- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-112-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08636-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Ž. B.
nedalyvaujant ieškovei Ž. B., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui R. P. dėl teismo sprendimu nustatyto nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė Ž. B. (toliau – ieškovė) 2019-05-17 kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 patvirtintą jos ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl sūnui E M. P. mokėtino išlaikymo dydžio (144,81 Eur) ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 206,50 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės; nustatyti, kad uzufrukto teisėmis sūnui priteistą išlaikymą tvarko jo motina Ž. B.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., l. 1-7).
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2002-09-06 buvo įregistruota jos ir atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) santuoka. Dar iki santuokos sudarymo, 2001-05-11 jiems gimė dukra A M. P., o po santuokos sudarymo, 2003-01-14 gimė sūnus E M. P.. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 patenkino prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir, be kita ko, patvirtino šią sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis iki vaikai sulauks pilnametystes, po 500 Lt kiekvienam vaikui.
1.2. Dukra A M. P. šio ieškinio pareiškimo metu yra sulaukusi pilnametystės, todėl atsakovo prievolė mokėti jai išlaikymą pasibaigė, tačiau sūnui E M. P. ieškinio pateikimo momentu yra 16 metų, jis dar lanko mokyklą, todėl neabejotina, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, kol jis sulauks pilnametystės, t. y. 18 metų amžiaus. Kadangi nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo būtiniausių prekių bei paslaugų kainos, be to, augant sūnui, pasikeitė jo poreikiai, todėl teismo sprendimu nustatyto, atsakovo teikiamo 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymo sūnaus poreikiams patenkinti nepakanka ir ieškovė vis didesnę savo pajamų dalį turi skirti visapusiškam sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui (išsilavinimo, sveikatos, laisvalaikio ir kt.). Neteisinga, kad tik ieškovė turi prisiimti padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo naštą, todėl atsakovui gera valia nesutinkant padidinti teikiamo išlaikymo dydį, teikia ieškinį dėl atsakovo teikiamo išlaikymo padidinimo.
1.3. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 413 Eur. Šias išlaidas sudaro 65 Eur maistui pirkti reikalinga suma; gyvenamosios vietos turėjimo poreikio užtikrinimo išlaidos - 80 Eur suma gražinamo kredito už būstą; 35 Eur mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas; 3 Eur išlaidų priešpiečiams ir pietums mokykloje; 15 Eur išlaidų sūnui reikalingiems vaistams ir vitaminams; 10 Eur išlaidų higieninėms prekėms, patalynei, skalbimo priemonėms; 17,50 Eur išlaidų sūnaus žieminei, pavasarinei, vasarinei ir rudeninei avalynei; 15 Eur lauko rūbams; 25 Eur viršutiniams drabužiams ir minimaliai būtinai galanterijai, t. y. krepšiams, piniginėms ir kt.; 7,5 apatiniams drabužiams; 20 Eur skiriamų sūnaus aprūpinimui mokyklos reikmenimis, vadovėliais, mokyklos rinkliavoms; 15 Eur sūnaus laisvalaikio reikmenims; 15 Eur sūnaus lankomiems būreliams; 25 Eur išlaidų sūnaus naudojimuisi viešuoju transportu, įskaitant ir keliones į būrelius. Nors atostogaujama nedažnai, tačiau paskirsčius tam skirtas išlaidas per visus metus (12 mėn.) matyti, kad sūnaus atostogoms per mėnesį vidutiniškai turi būti atidedama 30 Eur suma. Be to, sūnui Emiliui yra reikalingi akiniai, kurie kainuoja 15 Eur per mėnesį. Susisiekimo su sūnumi palaikymui reikalingoms ryšio paslaugoms ir telefono aparatui per mėnesį vidutiniškai reikia išleisti 12,50 Eur; 7,50 Eur per mėnesį kainuoja draudimas. Taigi, bendra sūnui reikalinga teikti išlaikymo suma per mėnesį yra 413 Eur. Kadangi tėvų pareigos išlaikant savo vaikus yra lygios, tai reiškia, kad šalys sūnaus išlaikymui per mėnesį turėtų skirti po 206,50 Eur, tačiau, remiantis įsiteisėjusiu ir galiojančiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimu, atsakovas šiuo metu yra įpareigotas teikti sūnui tik 144,81 Eur išlaikymą, dėl to mano, kad atsakovas turi pareigą svariau prisidėti prie sūnaus poreikių patenkinimo užtikrinimo ir teikti jam bent 206,50 Eur išlaikymą per mėnesį.
1.4. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 913,56 Eur neto ir tai yra vienintelis pajamų šaltinis. Didžiąją dalį savo pajamų išleidžia nepilnamečio sūnaus ir pilnametystės sulaukusios, tačiau vidurinėje mokykloje besimokančios ir paramos reikalingos dukros išlaikymui, todėl jos turtinė padėtis nėra gera. Be to, prašo atsižvelgti, kad sūnaus ir dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, todėl jai neišvengiamai teko didesnė aprūpinimo teikimo našta.
1.5. Ieškovės žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl jis objektyviai gali teikti sūnui didesnį išlaikymą, negu nustatyta 2010-10-05 sprendimu. Atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, kurį, esant poreikiui, galima realizuoti, kad būtų užtikrintas išlaikymo teikimas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 15.8900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – 99.92 kv. m. bendro ploto pastatu -gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - klėtimi, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkio pastatu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Anykščių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime . Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso 1.7500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Anykščių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime ir 0.0534 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 12.89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas 2005-05-18 nuomos sutarties pagrindu yra išnuomojęs T. P., todėl tikėtina, kad atsakovas, nuomodamas šį turtą, už tai galimai gauna užmokestį, t. y. papildomas pajamas. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, o atsižvelgiantį į jo turimo turto kiekį, jo turtinė padėtis vertintina kaip gera. Todėl mano, kad didesnio išlaikymo sūnui teikimas nepažeis atsakovo ar kitų išlaikymo reikalingų asmenų interesų.
1.6. Vertinant sūnui išlaikyti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. užsienio valstybėje. Vokietijoje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis, ten brangiau kainuoja prekės ir paslaugos, o atitinkamai – ir vaikų išlaikymas. Mano, kad atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei išvykimo į užsienio valstybę priežastį - kad vaikai būtų geriau materialiai aprūpinti, būtų neteisinga, kad jai vienai tektų didžioji dalis sūnaus išlaikymo išlaidų.
1.7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad nepilnamečiui sūnui tenkančias maisto pirkimo išlaidas, išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams paskaičiavo įvertinus, kad ieškovės šeimą sudaro penki asmenys, t.y. bendras išlaidas dalijant iš penkių. Kitas (individualias) sūnui reikalingas išlaidas vertino išvedant metų išlaidų vidurkį (atostogoms, drabužiams). Pirkinių ir paslaugų kvitų ieškovė iš anksto nerinko, nemanė, kad tai būtina, todėl jų nepateikė.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, prašė nustatyti sūnui išlaikymo dydį 150 Eur per mėnesį (e. b. 1 t., l. 50-57).
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutinka, jog dėl objektyvių priežasčių išlaikymo dydis galėtų būti didinamas, tačiau ieškovė turi įrodyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą arba (ir) tėvų turtinės padėties pagerėjimą. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 913,56 Eur, iš kurių ji išlaiko tiek nepilnametį sūnų, tiek pilnametystės sulaukusią dukrą, įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą, todėl jos pragyvenimui lieka itin minimalios sumos, sudarančios 247,37 Eur. 2010-10-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nutraukiant santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, įskaitant nekilnojamąjį turtą. Ieškovei atiteko santuokoje įgytas kilnojamasis turtas (transporto priemonė) ir nekilnojamasis turtas - rūsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė, pateikusi ieškinį, nenurodo, ar šis turtas yra įregistruotas jos vardu, ar jį yra realizavusi. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė ir atsakovas padovanojo vaikams - E M. P. ir A M. P.. Ši butą ieškovė po to, kai išvyko gyventi į Vokietiją nuomavo, o vėliau nusprendė parduoti. Taigi nepilnamečių vaikų turtinė padėtis po šio turto pardavimo yra pagerėjusi, kadangi yra nepatiriamos išlaidos būsto išlaikymui, o sudarant pardavimo sandorį buvo gautos piniginės lėšos apie 100 000,00 Eur.
2.2. Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą Vokietijoje. Ieškinyje yra nurodoma, kad ieškovė moka kreditą už būstą, todėl laikytina, kad ieškovė yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį būstą Vokietijoje, todėl jos turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Tuo tarpu atsakovas iki santuokos nutraukimo momento (2010-10-05) asmeninės nuosavybės teise valdė 1,7500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav., bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav., su jame esančiais pastatais - gyvenamuoju namu, klėtimi, ūkio pastatu ir kitais inžineriniais statiniais. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas gauna papildomas pajamas - nuomos mokestį už nuomojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav. Tačiau pačiame nekilnojamojo turto išraše yra nurodyta, kad nuomos sutartis sudaryta 2005-11-23 ir galiojo iki 2008-05-18, taigi ji buvo pasibaigusi dar iki to momento, kai atsakovas tapo aukščiau nurodyto žemės sklypo savininku, o santuokos nutraukimo momentu tarp atsakovo ir T. P. nebuvo susiklosčiusių jokių nuomos teisinių santykių. Po santuokos nutraukimo atsakovas yra įsigijęs 0,0534 ha ploto žemės sklypą (naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypas), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo įgytas 2017-03-27 dovanojimo sutarties Nr. MV-2027 pagrindu. Šio žemės sklypo rinkos vertė sudaro 10 400,00 Eur.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos mokykloje sudaro 913,56 Eur į rankas, tačiau pateiktoje pažymoje nėra nurodyta, kokiu darbo krūviu dirba ieškovė. Taip pat nėra žinoma, ar ieškovė nedirba papildomai, kad gautų didesnes pajamas. Be to, ieškovė nutyli aplinkybes apie tai, kad be atsakovo mokamo išlaikymo vaikams, ieškovė gauna išmokas. Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos apie išmokas Vokietijoje matyti, kad šios išmokos vaikams svyruoja nuo 194 Eur iki 225 Eur vaikui, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Tokia finansinė pagalba skiriama tol, kol vaikui sukanka 25 metai, jei iki šio amžiaus jis mokosi ir nedirba. Iš ieškinio priedų turinio matyti, kad pilnametystės sulaukusi A M. P. dar mokosi mokykloje, kurią turėtų baigti 2021-07-09. Taigi ieškovė papildomai turėtų gauti išmokas abiem vaikams, kurių dydis gali sudaryti nuo 388 Eur iki 450 Eur per mėnesį.
2.4. Atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės nepasikeitusi, palyginus su 2010 m. gaunamomis pajamomis. Atsakovo pajamos 2011 m. sudarė iki 1800 Eur, o ieškinio padavimo momentu sudarė iki 2000 Eur. Pajamos nėra fiksuotos, priklauso nuo ekonominių rodiklių ir sutarčių. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos sumažėjusios ir per mėnesį sudaro 1550 Eur. Be to, atsakovas yra sukūręs šeimą ir turi mažametę dukterį E K. P., gimusią 2018-10-19, kurią privalo išlaikyti. Taigi, jis turi 3 išlaikytinius: 2 nepilnamečius vaikus ir 1 pilnametę dukterį, kuri mokosi mokykloje ir planuoja ją baigti išlaikius abitūros egzaminus 2021-07-09. Šiuo metu jis yra vienintelis šeimos maitintojas, kadangi jo sutuoktinė nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, be trijų išlaikytinių (vaikų) atsakovas turi garbingo amžiaus motiną O B. P., kuri yra prastos sveikatos būklės, dėl ko yra reikalinga tiek pagalba buityje, tiek finansinė pagalba išlaikant gyvenamąjį būstą, tiek nuperkant reikalingų medikamentų ar kitos paskirties medicininių prekių. Atsakovo motinos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 250,00 Eur, todėl iš gaunamų lėšų ji negali pragyventi, jai yra reikalinga, netgi būtina, atsakovo finansinė parama. Medikamentams per mėnesį vidutiniškai išleidžia 120 Eur, o išlaidos už gyvenamąjį būstą vidutiniškai per mėnesį sudaro 200 Eur.
2.5. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, nurodo, kad praėjus beveik devyneriems metams po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padidėjo sūnaus poreikiai bei padidėjo patiriamos išlaidos. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus poreikiai šiuo metu sudaro 413 Eur per mėnesį, taigi, lyginant su vaiko poreikiais santuokos nutraukimo metu, jie tik nežymiai padidėjo 123,38 Eur suma. Todėl mano, kad jie iš esmės nepasikeitė, palyginus su tais, kurie buvo 2010 metais. Taip pat neatsirado papildomų vaikų priežiūros išlaidų dėl vaiko ligos, slaugymo ar nuolatinės priežiūros. Tiek dabar, tiek prieš beveik devynerius metus sūnui reikėjo pirkti drabužius, batus, rūpintis jo išlaikymu ir kt.
2.6. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius sieja su tuo, kad šiuo metu ji su nepilnamečiais vaikais gyvena Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. Tačiau Vokietijoje minimalus atlyginimo dydis sudaro 1 val. - 9,35 Eur, tuo tarpu Lietuvoje - 3,39 Eur), tačiau daugumos prekių ir paslaugų kainos Vokietijoje yra netgi žemesnės nei Lietuvoje. Todėl laikytina, kad pragyvenimui Vokietijoje yra reikalinga panaši piniginių lėšų suma kaip ir Lietuvoje.
2.7. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui ji patiria 413,00 Eur dydžio išlaidas, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Ieškovė nurodo, kad maistui yra išleidžiama 65,00 Eur, o maitinimui mokykloje - 3,00 Eur. Tai tik patvirtina aplinkybes, kad Vokietijoje yra žymiai mažesnės maisto produktų kainos. Su šio poreikio dydžiu atsakovas sutinka. Ieškovė taip pat nurodo, kad yra mokamas būsto kreditas, sūnaus dalis sudaro 80,00 Eur, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti teismui nepateikia. Atsakovas su šiuo poreikiu nesutinka. Kiekvieno iš tėvų pareiga užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, todėl šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į sūnaus poreikius. Tuo labiau, kad sūnui ieškovė ir atsakovas buvo neatlygintinai perleidę 1/2 dalį gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl šį turtą ieškovei pardavus, iš gautų lėšų buvo galima įsigyti sūnaus vardu kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovė nurodo, kad sūnui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 70,00 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovės šeima yra penkių asmenų, t. y. sutuoktiniai ir trys vaikai, todėl skaičiuojant sūnaus dalį būsto išlaikyme, mokėtinas sumas reikėtų dalinti iš būste gyvenančių asmenų skaičiaus. Taigi sūnui tenkanti dalis sudarytų 14 Eur (70 Eur/5). Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaistams, vitaminams per mėnesį sudaro po 15,00 Eur, o išlaidos higienai, patalynei, skalbimo medžiagoms - po 10,00 Eur, tačiau šiam faktui pagrįsti rašytinių įrodymų taip pat nepateikia. Be to, nupirkus vaistų, vitaminų, papildų, higienos priemonių, poreikis juos papildyti atsiranda ne kiekvieną mėnesį, tačiau dažniausiai kartą per ketvirtį. Vargu ar pateisinamas pastovus farmacinių preparatų vartojimas, todėl pastarieji turėtų būti vartojami tik esant būtinybei. Buities priemonių įsigijimui turėtų būti išleidžiama nedidelė suma, šio poreikio patenkinimui ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų. Ieškovė nurodo, kad sūnui yra reikalingi akiniai, kurių įsigijimui yra reikalinga kas mėnesį 15,00 Eur dydžio suma, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas mano, kad akinių įsigijimo kaina tikriausiai yra paskaičiuota vieneriems metams, tačiau mažai tikėtina, kad akiniai yra įsigyjami kas vienerius metus. Ieškovė nurodė, kad sūnaus drabužiams, avalynei yra patiriamos 65,00 Eur išlaidos kas mėnesį, t. y. 17,50 Eur avalynės įsigijimui; 15,00 Eur lauko rūbams; 25,00 Eur viršutiniams drabužiams ir būtinajai galanterijai; 7,50 Eur apatiniams drabužiams. Su šio poreikio dydžiu atsakovas sutinka. Ieškovė nurodo, kad išlaidos mokymosi, ugdymo priemonėms, mokyklos rinkliavoms ir kanceliarinėms prekėms sudaro apie 20,00 Eur/mėn. Atsakovas negali įvertinti šio poreikio realumo, kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šį faktą. Ieškovė nurodo, kad išlaidos laisvalaikiui, atostogoms sudaro 45,00 Eur, iš kurių 15,00 Eur yra išlaidos skiriamos laisvalaikiui, o 30,00 Eur - kaupiama suma atostogoms. Su nurodytomis išlaidomis atsakovas sutinka. Ieškovė nurodo, kad išlaidoms papildomojo ugdymo būreliams yra reikalinga 15,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad sūnus lanko mokamą papildomojo ugdymo būrelį. Tuo labiau, būreliai nėra lankomi ištisus metus, t. y. per moksleivių vasaros atostogas. Ieškovė teigia, kad išlaidoms visuomeniniam transportui yra reikalinga 25,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Tačiau rašytiniai įrodymai nėra pateikti, todėl sunku pasisakyti dėl šio poreikio realumo. Ieškovė nurodo, kad išlaidos telefono aparatui ir telekomunikacijos paslaugoms sudaro po 12,50 Eur kas mėnesį. Šioms išlaidoms pagrįsti taip pat nepateikti įrodymai, todėl atsakovas negali pasisakyti dėl šio poreikio realumo. Ieškovė nurodo, kad išlaidos sūnaus draudimui per mėnesį sudaro 7,50 Eur. Atsakovas mano, kad jei ieškovė pati nusprendė drausti sūnų, tai šias išlaidas turi prisiimti ji pati, nes tai nėra būtinasis vaiko poreikis. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovas mano, kad nėra pagrindo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kadangi jo poreikiai iš esmės nepakito.
2.8. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, sutinka teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, po 150,00 Eur kas mėnesį.
2.9. Atsakovo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto teisės nustatymo yra perteklinis ir turėtų būti atmestas, kadangi uzufrukto teisė yra nustatyta prašomu pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių sūnus E M. P. su mama Ž. B. gyvena Vokietijoje, todėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius informacijos apie šeimą neturi. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia vaiko amžius sveikata ir gabumai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, atsakovas su sutuoktine L. P. augina du nepilnamečius vaikus - dukterį E K. P., gim. 2018-10-19, ir sutuoktinės L. P. sūnų P, gim. 2007 m. SODRA duomenų bazės išraše užfiksuota, kad atsakovas nuo 2014-02-18 yra IĮ savininkas, MB narys, TŪB, KŪB tikrasis narys nuo 2010-07-01. Informacijos apie R. P. gaunamas pajams nėra. Teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Ieškovė prašo padidinti sūnaus išlaikymo dydį iki 206.50 Eur/mėn. Prašoma suma gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti, todėl laikytina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, galintis vaikui teikti būtinuosius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą. Kadangi atsakovas augina mažametę dukrą, todėl sprendžiant E M. P. išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą būtina atsižvelgti ir į kitų atsakovo vaikų interesus (e. b. 1 t., l. 41-42).
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti Civilinio kodekso normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų A M. P. ir E M. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina Ž. P.; 2 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, po 500 Lt kiekvienam vaikui, iki vaikai sulauks pilnametystės; 3 punktu šalys susitarė, kad lėšomis, skirtomis vaiko išlaikymui, uzufrukto teise disponuos Ž. P. (e. b.1 t., l. 9-12). Šie duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, atsakovas privalo teikti sūnui E M. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis, po 144,80 Eur (500 Lt) kas mėnesį iki jo pilnametystės.
6. Ieškovė, prašydama padidinti nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį, kaip pagrindinį motyvą nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal byloje ieškovės nurodytus vaiko poreikius, būtinas išlaidas sūnaus išlaikymui per mėnesį sudaro: 65 Eur maistui; 3 Eur priešpiečiams ir pietums mokykloje; būsto įsigijimo išlaidų dalis - 80 Eur gražinamo kredito; dalis mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas - 35 Eur; 15 Eur vaistams ir vitaminams; 10 Eur higieninėms prekėms, patalynei, skalbimo priemonėms; 65 Eur aprangai ir apavui, galanterijai (17,50 Eur žieminei, pavasarinei, vasarinei ir rudeninei avalynei, 15 Eur lauko rūbams, 25 Eur viršutiniams drabužiams ir minimaliai būtinai galanterijai, t. y. krepšiams, piniginėms ir kt; 7,5 apatiniams drabužiams); 20 Eur mokyklos reikmenimis, vadovėliais, mokyklos rinkliavoms; 15 Eur laisvalaikio reikmenims; 15 Eur lankomiems būreliams; 25 Eur naudojimuisi viešuoju transportu, įskaitant ir keliones į būrelius; 30 Eur atostogoms; 15 Eur akiniams; 12,50 Eur ryšio paslaugoms ir telefono aparatui; 7,50 Eur sūnaus draudimui. Bendra ieškovės nurodyta sūnui reikalinga teikti išlaikymo suma per mėnesį sudaro 413 Eur.
7. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui E M. P. buvo priteistas 2010 metais, kai jam buvo septyni metai, o šiuo metu jam yra septyniolika metų, berniukas yra paauglys, akivaizdu, kad jo poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais E M. P. poreikiais, darytina išvada, kad 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydis po 500 Lt (kas šiuo metu atitinka 144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti E M. P. protingų poreikių patenkinimo, todėl išlaikymo dydis keistinas jį padidinant.
8. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas būtiniesiems sūnaus poreikiams, sutiktina su atsakovu, jog ieškovė nepagrįstai į būtinuosius vaiko poreikius yra įtraukusi 80 Eur išlaidas būsto kreditui. Būsto įsigijimo išlaidų dalis negali būti priskiriama nepilnamečiui vaikui, kadangi ne vaikas, o ieškovė ir jos sutuoktinis yra paėmę būsto paskolą ir nekilnojamasis turtas netaps nepilnamečio nuosavybe. Todėl eliminavus nurodytą sumą iš ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos sumos, jo būtinieji poreikiai sudarytų 333 Eur (413-80). Tokiu būdu, vertinant, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovo dalis išlaikymo prievolėje sudarytų 166,5 Eur, t.y. tik 21,7 Eur būtų didesnė, lyginant su 2010-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 iš atsakovo priteista išlaikymo suma.
9. Tačiau ieškovė, bylos nagrinėjimo metu pateikdama rašytinius įrodymus, nurodė, jog reali nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma yra kur kas didesnė, nei jos nurodoma ieškinyje ir siekia apie 650 Eur per mėnesį, kad realiai patiriamas išlaidas ji galėtų įrodyti, tačiau dokumentai yra vokiečių kalba, o kadangi išlaidas pagrindžiančių dokumentų kiekis yra nemažas, tai jų vertimas pareikalautų didelių išlaidų, kurių ieškovė dėl savo finansinės padėties skirti negali. Taip pat nurodė, kad išlaikyti šalių nepilnametį sūnų jai padeda jos esamas sutuoktinis. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos yra paremtos minimaliomis kainomis, o faktiškai prekių ir paslaugų kainos yra didesnės, be to, nepaskaičiuotos išlaidos vaiko kelionėms į Lietuvą, kelionėms su klase, bendravimui su kitais bendraamžiais. LAT praktika orientuota į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo suma sudaro 1 MMA sumą. Tas kriterijus turėtų būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje, nes kainos didėja.
10. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu.
11. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodyta nepilnamečio sūnaus kasdieniniams poreikiams reikalinga suma 206,50 Eur yra reali ir pagrįsta. Nors į vaiko poreikius ieškovė nepagrįstai įtraukė mokamo kredito dalį, tačiau įvertinus ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog pilnai tikėtina, jog išlaidos vaiko poreikių tenkinimui yra didesnės, kadangi akivaizdu, jog išlaidos apskaičiuotos minimaliausiomis sumomis. Be to, kai kurie vaiko poreikiai (tokie, kaip kelionės į Lietuvą, išvykos su klase, gimtadieniai, bendravimas su draugais) neįvertinti ir šiems poreikiams tenkančių išlaidų suma į vaiko išlaikymo sumą neįtraukta. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra septyniolikmetis paauglys ir jo poreikiai yra objektyviai išaugę dėl vaiko amžiaus ir kainų pokyčių, būtų nepagrįsta manyti, kad per 10 metų nepilnamečio būtinieji poreikiai išaugo tik 21,7 Eur suma. Teismo vertinimu, išlaikymo padidinimas nurodyta suma akivaizdžiai neatitiktų protingumo, realumo kriterijų.
12. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ne tik dėl nepagrįstai įtrauktų būsto kredito išlaidų, bet ir tokių akivaizdžių išlaidų vaiko poreikiams, kaip būsto išlaikymui, vaistams, higienai, atostogoms, papildomam ugdymui, transportui, telefonui, telekomunikacijos paslaugoms, draudimui, motyvuodamas, kad išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Todėl tokių visuotinai žinomų vaiko poreikių ir jiems tenkinti patiriamų išlaidų, kurios nurodytos minimaliomis kainomis ir yra mažesnės nei viena minimali mėnesinė alga, įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Atsakovas duodamas paaiškinimus sutiko, kad sūnui reikalingas didesnis išlaikymas, kurį turėtų skirti abu tėvai, tačiau teigė, kad neturi realių galimybių mokėti prašomo dydžio išlaikymo, nepilnamečio sūnaus išlaikymui gali skirti tik 150 Eur sumą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas su juo intensyviai nebendrauja, prie jo išlaikymo kitokia forma neprisideda. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo siūloma išlaikymui suma yra per maža. Tuo labiau, kad tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas, nei nustatyta jo dalis teismo sprendimu.
14. Vertinant atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nepilnamečiams vaikams šalys buvo padovanojusios butą Vilniuje ir jį pardavus vaikų turtinė padėtis nėra bloga, teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų turima nuosavybė ir turtinė padėtis neįtakoja tėvų pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikas. Neatsižvelgiant į tai ar nepilnametis vaikas turi turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, tėvams išlieka pareiga teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad net ir nustačius aplinkybę, jog nepilnamečio E M. P. sąskaitoje būtų lėšų už parduotą jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai neeliminuotų atsakovo R. P. pareigos teikti sūnui padidintą išlaikymą išaugusių vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui.
15. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra asmeninė ir šios pareigos nemažina šeimai skiriama valstybės ar kitų asmenų parama. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovės šeimai iš Vokietijos kompetentingų institucijų yra skiriamos išmokos už nepilnamečius vaikus, tame tarpe ir už nepilnametį E M. P., atsakovo pareigos išlaikyti sūnų neeliminuoja ir jos nemažina.
16. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
17. Byloje nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – atsakovas paveldėjimo teisės pagrindu yra paveldėjęs 15,89 ha žemės sklypą ūkio paskirties žemės sklypą Anykščių rajono sav., (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, klėtimi, inžineriniais statiniais, bei miškų ūkio paskirties 1,75 ha ploto žemės sklypą Anykščių rajono sav., (duomenys neskelbtini), taip pat dovanojimo sutarties pagrindu yra įgijęs 0,053 ha žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini). Bendra atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra apie 24 000 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dviejų žemės sklypų ir statinių vidutinė rinkos vertė yra nustatyta 2009 metais, todėl tikėtina, jog šiuo metu yra didesnė. Žemės sklypo, esančio Kaune, vidutinė rinkos vertė 9 910 Eur (vertės nustatymo data 2017 metai) (e. b. 1 t., l. 23-29). Iš atsakovo pateiktos pajamų deklaracijos nustatyta, kad jo apmokestinamos pajamos 2018 metais sudarė 36 400 Eur (e. b. 2 t., l. 26-30). Ieškovas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. jo gaunamos pajamos MB „(duomenys neskelbtini),“ sumažėjo ir sudaro 1550 Eur per mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad iš pateiktos Civilinių paslaugų sutarties Nr. 19-3 matyti, kad pats atsakovas yra MB „(duomenys neskelbtini),“ vadovas (paslaugų Užsakovas), o taip pat ir Vykdytojas. Taigi, pats atsakovas gali nuspręsti dėl apmokėjimo už paslaugas padidinimo ar sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo pajamų sumažėjimas gali būti trumpalaikis, galimai nulemtas subjektyvių priežasčių (išlaikymo bylų iškėlimo teisme). Tuo labiau, kad 2018 metais atsakovo pajamos buvo ženkliai didesnės ir sudarė 36 400 Eur. Todėl darytina išvada, jog atsakovas pagal savo gaunamas pajamas, turimą turtą, o taip pat išsilavinimą ir galimybes gauti didesnes pajamas, turi realias galimybes teikti savo sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
18. Vertinant atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis turi tris išlaikytinius – du nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametę dukrą, prie kurių išlaikymo turi prisidėti, pažymėtina, jog ieškovė, taip pat turi tris išlaikytinius – du nepilnamečius vaikus, taip pat turi išlaikyti pilnametę dukrą A M. P., kuri mokosi (duomenys neskelbtini), mokykloje (e. b. 1 t., l. 14). Taigi, abiejų tėvų padėtis išlaikytinių prasme yra vienoda.
19. Atsakovo argumentas, jog jis privalo teikti materialinę paramą ir savo motinai, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog jo mama O B. P. gauna 253,85 Eur senatvės pensiją. Nors gaunama pensija yra nedidelė, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie motinos turimą turtą, santaupas, patiriamas būtinąsias išlaidas ir pan., todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad jai yra būtina atsakovo materialinė parama. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų pareigą teikti išlaikymą mamai –išlaikymas iš jo nėra priteistas.
20. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog jos gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro 913,56 Eur (e. b. 1 t., l. 17). Taip pat ji gauna 374 Eur paramą iš šeimos paramos fondo už du nepilnamečius vaikus. Taigi, iš viso ieškovės gaunamos pajamos sudaro 1287,56 Eur. Vertinant byloje pateiktus duomenis apie ieškovės ir jos sutuoktinio patiriamas išlaidas būsto kreditui (po 794,61 Eur per mėnesį, jos turimų išlaikytinių skaičių, akivaizdu, jog ieškovė neturi finansinių galimybių viena teikti nepilnamečiui sūnui reikalingą išlaikymą.
21. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė už ieškovės. Darytina išvada, kad jis gali prisidėti prie šalių nepilnamečio sūnaus išaugusių poreikių tenkinimo lygia dalimi.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat įvertinus tai, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 iš atsakovo R. P. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo sūnui E M. P. po 206,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
23. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
24. Kadangi 2010 m. spalio 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010, nustatyta, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio E M. P. atstovė - jo motina Ž. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis), ši nuostata nekeistina ir lieka galioti padidinus išlaikymo dydį.
25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.
26. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškinį tenkinus pilnai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mokėtinas žyminis mokestis (22 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
29. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovei jos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12693-131/2010 iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečiam sūnui E M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2003-01-14, išlaikymą iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 206,50 Eur (du šimtus šešis eurus 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nepilnamečiam sūnui E M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2003-01-14, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas: 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.