Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1141-479/2016 pagal ieškovų J. M. K. ir G. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai J. M. K. ir G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad magistralinis dujotiekis buvo tiesiamas valstybės interesais, nereiškia, kad ieškovai neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Neteisėti veiksmai nėra besąlyginis civilinės atsakomybės elementas. Žemės savininkas gali reikalauti nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Tokiu atveju nuostoliai turi būti atlyginti be neteisėtų veiksmų.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad servituto ir apsaugos zonų nustatymo tikslai sutampa, kad abiejų rūšių apribojimai taikomi tai pačiai sklypo daliai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pakartotinai atlyginti nuostolius ieškovei dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, nes Klaipėdos rajono savivaldybė dėl apribojimo panaudoti sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, ieškovei sumokėjo 14 563 Lt kompensaciją. Kompensacijos išmokėjimo už nustatytą servitutą ir nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu buvo apskaičiuoti tik nuostoliai dėl servituto, o nuostoliai už nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nebuvo apskaičiuoti. Šiuo aktu apskaičiuojant kompensaciją, ji objektyviai negalėjo būti skaičiuojama už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes šios sąlygos dar nebuvo nustatytos.Teismas nepagrįstai sutapatino servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes servitutas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos skiriasi ne tik turiniu, bet ir teritorija (sutampa tik dalies apribojimų teritorija). Bet kokie daikto apsunkinimai mažina jo vertę. Šiuo atveju buvo atlyginta tik už servitutu nustatytus apsunkinimus, bet nebuvo atlyginti nuostoliai už specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis nustatytus apsunkinimus.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nors 2008 m. lapkričio 11 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis galiojo 3 metus, tačiau ieškovė per šį terminą neatliko reikiamų veiksmų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Detalusis planas nebuvo parengtas, nes keitėsi planavimo sąlygos ir planavimo dokumentai – 2011 m. vasario 24 d. buvo pakeistas bendrasis planas, 2013 m. birželio 13 d. patvirtintas suskystintų dujų terminalo specialusis planas. Patvirtinus naują Klaipėdos rajono bendrąjį planą ieškovės žemės sklypas patenka į dvi teritorijas: žemės ūkio ir kitos paskirties žemės bei infrastruktūros. Dėl 2014 m. gruodžio 23 d. įregistruotų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonų 6 595 m² sumažėjo galimas užstatymo plotas, dujotiekis padalino sklypą į dvi dalis, dėl ko būtina daryti kelią kertantį magistralinį dujotiekį, o tam negavus leidimo tolimesnis detalusis planavimas yra neįmanomas. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 26 d. nurodė, kad būtent dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama atlikti ieškovės prašomas veiklas. Detalusis planas nebuvo parengtas dėl to, kad ieškovės žemės sklype patvirtinus naują bendrąjį planą ir jame maždaug per vidurį numačius infrastruktūros teritoriją, reikėjo gauti naujas planavimo sąlygas, o infrastruktūros teritorijoje nutiesus magistralinį dujotiekį pagal naujai gautas planavimo sąlygas, detaliojo plano užbaigti negalima dėl dujotiekio apsaugos zonų draudimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl dujotiekio sklypas faktiškai buvo padalintas į dvi dalis ir vietoje planuotų 8 726 m², liko tik 2 131 m² teritorijos, kurioje statyba galima.Teismas, konstatuodamas nepakankamus (netinkamus) įrodymus dėl nuostolių apskaičiavimo, nepagrįstai neleido ieškovei įrodyti žalos dydį tinkamais įrodymais – teismo ekspertizės išvada, atmesdamas ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo.Ieškovė 27 900 Eur nuostolį įrodinėjo VĮ Registrų centro atliktų masinių vertinimų skirtumu nuo 2014 m. liepos 30 d. (53 000 Eur) iki 2016 m. sausio 1 d. (25 100 Eur). Žemės sklypo vertė sumažėjo dėl bendrajame plane numatytos infrastruktūros teritorijos, per kurią ir buvo nutiestas dujotiekis. Kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (vandens telkinių apsaugos zona, melioracijos sistemos įrenginiai ir kt.) įtakos kainai neturėjo.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2012 m. sausio 10 d. šalys nutraukė detaliojo plano rengimo sutartį Nr. 08.01.28 dėl to, jog pasibaigusi 2008 m. lapkričio 11 d. su Klaipėdos rajono savivaldybe sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Detalusis planas nebuvo parengtas, nes 2011 m. vasario 24 d. buvo pakeistas bendrasis planas, todėl reikėjo gauti naujas sąlygas. 2011 m. vasario 24 d. pakeitus bendrąjį planą, planavimo sąlygų galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad reikėjo gauti naują planavimo sąvadą, dabar planavimo negalima baigti dėl magistralinio dujotiekio.Teismas, nurodydamas, kad 2013 m. spalio 2 d. ieškovės žemės sklypas buvo apžiūrėtas ir konstatuota, jog sklype yra pieva, jokios vertingos grūdinės kultūros neauginamos, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas dėl atliekamų statybos darbų sklype vykdė pūdymą. Jeigu statybos darbai nebūtų vykdomi, ieškovas būtų vykdęs sėją. Nuostolių buvimas patvirtintas 2013 m. liepos 26 d. kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktu, tačiau nuostoliai skaičiuoti tik už dalį sklypo, nors faktiškai buvo naudojamas (nebuvo įmanoma sodinti) beveik visas sklypas.Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už 2015 m. negautą derlių, nepagrįstai rėmėsi UAB „Alvora“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu, kuriame nurodoma, jog ieškovei priklausančiame sklype statybos darbai yra baigti ir žemė gali būti panaudojama pagal paskirtį. Su šiuo UAB „Alvora“ raštu nebuvo pateikti atliktų darbų aktai, atsakovė turėjo įrodyti, kada buvo užbaigti darbai. Po pūdymo, siekiant didesnio pelno, racionalu sodinti brangiausią kultūrą – žieminius rapsus. Žieminius rapsus 2014 m. ieškovas sėjo ir kituose savo sklypuose bei už juos gavo pajamas, todėl pajamos buvo realios. Tačiau ieškovas 2014 m. buvo priverstas sodinti ne žieminius rapsus, o kvietrugius. Prašomi už 2015 m. (2014 m. sėja) 836,86 Eur nuostoliai pasireiškia kvietrugių ir žieminių rapsų kainos skirtumu.Aplinkybė, kad 2004 m. lapkričio 23 d. nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2014 m. lapkričio 15 d., nereiškia, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, nes apie ūkininkavimą šiame sklype valstybė buvo informuojama kiekvienais metais, teikiant paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, o šioms paraiškoms registracija iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo reikalinga. Be to, atsakovei buvo žinoma apie ūkininkavimą, nes už tai iš dalies buvo kompensuota.Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Byloje buvo sprendžiamas teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas, kuris yra vienas iš žalos kompensavimo būdų. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų ir servituto padarytų nuostolių atlyginimo ir buvo taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį, kaip sąsają tarp specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei servituto nustatymo ir atsiradusių nuostolių, kaip jų nustatymo padarinių. Teismas, pasisakydamas dėl prašomų priteisti negautų pajamų, pagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, todėl nuostoliai atlyginami vadovaujantis specialiosiomis teisės normomis.Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų apie žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų ir servituto sukeliamus papildomus nuostolius. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nei vienas iš žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų keliamų apribojimų neturi įtakos ir nesudaro kliūčių profesionaliai verstis ūkininkavimo veikla, t. y. naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį. Žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų plote yra įregistruotas servitutas, už kurį jau atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Servituto ir žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų plotai (o ne jų sukeliami apribojimai) sutampa; žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotas – 0,7566 ha, sutampa su administraciniu aktu nustatyto servituto plotu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atlyginti papildomus nuostolius, kurie nėra ieškovų įrodyti. Egzistuoja praktika lyginti servituto ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų plotus, sukeliamus suvaržymus, sprendžiant nuostolių kompensavimo klausimus ir tai nereiškia jų tapatinimo.Teismas pagrįstai konstatavo, kad 52 676,76 Eur dydžio ieškovės nuostoliai yra neįrodyti, nes vertinimo ataskaita neatspindi aktualių duomenų, ji buvo rengiama vertinant paimamą visuomenės poreikiams žemę. Be to, aro rinkos kaina keičiasi priklausomai nuo vertinamo žemės sklypo ploto ir atitinkamai mažėja didėjant sklypo plotui. Ieškovė, įrodinėdama žemės sklypo nuvertėjimą įregistravus specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, rėmėsi VĮ Registrų centro atliktu vidutinės rinkos vertės nustatymu, kuris atliktas tuo metu, kai žemės sklypui dar nebuvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Prašomi padengti 27 900 Eur dydžio ieškovės nuostoliai priežastiniu ryšiu nesusiję su žemės sklype nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Ieškovai žemės sklypo vertės sumažėjimą grindė VĮ Registrų centro teikiama bendro pobūdžio informacija apie vidutinę žemės rinkos vertę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikti įrodymai nepagrindžia fakto, jog žemės sklypo vertės sumažėjimas įvyko dėl servituto ar specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Žemės sklypui taikoma ir daugybė kitų suvaržymų. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad 2008 m. kovo 5 d. tarp ieškovo ir UAB „Progresyvūs projektai“ sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir/ar kokiu nors būdu yra susijusi su žemės sklype nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Dar 2012 m. sausio 10 d. detaliojo plano rengimo sutartis šalių buvo nutraukta, kai dujotiekio trajektorija dar nebuvo žinoma, o specialusis planas neparengtas.Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti 2 721,77 Eur dydžio negautas pajamas, nes viešajame registre žemės nuomos sutartis buvo įregistruota tik 2014 m. lapkričio 15 d., t. y. vėliau, negu kilo ieškovo nurodomi nuostoliai. Ieškovo reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl tariamai apribotos galimybės naudotis žemės sklypu ir dėl to negautų pajamų, prieš atsakovę gali būti panaudoti tik nuo žemės nuomos sutarties įregistravimo momento. Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo vykdomą ūkininkavimo veiklą iš 2013 m. liepos 26 d. UAB „Sweco Lietuva“ kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius paskaičiavimo akto. Šis aktas pateikia duomenis apie auginamus pasėlius žemės sklype, o ne apie žemės sklypo nuomininkus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti 2014 m. rudenį galimai atsiradusius nuostolius, nes tuo metu žemės nuomos sutartis nebuvo išviešinta viešajame registre ir atsakovė apie ieškovą bei jo vykdomus darbus žemės sklype negalėjo ir neprivalėjo žinoti.Byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas negalėjo sodinti žieminių rapsų. Dujotiekio statybos darbus vykdžiusio subrangovo UAB „Alvora“ rašte patvirtinama, kad visi sklypų atstatymo į pradinę padėtį darbai buvo užbaigti dar 2014 m. rugpjūčio 20 d. Taigi jau rupjūčio mėnesį ieškovas galėjo sodinti žeminius rapsus. Tačiau to daryti jis neketino, nes iš byloje pateikto 2013 m. liepos 26 d. UAB „Sweco Lietuva“ kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto matyti, kad žemės sklype buvo auginami žieminiai kviečiai. Šie duomenys buvo pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, pagal deklaruojamus pasėlius žemės sklype. Patirti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp dujotiekio statybos darbų ir galimybės sodinti pasėlius egzistavimo.Žemės sklypo vertės nustatymas nereikalauja specialių mokslo ar technikos žinių. Ieškovai per beveik 3 metus nuo įregistruotų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turėjo galimybes pasitelkti turto vertintojus ir įsivertinti žemės sklypo vertę iki dujotiekio nutiesimo ir po dujotiekio nutiesimo arba su specialia prielaida – žemės sklypo vertė nesant įregistruotų servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Tačiau to nepadarė ir patys nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdami įrodyti jų prašomus priteisti nuostolius. Ieškovai visą įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl prašymo skirti ekspertizę

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantų procesinio prašymo skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pažymi, kad kasacinis teismas nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, jog ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-29/2014). Įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti apeliantų prašomą ekspertizę, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas (CPK 185 straipsnis). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su prašomų priteisti nuostolių atlyginimu, ir priimti atitinkamomis teisinėmis išvadomis grindžiamą procesinį sprendimą. Be to, sutiktina ir su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantai galėjo kreiptis betarpiškai į pasirinktą ekspertą dėl tirtino objekto ir pateikti teismui šio eksperto išvadą (CPK 12, 178 straipsniai), taip neužvilkinant bylos proceso. Tokia eksperto išvada teismo būtų tiriama ir vertinama (CPK 185 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 18 d. išrašas patvirtina, kad 3,55 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei apskrities viršininko 2000 m. vasario 9 d. įsakymų Nr. 55/5579 ir Nr. 305 pagrindu (1 t., b. l. 46-47).2004 m. lapkričio 23 d. sutartimi dėl privačios žemės nuomos ieškovė išnuomojo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui vienuolikos metų terminui (1 t., b. l. 50-51).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1101 ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, plotas – 0,8607 ha (1 t., b. l. 54-55). Taip pat šiuo įsakymu nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami išmokant 17 054,85 85 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją žemės sklypo savininkei (ieškovei) per tris mėnesius nuo žemės servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu Nr. 5544/0007:0057B apskaičiavo vienkartinės kompensacijos, mokėtinos ieškovei už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, dydį – 17 054,85 Lt, kurį sudaro nuostoliai už sunaikinamus pasėlius – 2 491,81 Lt, ir nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo – 14 563,04 Lt (1 t., b. l. 56).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2528 patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo skyriaus inžinieriaus 2014 m. spalio 27 d. parengtą kadastro duomenų lentelę ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (plotas – 0,7566 ha) (1 t., b. l. 60).Iš nekilnojamojo turto registro 2015 m. sausio 6 d. išrašo matyti, kad, patikslinus kadastro duomenis, suformuotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 3,6197 ha (1 t., b. l. 71-73).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-1874 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu pertvarkytas į tris sklypus, kurių projektiniai numeriai Nr. 8-1, Nr. 8-2, Nr. 8-3 (1 t., b. l. 192-193).

Dėl bylos esmės

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad servituto ir apsaugos zonų nustatymo tikslai – magistralinio dujotiekio įrengimų pastatymas ieškovei priklausančiame sklype – sutampa, dėl apribojimo panaudoti sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, ieškovei sumokėta kompensacija, taigi pakartotinai atlyginti nuostolius ieškovei dėl specialiųjų sąlygų nustatymo nėra pagrindo. Apeliantai su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Jų teigimu, teismas nepagrįstai sutapatino ginčo žemės sklypui nustatytą servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes kompensacijos išmokėjimą už nustatytą servitutą ir nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Apeliantų nuomone, UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu buvo apskaičiuoti tik nuostoliai dėl servituto, o nuostoliai už nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nebuvo apskaičiuoti. Be to, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas patvirtini žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2014 m. spalio 27 d. kadastro duomenų lentelę ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, buvo priimtas tik 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu apskaičiuojant kompensaciją, ji negalėjo būti skaičiuojama už specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes šios sąlygos dar nebuvo nustatytos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 2 punktą (2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo redakcija) nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 punktas), iškertamą mišką (2.2 punktas), prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3 punktas). Šioje metodikoje nurodytais būdais apskaičiuojama kompensacija, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina nuostoliais, kurių nereikia įrodyti, nes jų dydis apskaičiuojamas pagal metodikoje nurodytas formules, remiantis vidutiniais, normatyviniais ir kt. rodikliais (vidutinis derlingumas pagal kultūras, normatyvinė kaina, vidutinė žemės rinkos vertė ir pan.). Ši kompensacija mokama tarnaujančiojo daikto savininkui už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę ir į kitų nuostolių atlyginimą, tačiau tokie nuostoliai, kurių nepadengia nurodyta kompensacija, turi būti pagrindžiami įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad apeliantai neįrodė, kokie konkretūs realūs nuostoliai jiems buvo atlyginti išmokėjus 17 054,85 Lt kompensaciją ir kokių konkrečių realių nuostolių, susijusių su servitutu ir (ar) specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ši kompensacijos suma nekompensuoja (CPK 178, 185 straipsniai).UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu Nr. 5544/0007:0057B apskaičiavo vienkartinės kompensacijos, mokėtinos ieškovei už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, dydį – 17 054,85 Lt, kurį sudaro nuostoliai už sunaikinamus pasėlius – 2 491,81 Lt, ir nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo – 14 563,04 Lt. Apeliantai, nagrinėjamoje byloje siekdami savo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo priteisimo patenkinimo, turėjo įrodyti, kad ši kompensacija buvo nepakankama ir kad jie dėl servituto bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo patyrė didesnius realius nuostolius, nei jiems buvo atlyginti išmokant 17 054,85 Lt kompensaciją, apskaičiuotą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje nurodytais būdais. Apeliantų nurodomi argumentai, kad ginčo žemės sklypui nustatyti servitutas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip apribojimai, skiriasi vienas nuo kito (turiniu, teritorija, teisiniu reglamentavimu), laikytini nepagrįstais, nes apeliantai pirmiausia neįrodė, jog jiems išmokėta kompensacija nepadengia visų jų patirtų realių nuostolių.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka; žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi taikytinos visos materialiojoje teisėje įtvirtintos nuostolių (žalos) atlyginimo instituto nuostatos (CK 6.245-6.249 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tikslą, kuriam buvo nustatytas servitutas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinio dujotiekio įrengimų pastatymas ieškovei priklausančiame sklype. Šiam tikslui pasiekti buvo būtina apriboti ieškovų teises į žemės sklypą – nustatyti servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Už ieškovų teisių suvaržymą jiems buvo išmokėta teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, kurios dydžio ieškovai neginčijo. Kaip minėta, ši kompensacija laikytina neįrodinėtinais ieškovų nuostoliais dėl nustatytų žemės sklypo naudojimo apribojimų tik tuo atveju, jeigu ieškovai nereikalauja didesnių nei išmokėta kompensacija nuostolių. Ieškovai, teigdami, kad jie patyrė didesnius nuostolius, nei jiems sumokėta kompensacija, visų pirma, turėjo nurodyti ir įrodymais pagrįsti, kokius konkrečius realius nuostolius (jų dalį) padengė jiems išmokėta kompensacija, antra, nurodyti ir pateikti įrodymus, kokių realių nuostolių (jų dalies) kompensacija neatlygino. Taigi apeliantų siekis atsietai traktuoti servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra nepagrįstas.Ieškovų ieškinys buvo pareikštas prašant iš atsakovės priteisti 84 746,63 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 52 676,76 Eur nuostoliai dėl ūkinės-komercinės veiklos ribojimo, 27 900 Eur nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo, 1 448,10 Eur nuostoliai dėl išlaidų detalaus plano rengimui, 2 721,77 Eur nuostoliai kaip negautos pajamos.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, kurie siejami su tuo, kad negali būti keičiama ieškovei priklausančio žemės sklypo paskirtis, priteisimo, konstatvo, jog pati ieškovė neatliko reikiamų veiksmų, kad pakeistų žemės sklypo paskirtį. Teismas vertino tai, kad ieškovei, 2008 m. lapkričio 11 d. sudarius sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe (1 t., b. l. 88-90), buvo suteikta teisė pakeisti ieškovei priklausančio sklypo žemės naudojimo paskirtį, ieškovei, 2009 m. vasario 5 d. gavus planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (1 t., b. l. 91), ieškovei nebuvo kliūčių pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį, ieškovė, 2008 m. kovo 5 d. sudariusi sutartį su UAB „Progresyvūs projektai“ dėl detaliojo plano rengimo (1 t., b. l. 81-83), ieškovė galėjo tinkamai pakeisti žemės sklypo paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nėra trukdoma pakeisti jai priklausančio sklypo paskirtį, nes 2013 m. balandžio 4 d. ieškovė su Klaipėdos rajono savivaldybe sudarė naują detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (1 t., b. l. 92-94), 2013 m. gegužės 17 d. ieškovei buvo išduotas naujas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui parengti (1 t., b. l. 95).Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad dėl dujotiekio sklypas faktiškai buvo padalintas į dvi dalis ir vietoje planuotų 8 726 m², liko tik 2 131 m² teritorijos, kurioje statyba galima. Šias aplinkybes apeliantai grindė UAB „Progresyvūs projektai“ (rangovės pagal detaliojo plano rengimo sutartį) 2016 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais, kurie teismui buvo pateikti paskutinio teismo posėdžio metu (2016 m. rugsėjo 27 d.), kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių (dėl galimo užstatymo ploto ginčo žemės sklype ir kt.) pirmosios instancijos teismas nevertino pagrįstai, nes jos nebuvo nurodytos ieškovų ieškinyje. Kadangi ieškinys apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, ieškovai, savo reikalavimus norėdami grįsti šiomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo pareigą patikslinti ieškinį, tačiau to nepadarė. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neturi jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu, taikomi tik apie 1/5 daliai viso ginčo žemės sklypo, už kuriuos ieškovei buvo kompensuota, ir tai neturi įtakos žemės sklypo paskirties keitimui. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. rugsėjo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog ieškovei priklausančiame žemės sklype gali būti statomi statiniai, tik tam reikalingas dujotiekį eksploatuojančių įmonių sutikimas. Taigi apeliantai, keldami klausimą dėl ginčo žemės sklypo užstatymo ploto sumažėjimo neatsižvelgia į tai, kad už šiuos apribojimus jiems jau buvo kompensuota, o kad išmokėta kompensacija yra nepakankama, apeliantai neįrodė.Apeliantai įrodinėja, kad ginčo žemės sklypo vertės sumažėjimą lėmė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Šias aplinkybes apeliantai grindė VĮ Registrų centro atliktais masinių vertinimų duomenimis. Apeliantų teigimu, 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypo vertė buvo 53 000 Eur, o 2016 m. sausio 1 d. – 25 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, 23 punktu, konstatavo, kad masinio vertinimo metu neatsižvelgiama į žemės sklypui nustatytus servitutus ir kitus apribojimus. Apeliantai šio teismo motyvo neginčija. Be to, teismas rėmėsi VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu dėl informacijos pateikimo, kuriuo VĮ Registrų centras atsakė į teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriuo VĮ Registrų centro buvo teiraujamasi: ar ginčo žemės sklypo vertei nustatyti turėjo įtakos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos nustatymas pagal NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą; kokios aplinkybės nulėmė tai, kad ginčo žemės sklypo vertė 2014 m. liepos 30 d. buvo 53 000 Eur, o 2016 m. sausio 1 d. – 25 100 Eur. VĮ Registrų centras, atsakydamas į šią pirmosios instancijos teismo užklausą, nurodė, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuota mažesnė, nei ankstesniais metais, nes 2016 m. sausio 1 d. buvo gauti Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai ir buvo įvertinta jų įtaka žemės sklypų vertei. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas pagal bendro plano sprendinius nepatenka į teritoriją, kurioje leidžiamas sklypo paskirties keitimas, o priemiesčių žemės ūkio paskirties žėmės paskirtis riboja jos efektyviausią, paklausiausią panaudojimą gyvenamiesiems, komerciniams, pramoniniams statiniams statyti, teritorijose, kuriose bendrojo plano sprendiniai nenumato žemės ūkio paskirties keitimo – panaudojimo kitai paskirčiai, žemės sklypų paklausa ir vertingumas mažėja. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypo vertės sumažėjimui specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas neturėjo įtakos.Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuostolių, patirtų kaip išlaidos detalaus plano rengimui. Apeliantai remiasi UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais, nors, kaip jau minėta, šiuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas. Ieškinyje konkretus faktinis pagrindas dėl šio reikalavimo nėra išdėstytas, tačiau iš faktinių aplinkybių visumos galima spręsti, kad, ieškovų nuomone, šiuos nuostolius jiems sukėlė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Ieškinyje nurodoma, kad 5 000 Lt suma UAB „Progresyvūs projektai“ buvo sumokėta 2008 m. balandžio 8 d. pagal 2008 m. kovo 5 d. detaliojo plano rengimo sutartį už atliekamus darbus. Teismas, įvertinęs tai, kad 2008 m. kovo 5 d. detaliojo plano rengimo sutartis 2012 m. sausio 10 d. buvo nutraukta, nes pasibaigė 2008 m. lapkričio 11 d. su Klaipėdos rajono savivaldybe sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, padarė pagrįstą išvadą, jog 2008 m. kovo 5 d. detaliojo plano rengimo sutartis buvo nutraukta dėl aplinkybių, nesusijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vykdant dujotiekio tiesimo darbus buvo naudojama didesnė žemės sklypo dalis, nei nustatytas servitutas, todėl ieškovas negalėjo vykdyti sėjos didesniame žemės sklypo plote, nei gauta kompensacija, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui vykdyti sėjos darbus jo nurodomomame žemės sklypo plote trukdė būtent dujotiekio tiesimo darbai ir kad išmokėta kompensacija nepadengia ieškovo realių nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas prieš nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ginčo žemės sklype būtų sėjęs ir auginęs jo nurodomus pasėlius – rapsus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad 2013 m. spalio 2 d. ginčo žemės sklype nebuvo auginamos jokios vertingos grūdinės kultūros. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis tuo metu būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl dujotiekio tiesimo darbų vykdymo neleistinoje (didesnėje, nei numatyta) teritorijoje ir trukdymo jam užsiimti įprasta ūkininkavimo veikla. Pastebėtina ir tai, kad šie nuostoliai nebuvo įtraukti į ieškovės nuostolių paskaičiavimą (1 t., b. l. 130-132), kurį ieškovė pateikė atsakovei, atsakydama į atsakovės raštą dėl servituto kompensacijos pasiūlymo (1 t., b. l. 127-129).Apeliantai kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo atsakovė nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.