- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-984-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01814-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Ieškovas
- K. F.
- Atsakovas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- O. F., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei K. F., suinteresuoti asmenys – O. F., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26-647/2023 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, taip pat iš atsakovo priteisė teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą, nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas L. B. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašo atidėti jo atžvilgiu sprendimo vykdymą, įpareigojant jį išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir jas pilnai atlaisvinti iki 2024 m. birželio 30 d.
3. Nurodė, kad neginčija, jog pagal teismo sprendimą pareiškėjas turi atlaisvinti K. F. priklausančias patalpas, tačiau tam turi būti suteiktas protingas terminas. Pažymėjo, jog nesuteikus jam protingo termino gyvenamajam būstui įsigyti, duktė neturėtų galimybės kas antrą savaitę gyventi pas tėvą, turėti tėvo namuose savo kambarį, ruošti ten pamokas, bendrauti betarpiškai su tėvu ir tokiu būdu būtų pažeista ne tik teismo nutartis, bet ir nepilnamečio vaiko interesai. Tik 2024 m. vasario 2 d. gavo iš K. F. lėšas, be kurių negalėjo net pradėti veiksmų įsigyti nuosavybės teise būstą, nes pardavėjui reikia mokėti avansą sudarant preliminarią būsto įsigijimo sutartį. Nurodė, jog sprendimo vykdymo atidėjimas protingam 4 mėnesių ir 3 savaičių terminui nesudarytų suinteresuotam asmeniui esminių neigiamų pasekmių, iš esmės neapsunkintų jos gyvenimo, nes šalys tokiose sąlygose kartu gyvena jau 6 metus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo K. F. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, kad pareiškėjas nesiruošia atlaisvinti gyvenamųjų patalpų, bando manipuliuoti dukros gyvenamąja vieta, bandydamas teismui sukelti gailestį, tačiau dukros gyvenamoji vieta neturi nieko bendro su nagrinėjamu klausimu. Be to, mergaitei matant pareiškėjo namuose vykdomą psichologinį smurtą prieš mamą K. F., daroma didesnė žala jos psichologinei sveikatai, nei dedasi vaiko gerais interesais pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad ketina ką nors pirkti ar išsinuomoti, o K. F. sumokėta kompensacija tam yra daugiau nei pakankama. Su L. B. jokia sutartis – nei panaudos nei nuomos nėra ir nebuvo sudaryta. Pareiškėjas suinteresuoto asmens namuose gyvena savavališkai ir neatlygintinai, prieš jos valią. Be to, pareiškėjas elgiasi kenkėjiškai – neleidžia K. F. žiūrėti jo įsigyto televizoriaus, slepia nuotolinio valdymo pultą, jis miega svetainėje. K. F. negali gyventi normalaus socialinio gyvenimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmetė. Teismas nurodė, kad iš prie pareiškimo pridėtų susirašinėjimų tarp L. B. ir K. F. matyti, jog yra nesutarimas dėl pareiškėjo išsikraustymo iš K. F. priklausančių patalpų. Iš pridėto mokėjimo nurodymo matyti, jog 2024 m. vasario 2 d. K. F. sumokėjo L. B. priteistą kompensaciją. Kaip matyti iš Gyventojų registro pažymos, L. B. deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 26 d. K. F. pateikė L. B. raštišką pretenziją dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas atidėti sprendimo vykdymą nepagrįstas. Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta dar 2020 m. birželio 25 d., taigi įtampa šalims gyvenant kartu jaučiama jau ilgą laiką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi K. F. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, taigi pareiškėjas daugiau nei du su puse mėnesio nevykdo teismo sprendimo (nutarties).
6. 2024 m. vasario 2 d. K. F. sumokėjo L. B. teismo priteistą 95 409,45 Eur kompensaciją (įskaičius mokėtinas sumas faktiškai L. B. buvo pervesta 92 039,91 Eur). Teismo vertinimu per tiek laiko pareiškėjas turėjo visas galimybes susirasti gyvenamąjį būstą – išsinuomoti ar įsigyti nuosavą. Byloje nepateikta jokių duomenų apie ieškomą būstą, sudarytas preliminariąsias sutartis. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jam išsikrausčius iš K. F. būsto nukentės vaiko interesai, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjui išsikrausčius iš minėtų patalpų, tai savaime nepablogins vaikui gyvenimo sąlygų ar neapribos galimybių vaikui bendrauti su tėvu, kadangi pareiškėjas gali išsinuomoti ar įsigyti nuosavą būstą, kuriame vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Pratęsiant minėtą terminą iki 2024 m. birželio 30 d. būtų nepagrįstai suteiktas pranašumas pareiškėjui, būtų pažeisti teismo sprendimo (nutarties) privalomumo ir jo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką principai, būtų apribotos K. F. teisės į privatų gyvenimą, teisės tinkamai naudotis savo turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas L. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad teismas nepagrindė kuo pranašumas pasireikštų suinteresuoto asmens atžvilgiu. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą pareiškėjui pakaktų įsigyti sau ir dukrai gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu pilnai įvykdyti teismo sprendimą. Skundžiama teismo nutartimi visiškai nepagrįstai yra pažeidžiami pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko teisėti interesai ir nepagrįstai suteikta teisė suinteresuotam asmeniui elgtis nesąžiningai pareiškėjo ir nepilnametės dukros atžvilgiu, pažeidžiant jo kaip tėvo teises. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su abiem tėvais, vaiko priežiūros laikas paskirstytas po lygiai (po savaitę su kiekvienu iš tėvų), visi reikalavimai dėl išsikėlimo ir išsikėlimo datos nustatymo automatiškai galioja ir vaikui. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad nustačius L. B. išsikėlimo datą 2024 m. birželio 30 d., kaip buvo prašoma teismo, tai atitiks S. B. interesus, nes vaikui bus lengviau adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų vasaros atostogų metu. Objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui sutrukdė teisėjos šališkumas. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, teismas dėl jų prijungimo prie bylos nepasisakė. Teismui teikiami pareiškėjo dokumentai buvo nebeaktualūs, nes jis jau iki jo pateikimo turėjo išankstinę nuomonę, kieno naudai bus priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje kvestionavo Vilniaus apygardos teismo nuomonę ir savavališkai nustatė, kad pareiškėjas byloje yra „pralaimėjusi šalis“, tokiu vertinimu demonstruodama negatyvų pareiškėjo, kaip asmens, vertinimą ir išankstinį nusistatymą prieš jį.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo K. F. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismų procesai prasidėjo ir tęsėsi labai ilgą laiką nuo 2020 m. birželio 25 d. Teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl L. B. kaltės, o suinteresuotas asmuo K. F. ir toliau turi kęsti skyrybų pasekmes ir jo buvimą jos namuose. Pareiškėjas iki šiol ignoruoja suinteresuoto asmens K. F. reikalavimą geruoju išsikelti iš buto bei pasiimti visus savo daiktus, grasina pareiškimais policijai. Dukros gyvenamoji vieta ir vaiko geriausi interesai neturi nieko bendro su nagrinėjamu klausimu, o ir atvirkščiai, mergaitei matant pareiškėjo L. B. namuose vykdomą psichologinį smurtą prieš jos mamą, daroma didesnė žala jos psichinei sveikatai. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ketina ką nors pirkti ar išsinuomoti, suinteresuoto asmens sumokėta kompensacija yra daugiau nei pakankama susirasti būstui. Keturių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas susirasti gyvenamąjį būstą. Pareiškėjui išsikrausčius iš minėtų patalpų, tai savaime nepablogins vaikui gyvenimo sąlygų ar neapribos galimybių vaikui bendrauti su tėvu. L. B. gali išsinuomoti ar įsigyti nuosavą būstą, kuriame vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl rašytinių paaiškinimų
10. Apeliantas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės atsiliepia į suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus ir papildo atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsiliepia į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas iš esmės papildo savo atskirąjį skundą, atsiliepia į suinteresuoto asmens atsiliepimo į atskirojo skundo argumentus, o suinteresuotas asmuo atsiliepia į pareiškėjo papildomus argumentus, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prašymai dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo civilinėje byloje netenkinami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Apelianto nurodoma aplinkybė dėl dokumentų prijungimo/neprijungimo prie bylos nereiškia, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ketinamo priimti procesinio sprendimo. Pareiškėjas, manydamas, jog teismas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.
12. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
13. Apeliantas savo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, jog jam neužteko laiko įsigyti naują nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad K. F. L. B. sumokėjo teismo priteistą 95 409,45 Eur kompensaciją (įskaičius mokėtinas sumas faktiškai L. B. buvo pervesta 92 039,91 Eur) 2024 m. vasario 2 d., tai yra daugiau nei prieš tris mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks laiko tarpas yra pakankamas susirasti gyvenamąjį būstą – išsinuomoti ar įsigyti nuosavą. Apeliantas, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2024 m. birželio 30 d. į bylą nepateikia duomenų, patvirtinančių jo dedamas pastangas susirasti kitą gyvenamąjį būstą, t. y. į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškomą būstą, sudarytas preliminariąsias sutartis ar pan. kas galėtų patvirtinti, jog apeliantas šiuo metu negali išsikraustyti dėl objektyvių priežasčių ir yra būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jam reikia daugiau laiko susirasti būstą, nesant duomenų apie būsto paieškas, nepatvirtina būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daugiau kaip trijų mėnesių terminas yra pakankamas nusipirkti ar išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam išsikėlus iš suinteresuoto asmens namų, duktė neturėtų galimybės kas antrą savaitę gyventi pas tėvą, tačiau ši aplinkybė priklauso išimtinai nuo paties apelianto – jis nuomodamas ar pirkdamas kitą gyvenamąjį būstą gali į šias aplinkybes atsižvelgti ir persikraustyti į būstą, atitinkantį nepilnamečio vaiko poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kas dar labiau patvirtina būtinybę pareiškėjui kuo greičiau išsikraustyti, kad būtų užtikrinami šalių nepilnametės dukters interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis).
14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.