko darželį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovės valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovo skaičiavimais vaiko mėnesiniai poreikiai yra apie 400 Eur. Vaikas neserga lėtinėmis ligomis, kas mėnesį vaikui nereikia pirkti naujos striukės ar poros batų. Iki darželio atstumas iki 2 km, ieškovė važiuoja į tą pačią pusę į darbą ir vaiką užveža, o vaiką iš darželio pasiima močiutė, todėl ieškovė nepatiria papildomų išlaidų kurui. Atsakovas sutinka mokėti kas mėnesį 250 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovas savo poreikiams patenkinti išleidžia apie 300 Eur per mėnesį. Gyvena vienas, kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų, neturi. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų. Yra logistikos įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonė yra nedidelė, tik pradėjusi veiklą, todėl kartais jam darbo užmokesčio nelieka, jo mėnesinės pajamos yra apie 700 Eur. Kai pasiima vaiką, tuo metu jį visiškai išlaiko. Pirko vaikui žaislų (500 Eur), dviratuką už 170-180 Eur, planšetę – 100-150 Eur, rūbų ir avalynės (250 Eur), iš draugų perdavė ieškovei rūbų ir avalynės (150 Eur vertė). Ieškovė skaičiuoja darželio mokestį nuo 2019 m., tačiau vaikas darželį pradėjo lankyti tik nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; 1) nustatė nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su jo motina I. R. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo R. J. nepilnamečiam vaikui A. J. 250,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į I. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3) paskyrė ieškovę I. R. nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei I. R. 100,00 Eur žyminį mokestį ir 488,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisė iš ieškovės I. R. valstybei 121,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

5. Teismas įvertinęs, kad vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis, ieškovė visapusiškai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino.

6. Teismas spręsdamas dėl ieškovės nurodytų 80 Eur išlaidų kurui per mėnesį patiriamų dėl vaiko vežiojimo į ugdymo įstaigą, atsižvelgęs, kad tarp vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos yra 639 m atstumas, sprendė, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (80,00 Eur kurui) yra nepagrįsti ir sumažino iki 40,00 Eur per mėnesį. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus kvitus už vaikui pirktus maisto papildus, vitaminus ir vaistus, tai, kad vaikas yra alergiškais, jog ieškovė nurodė 50 Eur reikiamą sumą, o atsakovas – 20 Eur, sprendė, kad tikėtina, jog vaikui reikia ieškovės 40 Eur maisto papildams, vaistams ir vitaminams.

7. Teismas įvertinęs, kad ieškovės pateikti kvitai pagrindžia, kad tam tikru laiku vaiko už mokesčius mokėtina dalis, įvertinus šeimoje gyvenančių asmenų skaičių (4), buvo apie 60,00 Eur, jog ieškovė ateityje planuoja gyventi atskirai nuo mamos ir viena turės padengti visus komunalinius mokesčius bei tai, jog dalis mokesčių priklauso nuo centralizuotai fiksuojamų kainų, išlaidų mokesčiams nemažintino ir paliko 65,00 Eur per mėnesį sumą. Teismas atsižvelgęs į bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė išleidžia vaiko laisvalaikiui ne mažiau nei 50,00 Eur per mėnesį, o vaiko avalynei reikalinga bent 50,00 Eur suma, o rūbams – 60,00 Eur suma, sprendė, jog 40,00 Eur suma vaiko lavinimosi priemonėms ir žaislams yra pagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 580,00 Eur suma, kurią sudaro: 120,00 Eur maistui, 65,00 Eur darželio mokestis, 35,00 Eur asmens higienos priemonėms, apatiniam trikotažui, kirpyklai, 40,00 Eur maisto papildams, vitaminams, vaistams, 65,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 50,00 Eur laisvalaikio pramogoms, 50,00 Eur avalynei, 60,00 Eur rūbams, 40,00 Eur lavinimosi priemonėms ir žaislams, 40,00 Eur kuro išlaidoms, 15,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms.

8. Teismas vertindamas tėvų galimybę išlaikyti nepilnametį vaiką, nustatė, kad šalys gauna panašaus dydžio pajamas, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, nes jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, įmonės akcijos, ir šių daiktų vertė yra didesnė, nei turimi skoliniai įsipareigojimai, nėra duomenų, kad šalys dėl sveikatos sutrikimų ir/ar nedarbingumo negalėtų dirbti. Teismas sprendė, kad šalys turi vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas iš vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos 580,00 Eur sumos, atėmęs vaiko pinigus (80,00 Eur), ir gautą sumą (500,00 Eur), padalinęs pusiau, padarė išvadą, kad kiekvieno iš tėvų mokėtina kas mėnesį vaiko išlaikymui suma yra 250,00 Eur. Sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo dydį po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 7 d.

9. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, kad iki ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą šalys tikėtina buvo sutarusios dėl vaiko poreikių ir mokėtino išlaikymo sumos. Atsakovas teikė vaikui 150 Eur per mėnesį išlaikymą, 2019 m. jį mokėdamas kas 2–3 mėnesius (iš viso 4 kartus), 2020 m. 2 kartus per metus, 2021 m. 3 kartus per metus, 2022 m. iki ieškinio pareiškimo – 2 kartus. Atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir daiktais – pirko dviratuką, planšetę, žaislus, rūbus ir avalynę. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, kad iki kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kad ji prašė atsakovą padidinti išlaikymą vaikui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo nebuvo.

10. Teismas vertindamas vaiko poreikius laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d., atsižvelgė, kad vaikas tuo laiku buvo 2–5 metų amžiaus, nuo 3 metų (2020 m. rugsėjo 1 d.) pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. reikėtų pradėti skaičiuoti mokestį darželiui. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl to, kad vaikas prastai lankė darželį, todėl mokestis už darželį buvo mažesnis. Teismas sutiko, kad iškovė patyrė išlaidų maistui, vaiko higienai, sveikatai, laisvalaikiui ir lavinimui, rūbams ir avalynei, tačiau atkreipė dėmesį, kad šių išlaidų dydžio negalima nustatyti, nes jis grindžiamas tik ieškovės teiginiais, dėl to negalima įvertinti išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. teiktas išlaikymas visiškai tenkino nepilnamečio vaiko poreikius, todėl nėra pagrindo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. prašo: 1) iš dalies pakeisti pirmos instancijos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-303-1119/2023 ir priteisti iš atsakovo R. J. apeliantės I. R. naudai išlaikymo įsiskolinimą A. J., sumoje – 4 000 Eur; 2) perskirstyti proceso išlaidas ir priteisti apeliantės naudai iš atsakovo jos patirtas proceso išlaidas apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas neteikė reguliaraus išlaikymo vaikui, kadangi mokėjimai būdavo atliekami rečiau nei 3 mėnesių intervalais, iš esmės mokant 5, 7, 8 mėnesių tarpais, tačiau teismas darė išvadą, kad atsakovo teiktas išlaikymas per mėnesį sudarė po 150 Eur, nors įvertinus visą laikotarpį, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo vidutinė gauta iš atsakovo suma sudarė – 111 Eur, o ne 150 Eur. Apeliantė tokia poziciją grindžia aplinkybėmis, jog 2019 m. nuo spalio mėnesio atsakovas sumokėjo 300 Eur, 2020 m. – 1 200 Eur, 2021 m. – 1 500 Eur, o per 2022 iki ieškinio pateikimo dienos 1 000 Eur., tokiu būdu apeliantės iš atsakovo gauta vaiko išlaikymui suma per paskutinius 36 mėn. sudarė 4 000 Eur, kas atitinka – 111,11 Eur per mėnesį. Teismas dėl nežinomų priežasčių vertino periodą už 42 mėnesius, nors turėjo vertinti išlaikymo mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiu.

11.2. 2019–2020 m. mokėtas vaikui vidutiniškai 111 Eur išlaikymas per mėnesį, nei teismo nurodyta 150 Eur suma nėra adekvati ir negali būti laikoma teisingu išlaikymu. Teismas nepagrįstai visiškai perkėlė apeliantei įrodinėjimo pareigą dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio, kai tuo tarpu atsakovas privalėjo įrodyti, kad teikė pakankamo ir reikiamo dydžio išlaikymą vaikui.

11.3. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, atsižvelgė tik į išlaidas turėtas pradėjus vaikui lankyti darželį, tačiau visiškai nevertino, kad iki darželio vaikas turėjo kitas objektyvias išlaidas – sauskelnėms, rūbeliams, kuriuos itin sparčiai išaugo, todėl iš esmės atsvėrė vėliau atsiradusias išlaidas darželiui.

11.4. Dėl teismo argumentų, kad apeliantė turėjo pateikti rašytinius įrodymus apie patirtas vaikui išlaidas, pažymi, kad apeliantė per ginčo laikotarpį ypač vaikui esant mažam, atsakovu tikėjo ir pasitikėjo viliantis, kad jis teiks tinkamo dydžio išlaikymą ir nebuvo prioritetas visų kvitų rinkimas. Be to, apeliantė neturi teisinių žinių ir patirties kaip reikia minėtu atveju elgtis bei kokie duomenys svarbūs, kad ateityje pagrįsti savo reikalavimus.

11.5. Nesutinka su teismo argumentais, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. teiktas išlaikymas visiškai tenkino nepilnamečio vaiko poreikius. Vien aplinkybė jog apeliantė į teismą kreipėsi tik 2022 m. spalio 7 d. nepaneigia reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą. Be to šalys turėjo privalomą ikiteisminę mediaciją kuri iniciuota 2022 m. rugpjūčio 22 d., kas įrodo, jog dar iki šios akimirkos šalys turėjo ginčų dėl išlaikymo bei dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovui teko pareiga įrodyti susitarimo turinį ir kad būtent šalys tarėsi dėl 150 Eur konkrečiai, o jei toks susitarimas egzistavo, turėjo įrodyti, kad jį vykdė tinkamai visą laikotarpį. Atsakovas net nemokėjo 150 Eur vaiko išlaikymui.

11.6. Teismas nevertino, kad jeigu vertinti MMA pokyčius, paties atsakovo ginčo laikotarpiu teikta išlaikymo suma nesikeitė, kaip ir nesikeitė išlaikymo suma mokėta nuo 2019 m. pradžios, už laikotarpį, kurio neapima išlaikymo įsiskolinimas, nors šalims priteistas išlaikymo įsiskolinimas kasmet indeksuojamas ir jis gerokai didesnis nei teismo konstatuota už praeitį atsakovo teikta išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma.

11.7. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl fiksuotos teikiamo išlaikymo sumos, todėl teismo išvada, apie buvusį susitarimą yra subjektyvi teismo nuomonė. Atsakovas turėjo pareigą teikti vaikui tinkamo ir reikiamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovas turėjo įrodyti, kad vaiko poreikius tenkino pilna apimtimi ir kad jo teikta išlaikymo suma buvo pakankama. Vertinant atsakovo pajamas taip pat reikšminga, jog nors jis teigia patyręs išlaidų paskolų dengimui, bet jos susijusios su jo asmeniniu gerbūviu ir negali paneigti vaiko išlaikymo prioriteto.

11.8. Negalima laikyti papildomu išlaikymu atsakovo vaikui nupirktų daiktų, kadangi jie netenkino būtinų vaiko poreikių ir neapėmė šalių sutarimo dėl tokios vaiko išlaikymo formos ar jos tinkamumo. Šie daiktai, vertinami tik kaip dovanos, o ne tinkamas išlaikymas. Apeliantė net nurodė, kad atsakovo vaikui duotų dalies rūbų netiko dydžiai, pirkinių dalis net nebuvo susiję su vaiko poreikių tenkinimu ir pan. Atsakovas veikė savo nuožiūra, nepaisant svarbiausių vaiko interesų užtikrinimo. Nors atsakovas teigia, kad kelis kartus pirko rūbus, tačiau epizodinis rūpinimasis vaiku ir tam tikrų prekių nupirkimas vaikui, negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu išlaikymo vaikui teikimu

11.9. Apeliantė pateikė į bylą duomenis dėl jos įgytų būtinų daiktų vaiko vystymui ir augimui – lova-mašina, sportinis vežimas, autokėdutė, rogutės ir pan. Vien šių daiktų įsigijimas vaikui, įrodo išlaidas, kaip ir net ir nepateikus kvitų, kad vaikui būtinas maitinimas, rūbai, priežiūra, aprūpinimas higienos priemonėmis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-303-1119/2023 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantės teiginį, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl fiksuotos vaikui išlaikymo sumos mokėjimo, paneigia aplinkybė, kad visą laikotarpį nuo pat to momento, kai šalys nebegyveno kartu (nuo 2017 m. pabaigos) iki apeliantės kreipimosi į teismą, t. y. beveik penkerius metus, apeliantė nereikalavo iš atsakovo didesnio išlaikymo vaikui, nei atsakovas teikė, nesikreipė į jokias institucijas, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų tai dariusi. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. teiktas išlaikymas visiškai tenkino nepilnamečio vaiko poreikius.

12.2. Apeliantė į savo vaikui teikto išlaikymo dalį įskaičiuoja išlaidas už vaikui pirktus daiktus, todėl atsakovas taip pat pagrįstai laiko, kad vaikui išlaikymą teikė ne tik pinigais, bet ir daiktais. Teismas vertino, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir daiktais, todėl tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo apelianto teikto išlaikymo dydį.

12.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kad pavyzdžiui į išlaikymo įsiskolinimą ji įskaičiuoja ir vaiko vežimo į darželį su transporto priemone išlaidas, kai tuo tarpu vaikas darželį pradėjo lankyti tik nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, o transporto priemonę apeliantė įsigijo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., o atstumai nuo vaiko gyvenamosios vietos iki vaiko anksčiau lankyto darželio ir dabar lankomo darželio yra atitinkamai apie 100 m ir 600 m Apeliantė į įsiskolinimo sumą įskaičiuoja ir kitas išlaidas, kurias teismas sprendime nurodė esant nepagrįstai uždidintas ir nepriskiria prie išlaikymo atsakovo turėtas išlaidas kai jis pasiima sūnų pas save, nors analogiškas savo turėtas išlaidas apeliantė jau priskiria prie vaiko išlaikymo.

12.4. Privalomos mediacijos iniciavimo faktas pats niekaip neįrodo, kaip teigia apeliantė, jog atsakovo teiktas vaiko išlaikymas, apeliantės netenkino ir dėl to vyko ginčai su atsakovu. Apeliantė reikalaudama priteisti 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, turėjo pateikti įrodymus, kad tikrai yra susidaręs tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau apeliantė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R. ir atsakovui R. J. gimė sūnus A. J. Vaikas gyvena su motina I. R., adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“.

15. Ieškovė dirba ir per mėnesį gauna 897,79 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovei iš viso išmokėta 25 936,62 Eur atlyginimas atskaičius mokesčius, arba vidutiniškai 810,52 Eur per mėnesį (2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. vasario 1 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Ieškovė gauna išmokas vaikui (2021 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. gruodžio mėn. gavo 70,00 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. – 73,50 Eur, 2022 m. birželio mėn. – 2022 m. rugpjūčio mėn.– 80,50 Eur) (2022 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie pajamas). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto (2022 m. spalio 18 d. VĮ Registrų centras pažyma). 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 17 d. VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones).

16. Atsakovas nuo 2022 m. lapkričio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (Išrašas apie asmens darbovietę), turi 100 proc. įmonės akcijų. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo atsakovui iš viso 5 148,74 Eur darbo užmokestį arba vidutiniškai 514,87 Eur per mėnesį. Nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo atsakovui iš viso 15 551,80 Eur darbo užmokestį arba vidutiniškai 1 413,80 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo atsakovui iš viso 3 733,90 Eur darbo užmokestį arba vidutiniškai 414,88 Eur per mėnesį. Atsakovui nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo iš viso 6 179,72 Eur darbo užmokestį, arba vidutiniškai 882,82 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (2023 m. sausio 26 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Atsakovo vardu nuo 2019 m. gruodžio mėn. nėra registruotų transporto priemonių, tačiau atsakovas 2021 m. birželio 12 d. pateikė transporto priemonės Audi A8 įgijimo deklaraciją ir 2021 m. spalio 5 d. pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją (2023 m. sausio 24 d. VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones). Atsakovui nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 11 500,00 Eur (2023 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašas).

17. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) butų ūkis“ 2023 m. sausio 24 d. pažymos nustatyta, kad namo modernizavimui atsakovui buvo suteiktas kreditas, kurio nepadengtas likutis yra 2 924,02 Eur, mėnesinė įmoka – 27,65 Eur, grąžinimo terminas iki 2035 m. gegužės 20 d.

18. Iš banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. liepos 27 d. iš viso sumokėta 642,55 Eur palūkanų, nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2021 m. liepos 27 d. – 4 583,40 Eur įsiskolinimo. Iš 2023 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) informacijos nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 679,05 Eur vartojimo kredito, pagal sutartį atsiskaityta 2,85 proc.

19. Iš ieškovės pateiktų elektroninės bankininkystės duomenų („Mano sąskaitos“) nustatyta, kad atsakovas mokėjo tokį išlaikymą vaikui: 2019 m. kovo 22 d. – 450 Eur, 2019 m. birželio 17 d. – 300 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 300 Eur, 2019 m. spalio 16 d. – 300 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 400 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. – 500 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. – 800 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 300 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 700 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2022 m. rugsėjo 9 d.– 500 Eur, iš viso sumokėta 5 050 Eur išlaikymo vaikui, o nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. iš viso sumokėta 4 000 Eur.

20. Iš kvitų bei elektroninės bankininkės duomenų („Mano sąskaitos“) nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį moka darželio mokestį (44,50–62,00 Eur), 1 kartą mokėta (6,00 Eur) už kino teatro bilietą. Skiepų knygelėje yra įrašai, kad vaikas skiepytas nuo erkinio encefalito. Iš ieškovės pateiktų kvitų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio mėnesį kurui išleista 44,18 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 31,37 Eur, rūbams – 15 Eur. 2023 m. vasarį už maisto produktus išleista iš viso 307,57 Eur, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms ir žaislams – 27,44 Eur, vaistams ir vitaminams – 23,13 Eur, rūbams - 116,84 Eur, kurui – 52,03 Eur, 2023 m. kovą – 22,00 Eur išleista higienos priemonėms, 20,18 Eur už skiepą, 53,38 Eur už maistą. Už paslaugas butui sumokėtos šios sumos: 2021 m. lapkritį – 97,26 Eur, gruodį – 144,33 Eur, 2023 m. sausį – 176,98 Eur, vasarį – 221,00 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

23. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

25. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas vykdė šalių susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir sprendė, kad nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantė nesutiko su tokiais teismo argumentais, kadangi tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl konkrečios išlaikymo vaikui sumos, atsakovas nors ir mokėjo vaikui vidutiniškai per mėnesį 111 Eur išlaikymą, tačiau jis buvo nepakankamas. Atsakovas teigia, kad jis visada vykdė šalių susitarimą dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl apeliantė nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

27. Nors byloje nėra rašytinio šalių susitarimo dėl nepilnamečiui šalių sūnui konkrečios išlaikymo sumos mokėjimo, tačiau byloje esantys duomenys apie atsakovo atliktus mokėjimus sūnaus išlaikymui, patvirtina, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovas mokės vaikui išlaikymą. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios išlaikymo sumos mokėjimo.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad vien tik aplinkybė, kad apeliantė iki kreipimosi į teismą ieškiniu nereikalavo, kad atsakovas mokėtų didesnės apimties išlaikymą, pati savaime nepatvirtina, kad apeliantę tenkino atsakovo mokama vaikui išlaikymo suma. Aplinkybė, kad šalys kurį laiką nereiškė viena kitai pretenzijų dėl vaiko išlaikymo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo atsisakiusi savo reikalavimo teisės į nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą. Toks vaiko išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas iš esmės neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

30. Iš byloje esančių ieškovės pateiktų elektroninės bankininkystės duomenų („Mano sąskaitos“) nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. mokėjo vaikui tokį išlaikymą: 2019 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 300 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 400 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. – 500 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. – 800 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 300 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 700 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2022 m. rugsėjo 9 d.– 500 Eur, iš viso sumokėjo 4 000 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 111,11 Eur.

31. Sutiktina su apeliante, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstai skaičiavo atsakovo mokėto vaikui išlaikymo vidurkį sudėdamas ne sumokėtas sumas per 36 mėnesius (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d.), o visas mokėto išlaikymo iki 2022 m. spalio 7 d. sumas, t. y. už 42 mėnesius, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas vaikui mokėjo per mėnesį vidutiniškai 150 Eur išlaikymą, todėl nepagrįstai įvertino, kad toks teikto išlaikymo dydis buvo pakankamas vaiko poreikių patenkinimui.

32. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo 2–5 metų amžiaus. Sutiktina su apeliante, kad vaiko poreikiai vaikui augant keičiasi, tačiau išlaidos vaiko išlaikymui tam tikrais vaiko vystymosi periodais gali būti panašios. Pirmosios instancijos teismas nors ir sutiko, kad apeliantė be mokesčio už darželio, kurį apeliantė pradėjo mokėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., per trijų metų laikotarpį iki kreipiantis ieškiniu į teismą, patyrė išlaidų vaiko maitinimui, higienai, sveikatai, laisvalaikiu, rūbams, avalinei ir kt., tačiau atsižvelgęs, kad apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, sprendė, kad apeliantė neįrodė patirtų išlaidų dydį.

33. Teisėjų kolegija neabejoja, kad apeliantė galimai tam tikrą laiko tarpą neplanavo kreiptis į teismą ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl įrodymų apie patirtas išlaidas vaikui neišsaugojo. Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/202020 21 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

35. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Nagrinėjamu atveju būtų neprotinga ir neteisinga, atsižvelgiant į vaiko interesus, vertinti, kad vien dėl to, kad apeliantė neišsaugojo išlaidas vaikui pagrindžiančių rašytinių įrodymų, prarado teisę reikalauti, kad atsakovas padengtų susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Akivaizdu, kad vaikui augant, jei vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai vaiką auginantis tėvas (mama) neišvengiamai patiria išlaidas vaikui. Šiuo atveju nustatant vaiko poreikius nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d., tikslinga vadovautis pirmosios instancijos teismo nustatytu vaiko poreikiu nuo kreipimosi į teismą ieškiniu dienos, vaiko amžių bei atsižvelgti į buvusį minimalios mėnesinės algos dydį šiuo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 8 d. vaiko poreikius atitinka 580 Eur suma.

37. Minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu: 2022 m. – 730 Eur (atskaičius mokesčius – 533,65 Eur), 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius – 468 Eur), 2020 m. – 607 Eur (Eur atskaičius mokesčius – 447 Eur), 2019 m. – 555 Eur (atskaičius mokesčius – 396 Eur). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovei buvo mokami vaiko pinigai: 2022 m. – 73,50–80,50 Eur, 2021 m. – 70 Eur, 2020 metais – 60 Eur). Minėta vaiko pinigų suma yra mažintinas nustatytas šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

38. Įvertinus, kad vaiko poreikių tenkinimui po kreipimosi į teismą dienos nustatyta 580 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. vaikas buvo 2–5 metų mažiaus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti darželį, vaikui specialūs poreikiai nenustatyti, į aktualiu laikotarpiu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu nepilnamečio vaikų poreikių patenkinimą atitiktų 350 Eur suma.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo įvertino šalių turtinę padėtį ir konstatavo, kad šalys turi vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje šalys neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako ir vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. šalys taip pat turėjo vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. kiekvienas po 175 Eur. Atsakovui tenkanti minėtu periodu vaikui mokėtino išlaikymo dalis sudaro 6 300 Eur sumą.

40. Byloje nustačius, kad atsakovas vaikui nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. sumokėjo išlaikymui iš viso sumokėjo 4 000 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 111,11 Eur, iš mokėtinos bendros išlaikymo sumos 6 300 Eur atėmus atsakovo sumokėtą bendrą išlaikymo suma – 4 000 Eur, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 300 Eur sumą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, nors atsakovas teigia, kad vaikui pirko žaislus, drabužėlius ir kt., tačiau apeliantės paaiškino, kad ne visais atvejais atsakovo pirkti daiktai buvo tinkami vaikui, šalys nebuvo atskirai susitarusios dėl daiktų vaikui pirkimo būtinybės, todėl laikytina, kad atsakovo papildomai nupirkti vaikui daiktai, drabužėliai ir kt. buvo susiję su papildomų vaiko poreikių tenkinimu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, negali būti pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Atsižvelgiant minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl išlaidų vaiko papildomiems poreikiams, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą atsakovo vaikui papildomų poreikių tenkinimui patirtų išlaidų suma.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir netinkamai taikė teismų praktiką, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pakeistina, tenkinant iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisinat 2 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstytinos šalių turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

45. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir, atsižvelgęs, kad ieškinys tenkintas iš dalies (61,11 proc.) iš atsakovo ieškovei priteisė 488,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės valstybei priteisė 121,85 Eur išlaidų už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, bei įvertinęs, kad ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas, iš atsakovo ieškovei priteisė 100,00 Eur žyminį mokestį.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, ir yra atleista nuo žyminio mokesčio dėl pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 800,00 Eur išlaidas.

47. Atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus paskirtas advokatas, už kurio teiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 313,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai pamokėti) ir 10 (kitos būtinos išlaidos) punkte nurodytas išlaidas.

48. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis dėl iš dalies patenkinto reikalavimo už išlaikymo įsiskolinimą nepaskirstytinas.

49. Tačiau yra pagrindas spręsti dėl išlaidų patirtų už advokatų paslaugas perskirstymo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šis reikalavimas patenkintas 57,50 proc. (2 300 Eur : 4 000 Eur) x 100), ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83,33 proc. (250 Eur : 300 Eur) x 100), iš viso ieškinio turtiniai reikalavimai patenkinti 70,41 proc. (57,50 proc. + 83,33 proc.) : 2). Ieškinio neturtinis reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas visiškai. Iš viso yra patenkinta 85,70 proc. (100 proc. + 70,41 proc.) : 2) ieškinio reikalavimų.

51. Kadangi ieškinys patenkintas 85,70 proc., ieškovė įgijo teisę į 685,60 Eur (800,00 Eur x 85,70 proc.) išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis), ir 100,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme didintina 785,60 Eur suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 14,30 proc. (100 proc. – 85,70 proc.), todėl iš ieškovės valstybei priteistina išlaidų už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą mažintina iki 44,81 Eur (313,33 Eur x 14,30 proc.) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

52. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, yra 11,12 Eur. Iš atsakovo, kuris yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, šių išlaidų dalis nepriteistina, o iš ieškovės priteistina suma 1,59 Eur (11,12 Eur x 14,30 proc.) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei taip pat nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 90 Eur žyminis mokestis.

54. Atsakovui atsiliepimą į apeliacinė skundą rengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus paskirtas advokatas, už kurio teiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 178,33 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai pamokėti) ir 10 (kitos būtinos išlaidos) punkte nurodytas išlaidas.

55. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės apeliacinį skundą 57,50 procentų (2 300 Eur : 4 000 Eur) x 100), atmesta apeliacinio skundo dalis sudaro 42,50 proc. (100 proc. – 57,50 proc.), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 75,79 Eur (178,33 Eur x 42,50 proc.) išlaidos už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

56. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį valstybei už apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nors ji, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

58. Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 90 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 785,60 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 44,81 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.“

Priteisti iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,79 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 28 d. sumokėtą 90 Eur (devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė