Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės;

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), ir už kiekvieną iš jų jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir S. S. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir S. S. skirta galutinė dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. UAB „Kilminė“ pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir jos naudai iš S. S. priteista 276,94 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2019 m. balandžio 26 d., apie 15.18 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 1 vienetą vytintos dešros „Jubiliejaus“, 3,99 Eur vertės, 3 vienetus vytintos dešros „Bernų“, kurios vieneto kaina sudaro 3,99 Eur, iš viso 11,97 Eur vertės, ir 1 vienetą šaltai rūkytos dešros „Juodkrantės“, 1,99 Eur vertės, ir, laikydamas minėtas prekes rankose, pasišalino iš parduotuvės pro pakeliamus vartus nesusimokėjęs už prekes, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 17,95 Eur vertės turtą.

2. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. gegužės 5 d., apie 16.09 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 5 vienetus vytintos dešros „Lietuvos standarto“, kurios vieneto kaina sudaro 3,59 Eur, iš viso 17,95 Eur vertės, 3 vienetus šaltai rūkytos dešros „Tauro“, kurios vieneto kaina sudaro 1,89 Eur, iš viso 5,67 Eur vertės, ir 6 vienetus vytintos dešros „Dzūkiška“, kurios vieneto kaina sudaro 3,79 Eur, iš viso 22,74 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 46,36 Eur vertės turtą.

3. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. gegužės 13 d., apie 15.03 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei ir parduotuvės klientams, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 2 vienetus vytintos dešros „Samsono kumpinė skilandinė“, kurios vieneto kaina sudaro 3,29 Eur, iš viso 6,58 Eur vertės, 4 vienetus šaltai rūkytos dešros „Tauro“, kurios vieneto kaina sudaro 1,89 Eur, iš viso 7,56 Eur vertės, 3 vienetus vytintos dešros „Naktigonė“, kurios vieneto kaina sudaro 2,89 Eur, iš viso 8,67 Eur vertės, 4 vienetus šaltai rūkytos dešros „Naminukės“, kurios vieneto kaina sudaro 2,99 Eur, iš viso 11,96 Eur vertės, 2 vienetus šaltai rūkytos dešros „Dzūkiškas skilandis“, kurios 1 kg kaina sudaro 8,49 Eur, iš viso 10,76 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 45,53 Eur vertės turtą.

4. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. gegužės 22 d., apie 14.22 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei ir parduotuvės klientei, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 1 vienetą šaltai rūkytos dešros „Juodkrantės“, 1,99 Eur vertės, 4 vienetus šaltai rūkytos dešros „Bernų“, kurios vieneto kaina sudaro 3,99 Eur, iš viso 15,96 Eur vertės, 5 vienetus vytintos dešros „Jubiliejaus“, kurios vieneto kaina sudaro 3,99 Eur, iš viso 19,95 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 37,90 Eur vertės turtą.

5. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. birželio 3 d., apie 17.58 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei ir parduotuvės klientėms, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 3 vienetus šaltai rūkytos dešros „Juodkrantės“, kurios vieneto kaina sudaro 1,99 Eur, iš viso 5,97 Eur vertės, 4 vienetus šaltai rūkytos dešros „Bernų“, kurios vieneto kaina sudaro 3,99 Eur, iš viso 15,96 Eur vertės, 4 vienetus vytintos dešros „Jubiliejaus“, kurios vieneto kaina sudaro 3,99 Eur, iš viso 15,96 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 37,89 Eur vertės turtą.

6. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.05 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei ir parduotuvės klientei, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 3 vienetus vytintos dešros „Laikinosios sostinės“, kurios vieneto kaina sudaro 3,89 Eur, iš viso 11,67 Eur vertės, 5 vienetus vytintos dešros „Bernų“, kurios vieneto kaina sudaro 4,55 Eur, iš viso 22,75 Eur vertės, 4 vienetus vytintos dešros „Jubiliejaus“, kurios vieneto kaina sudaro 4,55 Eur, iš viso 18,20 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 52,62 Eur vertės turtą.

7. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 16.02 val., užėjęs į UAB „Kilminė“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 68, veikdamas atvirai, matant kasininkei ir parduotuvės klientėms, priėjęs prie šalia kasos esančio dešrų šaldytuvo, nuo jo paėmė 1 vienetą šaltai rūkytos dešros „Juodkrantės“, 2,29 Eur vertės, 3 vienetus vytintos dešros „Bernų“, kurios vieneto kaina sudaro 4,55 Eur, iš viso 13,65 Eur vertės, 5 vienetus vytintos dešros „Jubiliejaus“, kurios vieneto kaina sudaro 4,55 Eur, iš viso 22,75 Eur vertės, po ko, nesusimokėjęs su dešromis išbėgo pro išėjimo duris, kurias laikė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad durys nebūtų užblokuotos, taip atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį bendros 38,69 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia savo kaltės dėl vagysčių, neginčija nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių, taip pat civilinei ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo, tačiau jis nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, teigia, kad pagal pagrobto svetimo turto vertę nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, be to, nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Nuteistasis taip pat nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip pakartotines, teisės aiškinimo ar taikymo klaidų nepadarė. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (tiksliau, įvertinus pagrobto svetimo turto smulkią vertę – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį) ar kaip tęstinę nusikalstamą veiką nėra pagrindo.

14. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

15. Nuteistasis pripažintas kaltu, atvirai pagrobęs svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

16. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia, padaręs vagystes ir neginčija nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių. Šiuo aspektu aktualus parduotuvės turto pagrobimas kasininkei ir (ar) klientams, nesantiems nusikaltimų bendrininkais, tai suvokiant, o nuteistajam tai ignoruojant. Nuteistojo ir liudytojų parodymų, vaizdo įrašų apžiūros protokolų ir kitų rašytinių įrodymų sugretinimas rodo, kad nuteistasis, neslėpdamas rankose laikomų prekių, pasišalino iš parduotuvės pro kasas (o nepavykus to padaryti – pro pakeliamus vartus) kasininkės ir (ar) klientų akivaizdoje. Esant vienam iš alternatyvių vagystę kvalifikuojančių požymių – atviram svetimo turto pagrobimui, pagrobto svetimo turto smulki vertė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

17. Tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia, kaip vientisą nusikalstamą veiką, ir jau darydamas pirmą veiksmą turi susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės. Tęstiniam svetimo turto grobimui keliamas dar vienas reikalavimas – grobimas turi vykti iš vieno šaltinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-1073/2020, 18 punktas).

18. Nors S. S. septynias vagystes padarė grobdamas maisto produktus iš tos pačios parduotuvės – UAB „Kilminė“ priklausančios „Express Market“, esančios Savanorių pr. 68, Vilniuje, tačiau nuteistojo parodymai ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad jis bendro sumanymo vykdyti minėtas vagystes neturėjo, jų iš anksto neplanavo, kaskart sumanymas padaryti vagystę jam kildavo naujai – pajutus alkį ar pristigus pinigų. Be to, vagystes skiria ir nemaži laiko tarpai, trukę nuo savaitės iki dviejų mėnesių. Aptartos aplinkybės paneigia tęstinei nusikalstamai veikai būtiną vieningą tyčią, todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip pakartotinės.

Dėl paskirtos bausmės.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajam parinkti švelnesnę bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje ar sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį arba atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

20. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 19 punktas). Minėtų aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nustatė nusikalstamų veikų rūšį ir nusikaltimų kategoriją – apysunkiai nusikaltimai (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys), tai iš esmės neatspindi padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio, tuo tarpu išskirdamas nusikaltimų objektą – nuosavybę, apibūdino padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikalstamos veikos objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo, jam įtakos ir padaryta žala, kuri tiesiogiai susijusi su nusikalstamos veikos objektu. Nustatant padarytosios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020, 22 punktas). Teisėjų kolegija reikšmingu vertinant nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį laiko jo įžūlumą, pasireiškusį ne tik svetimo turto pagrobimo atvirumu, bet nuteistojo bandymu pasirinktą prasimaitinimo bei pinigų gavimo būdą pateisinti alkiu ir priklausomybe narkotinėms medžiagoms. Vertintina ir tai, kad šešias iš septynių vagystes nuteistasis padarė veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris laikydamas neleido užblokuoti parduotuvės durų. Vis dėlto, nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, nes jį apibūdinantys veiksniai nėra išskirtiniai.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kaltės formą ir rūšį –tiesioginė tyčia (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Nustatytos nusikaltimų aplinkybės rodo, jog nuteistasis suvokė, kad paima parduotuvės prekes kasininkei ir (ar) klientams tai suprantant, numatė, kad parduotuvė neteks prekių, o jis šias turės kaip nuosavas ir to norėjo. Pažymėtina, kad tyčinės nusikalstamos veikos laikytinos pavojingesnėmis už padarytąsias dėl neatsargumo. Nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pagrindžiantys, kad vagystės nebuvo planuojamos, jam reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms, taip pat apeliaciniame skunde akcentuojamas alkis, kaip vagysčių paskata, jo tyčią pagal susiformavimo momentą leidžia vertinti kaip staiga atsiradusią. Asmuo, kurio psichinis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas mažiau pavojingu. Pagal apibrėžtumą nuteistojo tyčią galima apibūdinti kaip paprastą (siekė vieno konkretaus rezultato) apibrėžtą (konkretizuotą) tyčią, kadangi jis konkrečiai suvokė veikos pavojingumo pobūdį – nuosavybės teisių pažeidimą ir siekė konkrečių padarinių – užvaldyti parduotuvės maisto prekes. Veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimų padarymo motyvai pagal visuomeninį vertingumą laikytini negatyviais.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų motyvai ir tikslai yra glaudžiai susiję su jo gyvenimo būdu ir priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, tačiau tai nepateisina pasirinkto nusikalstamo poreikių patenkinimo būdo, nes vietoje to, kad pajamų gautų teisėtai, nuteistasis pasirinko vagystes, aukščiau iškeldamas savo asmeninius poreikius. Iš ankstesnių teistumų akivaizdu, kad savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir lėšų pragyvenimui šaltiniu.

25. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų stadiją teisingai pripažino baigta, kadangi jis pasišalino iš parduotuvės, taip užvaldė pagrobtas prekes ir įgijo galimybę neteisėtai jas valdyti, naudotis bei jomis disponuoti pagal savo valią. Baigta nusikalstama veika laikytina pavojingesne už parengtinę, nes už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis BK 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė (BK 57 straipsnio 2 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: penkiolika kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka; nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kurios atitinkamai vėlesnės, nuteistasis darė tiek po įtarimų už pirmąją pareiškimo 2019 m. gegužės 27 d., tiek po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio priėmimo; baustas administracine tvarka, taip pat už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (priešingi apeliacinio skundo argumentai neatitinka Administracinių nusižengimo registro duomenų); nuo 2016 m. birželio mėnesio nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (nors apeliaciniame skunde tai aiškinama nuteistojo prasta sveikatos būkle, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jam nustatytą neįgalumą ar sumažėjusį darbingumo lygį); nuteistasis pripažino, jog vartojo narkotines medžiagas, teigė, kad gydosi metadono programoje (apeliacinės instancijos teismui pateikė medicinos dokumentus, pagrindžiančius jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini), taikomą (duomenys neskelbtini)).

27. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai suskaičiavo nuteistojo teistumus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad skundžiamame nuosprendyje minimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris priėmė 2011 m. vasario 7 d. nuosprendį. Tai, kad nuteistasis teistas ne penkiolika, bet keturiolika kartų, taip pat ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje kai kurie iš nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių buvo pakeisti aukštesnės instancijos teismo, atsižvelgiant į didelį teistumų kiekį, nuteistojo asmenybės vertinimui neturi esminės reikšmės. S. S. praeityje ne kartą teistas, daugiausia už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, už tai jam skirtos arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taip pat nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tris kartus – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kuris vieną kartą buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog paskutines dvi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d., pirmesnę iš dviejų paskutinių nusikalstamų veikų nuteistasis padarė 2019 m. rugpjūčio 7 d.. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką. Bet kuriuo atveju tai vertintina neigiamai. Apibendrindama nuteistąjį charakterizuojančius duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat leidžia įžvelgti susiformavusias neigiamas jo asmenybės orientacijas ir daryti išvadą, kad padaryti nusikaltimai yra dėsningas viso nuteistojo ankstesnio elgesio padarinys, tuo tarpu ankstesni teistumai ir paskirtos griežtos bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė ir vėl nusikalto.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažino, kad pagrobė parduotuvės prekes kasininkės ir (ar) klientų akivaizdoje, ir neigiamai vertino savo poelgį. Tai rodo mažesnį asmens pavojingumą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistasis pripažintas kaltu 2018 m. rugsėjo 3 d. – būdamas pilnamečiu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 16 straipsnio 4 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 28 d.. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra didelė, tik vienu atveju nežymiai viršija 1 MGL dydį ir civilinei ieškovei priteisė iš viso 276,94 Eur turtinės žalos atlyginimo. Svarbu tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat apeliaciniame skunde žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau to nepadarė. Atsakant į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą MGL dydį, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 ir 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, 1 MGL dydį sudaro 50 Eur suma.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmę, tinkamai vertino bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, nė vienai iš jų nesuteikdamas dominuojančios reikšmės, o tam tikri netikslumai, kurie ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nelėmė aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo.

31. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsakant į skundo argumentą dėl švelnesnės baudžiamojo įstatymo redakcijos taikymo pažymėtina, kad įstatymo projektai, kuriuose numatyti BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai, nėra priimti.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta griežčiausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik paskyrus bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nes savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu ir lėšų pragyvenimui šaltiniu. Praeityje ne kartą atlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir ta aplinkybė, jog S. S. turi mažamečių vaikų, gydėsi nuo priklausomybės, nepaveikė nuteistojo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl švelnesnės bausmės rūšies parinkimas, kaip to prašo nuteistasis, neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Apeliaciniame skunde akcentuojamos teismų nuteistajam už analogiškus nusikaltimus parinktos švelnesnės bausmių rūšys, tačiau pažymėtina, kad bausmė skiriama konkrečioje byloje, įvertinus įstatyme numatytų aplinkybių visumą.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinktas nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis – šeši mėnesiai, kuris yra daugiau nei šešis kartus mažesnis už vidurkį ir artimas minimaliam (trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)), yra adekvatus ir proporcingas padarytiems nusikaltimams ir nuteistojo asmenybei. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjos prašymus, išsakytus baigiamųjų kalbų metu ir nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį parinko dvigubai mažesnį, nei siūlė prokurorė.

34. Teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti švelnesnę bausmę.

35. Kadangi padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskyręs bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, tačiau nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, matyti, jog prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pridedamos bausmių dalys atitiko minimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį – tris mėnesius. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis prisipažino esąs kaltas, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai tuo pačiu nuosprendžiu ją sumažino vienu trečdaliu.

36. Nuteistasis prašo atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal šio straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

37. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.3 punktas).

38. S. S. nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už septynis apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba nuteistajam atlikus tik jos dalį, nėra. Nors nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, nesmurtiniai ir jų pavojingumo laipsnis iš esmės nesiskiria nuo rūšinio, tačiau ankstesni teistumai rodo, kad turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu ir lėšų pragyvenimui šaltiniu. Nuteistojo asmenybė vertintina neigiamai, įžvelgtinos susiformavusios jo antisocialinės nuostatos. Teigiamai vertintinos tik nuteistojo pastangos gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau pastebėtina, kad opiatų vartojimas trunka jau dešimt metų. Nors nuteistasis pripažino kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau padarytus nusikaltimus bando pateisinti alkiu ir priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tai neleidžia įsitikinti, kad jis supranta padarytų nusikaltimų pavojingumą. Nuteistasis nurodė, kad susitaikė su šeima, tačiau šeima jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Asmuo nedirba. Tai patvirtina netvirtus jo socialinius ryšius, todėl bausmės vykdymas tam neturės pernelyg neigiamos įtakos. Bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, nesudaro tvirtų prielaidų daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Dėl išdėstytų priežasčių bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

39. Nuteistasis prašo parinkti bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio pagrindu atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuteistajam už tyčinius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija vienerius metus, todėl atvira kolonija negali būti parinkta bausmei atlikti.

40. Nuteistasis prašo į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką, tačiau nagrinėjamoje byloje nuteistajam paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuteistajam suėmimas paskirtas kitoje šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-1035/2020. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau ši nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2009).

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, teisės aiškinimo ar taikymo klaidų nepadarė, taip pat vertindama bausmės skyrimo nuteistajam klausimus, apeliacinio skundo, kuriuo prašoma švelninti nuteistojo padėtį, ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tai sudaro pagrindą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.