Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.1.2.5; 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. gruodžio 18 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

suinteresuotam asmeniui S. D.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. D. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuotas asmuo – S. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir - Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti atsakovės A. D. motinos valdžią jos nepilnametės dukters J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti J. D. gyvenamąją vietą kartu su globėju (rūpintoju) S. D., priteisti iš atsakovės A. D. išlaikymą nepilnametei J. D. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko rūpintoją.

Ieškovas nurodė, jog atsakovės A. D. šeima Skyriui yra žinoma nuo 2002 metų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, smurto šeimoje ir netinkamos vaikų priežiūros. Šeimoje auga nepilnametė J. D., kuri šiuo metu yra nepilnametė ir gyvena laikino rūpintojo dėdės S. D. šeimoje. Vaikų tėvas V. D. 2019 m. spalio 7 d. mirė. Atsakovės šeimoje augo dar du vaikai, kurie jau yra pilnamečiai. Vaikai 2003, 2006 ir 2007 metais dėl tėvų girtavimo ir konfliktų, smurto naudojimo prieš vaikus, buvo apgyvendinti Ukmergės globos centre, tėvai ten vaikus lankydavo retai, mažai domėjosi jų savijauta ir gyvenimu. Dėl vaikų sumušimo tėvui 2003 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tėvams pasižadėjus negerti, vaikai būdavo grąžinami į šeimą. Ugdymo įstaigos, kaimynų, socialinių darbuotojų teigimu, V. D. savo vaikus mušdavo labai žiauriai, vadindavo necenzūriniais žodžiais. Atsakovės vaikai būdavo nuolat alkani ir nešvariais rūbeliais, socialiai apleisti, užguiti, jausdavo psichologinę įtampą. Išgėrę abu tėvai būdavo labai agresyvūs. Šeima gyvena iš socialinės pašalpos. Atsakovė oficialiai nedirba, darbo stažo neturi. Jos šeima gyvena nuosavame dviejų kambarių mediniame name. Namas be patogumų, apkūrenamas malkomis. Namuose vyrauja didelė netvarka ir nešvara, aplinka skurdi, pilna nereikalingų daiktų, purvina patalynė, drabužiai sumesti į krūvas. 2008 m. atsakovei buvo laikinai trims mėnesiams apribota tėvų valdžia, tačiau 2009 metais vaikai grąžinti į šeimą. 2018 m. lapkričio 29 d. paaiškėjus, kad nepilnametė J. D. jau vienerius metus gyvena viena močiutei priklausančiame name, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auginimo ir priežiūros, o kratos metu minėtame name radus narkotinių medžiagų, buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir J. D. laikinai apgyvendinta pas dėdę S. D.. 2019 m. sausio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. D. nustatyta laikinoji globa, o vaiko rūpintoju paskirtas S. D.. Mergaitės globos nustatymo priežastys: tėvų girtavimas, nesirūpinimas, nesaugios ir netinkamos vaikui gyvenimo sąlygos, vaiko poreikių neužtikrinimas. Atsakovės šeimai 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 26 d. buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose atsakovė buvo priešiškai nusiteikusi, teigė neturinti jokių problemų ir jokios pagalbos nereikia, tačiau yra išreiškusi norą susigražinti vaiką į šeimą. Nepaisant to, kad atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, atsakovės namuose nuolat trūksta tvarkos ir švaros, atsakovė girtauja, šeimoje nesimato jokių teigiamų pokyčių. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi ir su dukra nepalaiko jokio ryšio. Skyrius pažymėjo, kad laikino rūpintojo S. D. šeimoje J. D. sudarytos geros gyvenimo, ugdymosi ir vystymosi sąlygos. Mergaitė prisirišusi prie rūpintojo, jaučiasi saugi ir mylima. S. D. atitinka įstatymų keliamus reikalavimus būti globėju (rūpintoju). Kitų asmenų, norinčių globoti J. D., nėra (b. l. 1-3).

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, jog prie dukters išlaikymo atsakovė neprisideda. Nepilnametė J. D. yra nurodžiusi, kad atsakovei nejaučia jokių jausmų, dėdės namuose jaučiasi saugi ir mylima.

Atsakovė A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo ir kiti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 37, 39). Teismo posėdžio metu atsakovė A. D. nurodė, jog gailisi. Apleido dukrą dėl alkoholio. Žinojo, kad dukra viena gyvena uošvienės namuose. Kodėl nesirūpina Jurgita, jos neišlaiko, neteikia jokios pagalbos - negali paaiškinti, mano, kad kaltas alkoholis. Atsakovė uždarbiauja nelegaliai, gautus pinigus naudoja maistui ir alkoholiui nusipirkti. Ankščiau dirbo UAB „Vilporė“. Atsakovė yra įgijusi pradinį išsilavinimą. Per metus laiko, kol dukra gyvena pas S. D., skambino dukrai, bet ji nenori su ja kalbėtis. Paskutinį kartą dukrą matė seniai. Apie Jurgitą žino tiek, kad ji lanko mokyklą, ankščiau yra skambinusi auklėtojai dėl jos ugdymo pasiekimų, padėdavo kartais su vyru ruošti pamokas, pavyzdžiui rusų ir anglų kalbą. Atsakovė sutinka, kad dukrai yra geriau gyventi pas laikiną rūpintoją.

Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo ir kiti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 38, 40). Teismo posėdyje S. D. paaiškino, jog jo miręs brolis, Jurgitos tėtis, iš esmės rūpindavosi šeima, gamindavo valgyti. Jurgitos močiutė rūpindavosi mergaite, gamindavo jai valgyti, plaudavo vystyklus. Stanislovo brolis V. D. duodavo dukrai pinigų. Suinteresuotas asmuo žinojo, kad nepilnametė J. D. gyvena pas močiutę. Nuo 2017 metų Jurgitos močiutei persikėlus gyventi į Jasiuliškių socialinės globos namus, Jurgita gyveno viena, jos brolis Paulius iš užsienio siųsdavo jai pinigų, Stanislovo sūnus atveždavo maisto. Suinteresuoto asmens S. D. žmona ir artimieji su Jurgita sutaria gerai, neprieštarauja, kad mergaitė gyventų kartu. Nepilnametė J. D. yra tvarkinga, turi socialinius įgūdžius. J. yra sakiusi laikinajam rūpintojui, kad atsakovė jai skambina neblaivi, atvažiavusi aplankyti nebuvo. Globotinė pas atsakovę lankėsi tik atsiimti siuntinį. Atsakovė A. D. neišlaiko savo vaiko. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje, lanko močiutę globos namuose.

Liudytoja R. C. teismo posėdžio metu parodė, jog prieš metus priėmė sprendimą paimti J. D. iš atsakovės šeimos. Praėjus metams, situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė nekeitė savo gyvenimo būdo, šiuo metu su jau pilnamete dukra V. girtauja, nedirba, nesirūpina namais. Prie dukros J. D. išlaikymo atsakovė taip pat neprisideda. Prieš savo vaikus tiek atsakovė, tiek jos miręs sutuoktinis naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Nepilnametė J. D. neturi jokio ryšio su mama, yra laiminga būdama pas rūpintoją, jaučiasi mylima, saugi ir yra viskuo aprūpinta. Atsakovė neturi socialinių įgūdžių, negamina maisto, netvarko namų. Jai buvo siūlomos socialinės paslaugos, psichologo konsultacijos, dalyvauti Minesotos programoje, vykti į krizių centrą, tačiau A. D. nesutinka. Net ir po vyro mirties, atsakovė toliau girtauja, nedirba ir tai tęsiasi ne vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog nepilnametė J. D. yra septyniolikos metų amžiaus (b. l. 4), lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nepilnametei J. D. laikinoji rūpyba nustatyta nuo 2019 m. sausio 3 d., vaiko rūpintoju paskirtas jos dėdė S. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Laikinasis vaiko rūpintojas S. D. yra baigęs GIMK programos pagrindinius mokymus ir pasirengęs globoti vaiką (b. l. 10-18). Remiantis vaiko nuomonės išklausymo aktu ir globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu, nepilnametė J. D. gyvena dėdės nuosavame name, turi atskirą kambarį su visais būtinais baldais ir priemonėmis. Pas motiną grįžti nenori, nejaučia jai jokių jausmų, yra išreiškusi norą toliau likti gyventi dėdės šeimoje. Joje ji jaučiasi mylima. Dėdė ir jo šeimos nariai mergaitei padeda ruošti namų darbus, maitina naminiu maistu, nuperka visus reikalingus daiktus (b. l. 7, 8-9).

Iš pateiktų teismui dokumentų nustatyta, jog atsakovės A. D. šeima Skyriui dėl netinkamos vaikų priežiūros, socialinių įgūdžių stokos, smurto artimoje aplinkoje ir piktnaudžiavimo alkoholiu yra žinoma nuo 2002 metų. Atsakovė yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, pragyvenimui užsidirbanti dirbdama pavienius darbus pas ūkininką arba pagelbėdama ūkio darbuose savo gyvenvietėje. A. D. gauna paramą maisto produktais. 2019 m. spalio 6 d. mirus vyrui V. D. (b. l. 35), šeimos namuose apsigyveno vyriausioji šeimos dukra V.. Po sutuoktinio mirties, apsilankymų metu atsakovės namuose buvo pastebima dar didesnė nešvara ir netvarka. Ant žemės ir lovų mėtėsi krūvos drabužių, įvairiausių daiktų, spintelės ir visi kiti paviršiai murzini, patalynė nešvari, antklodės be užvalkalų. Namuose jaučiamas nemalonus kvapas. Kambaryje laikomi du šunys. Atsakovei ir jos pilnametei dukrai V. socialinė darbuotoja siūlė pagalbą tvarkantis buityje, tačiau jos atsisakė. Per pastarąjį laikotarpį į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją pokalbiui atsakovė ateidavo arba skambindavo galimai neblaivi. Kartais atsakovė pokalbių metu pati pripažindavo vartojusi alkoholį, prašydama socialinės darbuotojos apie tai niekam nesakyti. Problemos dėl dažno alkoholio vartojimo atsakovė nepripažįsta. Atsakovė su dukra J. nepalaiko jokio kontakto. Po tėvo mirties J. su mama vis dar nebendrauja, buvusiuose namuose nesilanko. Apie dukros grįžimą namo atsakovė nekalba, moteris nepripažįsta ir nesuvokia turinti problemų, jų nesprendžia, specialistų pagalbos atsisako (b. l. 34, 50). Pagal teismui pateiktus 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pagalbos planus, nustatyta, kad atsakovė buvo motyvuojama gydytis nuo priklausomybės ir supažindinta su gydymo galimybėmis, siūloma tarpininkauti registruojantis pas gydytojus, lankyti psichologo konsultacijas, ieškoti galimybės oficialiai įsidarbinti, siūloma pagalba padėti susitvarkyti namus, lavinti socialinius įgūdžius, tačiau siūlomos pagalbos atsisakė, nedėjo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą (b. l. 19-24, 25-29, 30-32).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovės A. D. motinos valdžią jos nepilnametės dukters J. D. atžvilgiu. Nurodo, jog atsakovė savo vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinusi nuo jos auginimo, neprisideda prie dukters išlaikymo. Situacija atsakovės A. D. šeimoje, buvusi iki nepilnametės J. D. paėmimo, iš esmės niekuo nėra pasikeitusi, nėra duomenų, kad atsakovės elgesys jos dukters atžvilgiu artimiausioje ateityje gali pasikeisti, todėl tikslinga atsakovei apriboti motinos valdžią laikinai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės A. D. šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis. Atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, nepilnametės J. D. neaugina ir ja nesirūpina. Nepilnametei Jurgitai gyvenant vienai močiutės namuose ir apie tai žinodama, ja ir toliau visiškai nesirūpino. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nors ir nevengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tačiau nevykdo jai numatyto pagalbos plano, nesprendžia alkoholio vartojimo problemų ir toliau jį nepertraukiamai vartoja, neprisideda prie dukters išlaikymo. Atsakovė A. D. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, nesiekia ir nenori jos auginti, nesidomi jos ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle. Taip pat nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos teisių ir pareigų.

Šiuo metu nepilnametė J. D. auga laikino rūpintojo S. D. šeimoje. Su dėde vaiką sieja artimas ryšys, J. jaučiasi saugi ir mylima. Mergaitei yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovė savo dukters nėra mačiusi jau ilgą laiką, jos nelanko, kartais paskambina, tačiau tik būdama neblaivi. Liudytoja R. C. teismo posėdyje nurodė, kad situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, šiuo metu su kartu gyvenančia dukra V. girtauja, nedirba, nesirūpina namais. Su tuo sutinka ir pati atsakovė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka dėl motinos valdžios apribojimo, gailisi dėl savo elgesio, tačiau jo keisti nenori, patvirtino, jog jai buvo siūlytos įvairios socialinės paslaugos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu turėtų būti apribota.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovės šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamete mergaite. Atsakovė nesiekia įgyvendinti savo kaip motinos pareigų, neturi jokio ryšio su dukra. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovė yra visiškai abejinga sprendžiamiems klausimams dėl jos nepilnamečio vaiko ateities.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovė nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jos kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė negali auginti savo nepilnametės dukters ir užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl atsakomybės ir noro auginti savo vaiką stokos, alkoholio vartojimo problemų, atsakovė nesugeba deramai pasirūpinti nepilnamete dukra. Atsakovė kaip motina yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auginimo ir priežiūros. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovė yra išreiškusi norą atkurti ryšį su vaiku, tačiau neturi jokių socialinių įgūdžių, toliau girtauja, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti ir laikinai apriboti atsakovės A. D. motinos valdžią jos nepilnametės dukters J. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti motinos valdžią, nepilnametės J. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje laikino rūpintojo S. D. šeimoje.

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė J. D. šiuo metu gyvena laikino rūpintojo S. D. šeimoje, kur ja tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Nepilnametę J. D. ir jos dėdę sieja stiprus emocinis ryšys. Rūpintojo šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, yra rūpinamasi jo sveikata, auklėjimu, sudarytos visos buitinės ir mokymosi sąlygos. Teismas neturi duomenų, kad laikinas rūpintojas S. D. savo pareigas vykdytų netinkamai, jo šeima palankiai žiūri į J. buvimą, nori, kad ji ir toliau gyventų jų šeimoje, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnametės J. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje laikino rūpintojo S. D. šeimoje (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei J. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis disponuoti laikiną rūpintoją S. D..

CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nepilnametė J. D. šiuo metu yra 17 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos trečioje klasėje. Mergaitė yra paauglė, specialių poreikių neturi, sveikatos problemomis nesiskundžia. Ieškovas nurodė, jog nepilnametės mergaitės poreikiams per mėnesį reikia apie 200 Eur. Vertinant atsakovės A. D. turtinę padėtį, nustatyta, jog atsakovė yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. Šeimos pajamas sudaro gaunamas užmokestis už pavienius darbus pas ūkininkus. Šiuo metu atsakovė gyvena kartu su pilnamete dukra dviejų kambarių name. Duomenų, patvirtinančių apie atsakovei nustatytą neįgalumą ar specialiuosius poreikius, teisme nėra gauta. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnametės dukros išlaikymą, nustatyta, jog atsakovė finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda, dukters nelanko. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų ar bent jau stengiasi gauti pajamų savo nepilnametės dukters išlaikymui.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie nepilnametės J. D. poreikius, atsakovės turtinę padėtį, ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės A. D. išlaikymą nepilnametei J. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo motinos turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskiriamas laikinas rūpintojas S. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, tačiau atsakovės motinos valdžia apribojama laikinai, todėl nuolatinė globa ir nuolatinis nepilnametės J. D. globėjas (rūpintojas) nenustatomas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už pareikštą ieškinį mokėtinas 172 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas).

Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 172 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametei J. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje laikino rūpintojo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei J. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoju laikiną rūpintoją S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 172,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai 00 ct) žyminį mokestį ir 7,16 Eur (septyni eurai 16 ct) pašto išlaidas, viso: 179,16 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai 16 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.