Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. A. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: Kauno miesto Santakos policijos komisariate veiklos skyriuje atliekamas administracinis tyrimas apie tai, kad R. Z. yra A. A. globėja. Savo veiksmais ji galimai nuteikinėją A. A. prieš jos tėvą, tai yra, A. J. A.. Tokiais veiksmais vaiko globėjas (rūpintojas) nevykdė nustatytų pareigų arba vykdė jas priešingai vaiko interesams. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nustatyti, ar buvo įvykdytas nusižengimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Apklausta R. Z. nurodė, kad po J. A. mirties A. A. globa laikinai buvo priskirta jai, vėliau pratęsta. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl nuolatinės globos. Mergaitė domisi procesų eiga, jai yra svarbu su kuo ji gyvens. R. Z. nurodė, kad stengiasi paisyti mergaitės norų, skatina bendravimą su tėčiu, rūpinasi mergaitės poreikiais. Taip pat gautas išsamus atsakymas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kur nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai, atlikę išsamų tyrimą, jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. toliau niekaip nenaudojo savo veiksmų priešingai A. A. interesams. Nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 74 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2023 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus persiųstas Pareiškėjo A. J. A. atstovės advokatės D. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. mirė vaikų mama J. A.. Po jos mirties į šeimos gyvenimą aktyviai kištis pradėjo J. A. sesuo R. Z., kuri nuteikė vaikus prieš tėvą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nepilnametę dukrą A. A. 2021 m. kovo 24 d. perdavė R. Z. globai. Vėliau buvo kreiptasi į teismą dėl A. A. atskyrimo nuo tėvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad dukra nesutinka grįžti gyventi pas tėvą, nuolatine dukros globėja paskyrė R. Z.. Sprendimą civilinėje byloje Pareiškėjas apskundė, vienas iš esminių apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad VVTAĮT sprendimas paimti dukrą iš šeimos 2021 m. kovo 24 d. ir apgyvendinti su laikinąją globėja, buvo nepagrįstas, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko Pareiškėjas, būdamas vaiko tėvu, negalėtų pasirūpinti savo nepilnamete dukra. Nors vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą, laikinoji globėja veikė priešingai. Pareiškėjo apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 1 d. R. Z. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl turėjo galimybę susipažinti su pateiktu apeliaciniu skundu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje, ji neturėjo teisės viešinti bylos procesinių dokumentų, o tuo labiau Pareiškėjo nepilnametei dukrai. Pareiškėjui 2023 m. birželio 8 d. susitikus su vaikais J. ir A., nepilnametė dukra pradėjo tėvui priekaištauti dėl apeliacinio skundo turininio, iš ko buvo akivaizdu, kad R. Z. supažindino vaiką su skundu, tėvo pastangas susigrąžinti vaiką pateikė iš neigiamos pusės, taip toliau priešindama Pareiškėją su dukra. Tokiais veiksmais laikinoji globėja veikia priešingai vaiko interesams, naudojasi vaiko pažeidžiamumu po mamos mirties, formuoja ir gilina dukros lojalumo konfliktą, apsunkina dukros ir tėvo santykius, verčia vaiką išgyventi neigiamas emocijas, apkrauna ne vaikui spręstinomis problemomis, trikdo vaiko asmenybės raidą, tai yra, vykdo vaiko globėjo pareigas priešingai vaiko interesams. Skunde cituojama ANK 569 straipsnio 5 dalis. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad tyrimas atliktas formaliai, paviršutiniškai, o reikšmingų aplinkybių nustatymas vyko informaciją imant iš suinteresuotų asmenų – pačios globėjos, iš VVTAĮT, kuri turėtų kontroliuoti, kaip globėja vykdo savo pareigas, tačiau dėl to, kad pati inicijavo vaiko atskyrimą nuo tėvo, nėra nešališkas subjektas. Tai yra, abiejų subjektų, kurių veiksmai tirtini, paklausta, ar jie nepadarė pažeidimų, šie, nurodė, kad nepadarė, ir tuo tyrimas baigtas. Institucija turėjo įvertinti du klausimus: 1) ar teisėti R. Z. veiksmai nepilnametę Pareiškėjo dukrą A. supažindinant su tėvo parodymais ir jo apeliaciniu skundu civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas VVTAĮT ieškinys dėl nepilnametės A. atskyrimo nuo tėvo, kai byla nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, o nepilnametė nėra proceso dalyvis; 2) ar R. Z., kaip laikinos nepilnametės A. globėjos, veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.271 straipsnyje apibrėžtas globėjo (rūpintojo) pareigas, ir kaip VVTAĮT vykdo laikinosios globos priežiūrą, tačiau išsamaus tyrimo neatliko, taigi ir objektyvaus vertinimo pateikti negalėjo. Nutarime dėstomos išvados, kad nepilnametė Pareiškėjo dukra turi teisę žinoti visą su jos globa susijusią informaciją ir į visus jos užduotus klausimus globėja jai atsako bei nieko nuo jos neslepia, akivaizdžiai prieštarauja uždaro civilinės bylos proceso principams. Pareiškėjo ir laikinosios globėjos R. Z. interesai tiek gyvenime, tiek minėtoje civilinėje byloje yra aiškiai priešingi. Pareiškėjas siekia nepilnametės dukros susigrąžinimo, o R. Z. siekė ir tebesiekia vaiko atribojimo nuo tėvo, niekada neslėpė tokio tikslo, dėjo aktyvias pastangas, todėl pagal laikinosios globos principus net negalėjo būti paskirta laikinąją globėją, tame galima įžiūrėti VVTAĮT nekompetenciją. Psichologė pateikė konsultaciją, kad mama, tėtis, broliai, sesės yra ta prigimtinė šeima, kurios egzistavimas itin svarbus vaiko visapusei asmenybės raidai ir atitinka geriausius vaiko interesus, netekus mamos, vaiko galimybė gyventi likusioje prigimtinėje šeimoje turėtų būti prioritetas; atidavus vaiką tetos globai, teta išties tampa tuo asmeniu, kuris kasdien rūpinasi vaiko poreikiais, tarsi ir užtikrina saugumą ar pildo po mamos mirties atsiradusią tuštumą, nes visuomet yra arčiausiai; neabejotinai, teta tampa asmeniu, kuris vaikui gali daryti didžiausią įtaką (ir nebūtinai tik teigiamą); arčiausiai esantis ir daugiausia įtakos turintis asmuo gali neigiamai atsiliepti, nuteikinėti, manipuliuoti ir taip paveikti vaiką, kad jis patirtų lojalumo konfliktą, esant šalia tėčiui, tai yra, vengti rodyti tėčiui prielankumą, net jei ir norėtų. VVTAĮT R. Z. paskyrė laikinąja globėja ir, kaip giminaitės, net nevertino jos gebėjimo, motyvacijos, pasirengimo, būti laikinąja globėja ir galimybių ja būti (pvz., Pareiškėjo dukra globėjos namuose neturi privačios erdvės, gyvena trijų kambarių bute su penkių asmenų globėjos šeima, A. miega viename kambaryje su globėja ir jos buvusiu sutuoktiniu), kas iš esmės įtakoja tai, kad Pareiškėjo ir dukros situacijoje nėra jokio progreso. Globėja daro Pareiškėjo dukrai įtaką, bet ne tokią, kokią turėtų daryti – grąžinti vaiką tėvui, į šeimą. Visas Pareiškėjo atskyrimo nuo nepilnametės dukros procesas pagrįstas tuo, kad dukra nenori gyventi su tėvu. Teisme išklausant dukros nuomonę, ji nieko blogo nepasakė apie tėvą, nurodė, kad gerai sutaria, tačiau išsakė nenorą gyventi su juo. Dukros apklausa teisme buvo nutraukta, nes ji susigraudino, teismas nusprendė, kad toliau vaikas negali būti apklausiamas. Tačiau jokia valstybės institucija nesiima priemonių išsiaiškinti tokios vaiko nuomonės išsakymo priežasčių. Vaikas išgyveno mamos netektį, kas, pasak psichologės, yra ypatingai stiprus, skausmingas išgyvenimas vaiko psichikoje, patiriamas skausmas gali transformuotis ir į kitus jausmus, tokius, kaip pyktį, priešiškumą, apmaudą, skriaudą, galinga jausmų sumaištis atveria piktavaliams galimybę tokiu vaiku manipuliuoti, jį paveikti. R. Z. neslepia priešiškumo Pareiškėjui, užblokavo jį telefone, dėl ko Pareiškėjas neturi galimybės pasiteirauti apie dukrą, globėja jį išvadino „religiniu fanatiku“, nurodė, kad „jis mums kaip rakštis subinėje“. Pareiškėjas yra tikintis (tokia buvo ir mirusi mama) ir taip auklėjo savo vaikus, su A. kartu sekmadieniais lankėsi bažnyčioje, A. giedojo bažnyčios chore, tačiau šiuo metu A. bažnyčios nebelanko, chore negieda, nes kuomet tėtis buvo išvykęs į užsienį dirbti, vienintelį kartą A. į bažnyčią nuėjo su globėja ir jos buvusiu sutuoktiniu, globėjai išreiškus neigiamą požiūrį į savaitgalinį bažnyčios lankymą. Globėja A. pateikia vienašališką, neigiamą informaciją apie tėvą, sudaro iškreiptos realybės vaizdą, kas neigiamai veikia vaiką, daro žalą vaiko sveikatos būklei. Tačiau VVTAĮT šias aplinkybes ignoruoja. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnio 1 dalis), o R. Z. šio tikslo neįgyvendino, VVTAĮT globos priežiūros iš esmės nevykdo.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Institucijos vertinimu buvo atlikti visi būtini ir reikalingi tyrimo veiksmai, surinkti reikiami ir pakankami duomenys, dėl ko ir buvo priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonėmis. Akivaizdu, kad įrodymų turi būti tiek, kad užtektų asmens kaltumui ar nekaltumui pagrįsti, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsiliepime cituojamas ANK 74 straipsnis. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Skundžiamuoju atveju Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nutarimu, o tai yra tik Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, dėl kurios Institucijos nutarimas netampa nepagrįstu ir naikintinu. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp Pareiškėjo ir R. Z. yra susiklostę įtempti santykiai, nes Pareiškėjas nesutinka su institucijų sprendimais, kurie jam nepalankūs, dėl nepilnametės dukros atskyrimo ir perdavimo globėjai. Dėl nepilnametės dukros globos iki dabar vyksta civiliniai procesai. Skunde pažymima, kad ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Tikėtina, kad Pareiškėjo pareiškimo pateikimas buvo tikslingas siekis sukompromituoti R. Z. ateityje siekiant sau palankių sprendimų, sprendžiat tolimesnius civilinius ginčus. Pažymėtina, kad Institucija atliko tyrimą ne dėl vaiko globos ar kitų institucijų sprendimų pagrįstumo, civilinių bylų duomenų atskleidimo teisėtumo ar neteisėtumo klausimais, bet ar R. Z. savo kokiais nors veiksmais pažeidžia nepilnametės interesus. Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad R. Z. pareiškime skundžiami veiksmai, dalinantis su A. A. su ja susijusia informacija būtų pakenkę vaiko interesams, ar vaikas būtų nuteikinėtas prieš tėvą, ar kitaip dirbtinai bandoma pakeisti nepilnametės požiūrį ar suvokimą. Tokie Pareiškėjo argumentai tėra subjektyvi jo nuomonė. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo vaiko aplankymo akte esančios A. A. apklausos apie tėvą matyti, kad pats jos tėvas, jai teikiant savo žodžius ar nuomonę, ją traktuoja, kad tai yra R. Z. įtaka. Kad jai bendraujant su tėčiu jis labiau galvoja (neigimai) apie tetą R. Z., o ne apie tai kaip ji jaučiasi. Kas tik, patvirtina, kad pats Pareiškėjas turi išankstinę, nepagrįstą nuostatą dėl R. Z. neigiamos įtakos jo dukrai ir net bendrajant su dukra ją išsako. Taip pat, matyti, kad A. A. nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima traktuoti, kad globėja R. Z. vykdydama savo pareigas veiktų priešingai jos interesams. Taip pat A. A. kitokių pomėgių ir užsėmimų turėjimas, ar senų pomėgių nutraukimas, tokių kaip skunde nurodomas giedojimas bažnyčioje, būnant pas globėją, nėra laikytini pažeidimu. Vaiko pomėgiai ir norai padeda atsiskleisti jo asmenybei. Akivaizdu, kad vaikui augant, keičiasi ir pomėgiai. Todėl, kad tam tikrų pomėgių pasikeitimas galėjo būti įtakotas globėjos, nenustatyta. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn, įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokatė D. B. pristatė skundą.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas A. J. A. paaiškino, kad tetos R. Z. priešiškas nusiteikimas yra akivaizdus, ji mano, kad Pareiškėjas jos nekenčia, teigia, kad niekada nebuvo gero ryšio tarp jų. Pareiškėjas siekė turėti gerą ryšį su R. Z.. Nurodė įvykį, kai dukra jau buvo perkelta pas R. Z., buvo tėvo diena, Pareiškėją pakvietė į sodą. Pareiškėjas nustebo, nes R. Z. buvo priešiškai nusiteikus, tačiau apsidžiaugė, paskambino R. Z., o ši pasakė „ne, ne taip supratot“. Vėliau norėjo atvykti pas tetą R. Z., tačiau ji pasakė, kad „kitiems bus nemalonu, jeigu tu atvyksi“. Dukra Pareiškėją kvietė, tačiau R. Z. šeima jo nepriėmė. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o jų yra daug. Su J. A. buvo įtempti santykiai, todėl prasidėjo atvejo vadyba, mediacija šeimoje. Pareiškėjas turėjo garažą, greta pardavinėjo kitą garažą, ir jis dukters paklausė ar ji dalimi savo santaupų neprisidėtų prie garažo pirkimo. Dukra paklausė kodėl, Pareiškėjas jai bandė paaiškinti. Po šio įvykio A. A. pareiškė, kad nenori gyventi kartu su Pareiškėju. Dėl skundo, paaiškino, kad A. A. sakė „tu ne taip kalbėjai, turėjai kalbėti apie mane, o ne apie tetą“. Iš šių žodžių suprato, kad teta dukrai papasakojo apie teismo procesą ir atskleidė medžiagą. Šiuo metu R. Z. apie Pareiškėją išsireiškia tokiais žodžiais: „jis mums kaip rakštis subinėje“. Kai Pareiškėjas kalba su dukra, tetos šeima įsikiša, trukdo pokalbiui. Dukra su Pareiškėju bendrauja būdama duše, lyg kažką turėtų slėpti nuo globėjos šeimos. R. Z. beveik visiškai nebendrauja su Pareiškėju klausimais, susijusiais su dukra. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio Pareiškėjo telefono numeris užblokuotas, todėl su R. Z. bendravimas yra nutrūkęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Z. paaiškino, kad yra A. A. globėja. Tiksliai neprisimena, turbūt tai buvo 2021 m., kai jai paskambino vaikų teisių atstovas ir paklausė, ar galėtų priimti mergaitę mėnesiui. Liudytoja sutiko. Mergaitė gyvena su liudytoja iki šiol, ji pati nenori grįžti pas tėtį. R. Z. nežino, kokie yra mergaitės ir tėčio santykiai, nežino apie ką jie bendraują, neklausinėja. Spėja, kad dėl tėčio sunkaus būdo mergaitė nenori su juo gyventi. Šiandien A. A. yra 16 metų. Ji nuolat domėjosi procesu susijusiu su jos globa, todėl liudytoja net nebeslėpė. Globa buvo nustatyta apylinkės teisme, sprendimas buvo apskųstas ir iš naujo nagrinėtas. Apie visą eigą, skundus, žinojo ir mergaitė. Liudytoja gyvena viename kambaryje su mergaite, todėl mergaitė mato, pastebi, pati paprašė paskaityti. Liudytoja niekada mergaitės nenuteikinėjo prieš tėtį. Pradžioje mergaitė nenorėjo eiti į pasimatymą su tėčiu, liudytoja skatino mergaitę eiti. Šiuo metu mano, kad mergaitės ir tėčio santykiai yra geri. Jeigu būna nors menkiausias kontaktas su tėčiu, iš jo pusės būna skundas, todėl su vaiko teisių specialistais nuolat bendrauja. Liudytoja paaiškino, kad mergaitė pati nurodė, jog jaučia kaltę dėl to, kad liudytoja blogai jaučiasi. Liudytojos ir A. J. A. santykiai niekada nebuvo geri, tačiau vaikams ji paaiškino, kad jie turi gerbti ir bendrauti tiek su tėčiu, tiek su jos šeima, yra normalu, kad du suaugę žmonės nesutaria. Tėčiui išreiškus norą, kad liudytoją nesikištų, ji nesikiša į tėčio ir mergaitės santykius, neklausinėja per daug. Dėl bažnyčios nurodė, kad mergaitė verkė, prašė, kad ją lydėtų į bažnyčią, nors jau iš anksto nenorėjo eiti. Bažnyčioje buvo keistas, neįgalus žmogus, kuris buvo A. J. A. draugas. Šis žmogus po mišių priėjęs kalbino mergaitę eiti gerti arbatos, tačiau mergaitė to nenorėjo ir po šio įvykio mergaitė nebenorėjo eiti į pačią bažnyčią.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad Pareiškėjas A. J. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kad R. Z. yra A. A. globėja, savo veiksmais galimai nuteikinėja A. A. prieš jos tėvą A. J. A.. Tokiais veiksmais vaiko globėja nevykdė nustatytų pareigų arba vykdė jas priešingai vaiko interesams. Institucija 2023 m. liepos 14 d., vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

ANK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Globėjo(rūpintojo) pareigas nustato CK 3.271 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Šiuo nagrinėjamu atveju aktualu buvo dviejų pareigų vykdymas- vaiko fizinio ir psichinio saugumo užtikrinimas ir rūpinamasis vaiko sveikata.

Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, tai yra, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas ir pan.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada, ir konstatuoja, jog globėjos R. Z. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas savo skundžia grindžia iš esmės dviem klausimais, ar teisėti R. Z. veiksmai nepilnametę pareiškėjo dukrą supažindinant su jos tėvo apeliaciniu skundu bei parodymais, ir ar R. Z., kaip laikinos globėjos, veiksmai atitinka CK 3.271 straipsnyje apibrėžtas globėjo pareigas. Pažymėtina, kad Institucija atliko tyrimą ne dėl vaiko globos ar kitų institucijų sprendimų pagrįstumo, civilinių bylų duomenų atskleidimo teisėtumo ar neteisėtumo klausimais, bet ar R. Z. savo kokiais nors veiksmais pažeidžia nepilnametės interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais. Šiuo atveju, A. A. nors ir yra nepilnametė, tačiau jai įvykio metu buvo 15 metų, tai yra, pagal savo amžių ji buvo pakankamai susiformavusi jauna asmenybė, gebanti atsakyti į jai užduodamus klausimus ir išreikšti savo nuomonę tam tikrais tiesiogiai ją liečiančiais klausimais dėl globos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati A. A. išreiškė norą dalyvauti procesuose, susijusiuose su jos globos nustatymu bei pati domėjosi visa su tuo susijusia informacija. Todėl, atsižvelgiant į bylos medžiagą, globėjos R. Z. veiksmai, tai yra, informacijos, susijusios su nepilnametės A. A. globos nustatymu, perdavimas pačiai A. A., nelaikytini priešingais vaiko interesams.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą yra vertinama ir tai, kad tarp Pareiškėjo A. J. A. ir globėjos R. Z. yra susiklostę įtempti santykiai, nei vienas to neneigia. Šiuo metu vyksta ir civiliniai procesai susiję su A. A. globa. Aptarus aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad vien Pareiškėjo subjektyvios nuomonės nepakanka, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurie šiuo atveju nustatyti nebuvo ir globėjos R. Z. veiksmuose nebuvo įžvelgta vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymo arba vykdymo priešingai vaiko interesams fakto.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog R. Z. veiksmai negali būti vertinami kaip vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams ANK 74 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. J. A. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.