Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. A. atstovės advokatės D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. A. skundas dėl 2023 m. liepos 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23213182142 nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 74 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriuje buvo atliekamas administracinis tyrimas pagal pareiškėjo A. J. A. pareiškimą dėl to, kad R. Z., nepilnametės pareiškėjo dukters A. A. globėja (rūpintoja), savo veiksmais galimai nuteikinėja A. A. prieš jos tėvą A. J. A. Tokiais veiksmais vaiko globėjas (rūpintojas) galimai nevykdė nustatytų pareigų arba vykdė jas priešingai vaiko interesams. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nustatyti, ar buvo įvykdytas nusižengimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Apklausta R. Z. nurodė, kad po J. A. mirties A. A. globa laikinai buvo priskirta jai, vėliau pratęsta. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl nuolatinės globos. Mergaitė domisi procesų eiga, jai yra svarbu su kuo ji gyvens. R. Z. nurodė, kad stengiasi paisyti mergaitės norų, skatina bendravimą su tėčiu, rūpinasi mergaitės poreikiais. Taip pat gautas išsamus atsakymas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kur nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai, atlikę išsamų tyrimą, jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Konstatuota, kad R. Z. toliau niekaip nenaudojo savo veiksmų priešingai A. A. interesams, todėl, nesant nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

3. A. J. A. atstovė advokatė Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi A. J. A. atstovės advokatės skundas netenkintas, Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23213182142 paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad R. Z. veiksmai negali būti vertinami kaip vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams ANK 74 straipsnio prasme.

5. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde A. J. A. atstovė advokatė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį.

5.1. Būdama laikinąja globėja R. Z. naudojosi A. J. A. nepilnametės dukros A. A. pažeidžiamumu po mamos mirties, formavo ir gilino dukros lojalumo konfliktą, apsunkino tėvo ir dukros santykius, teikė vaikui informaciją apie uždarą teismo procesą, taip versdama vaiką išgyventi neigiamas emocijas, apkraudama ne vaikui spręstinomis problemomis, trikdė vaiko sveiką asmenybės raidą, taip vaiko globėjo pareigas vykdė priešingai vaiko interesams.

5.2. Institucijos nutarimas nepagrįstas, tyrimas atliktas formaliai, paviršutiniškai, o reikšmingų aplinkybių nustatymas vyko informaciją imant iš suinteresuotų asmenų – pačios globėjos R. Z. ir iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VVTAĮT), kuri turėtų kontroliuoti, kaip globėja vykdo savo pareigas, tačiau dėl to, kad pati inicijavo vaiko atskyrimą nuo tėvo ir globėja paskyrė R. Z., nėra nešališkas subjektas.

5.3. Institucija 2023 m. liepos 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priėmė, neištyrusi ir neįvertinusi reikšmingų aplinkybių, susijusių su VVTAĮT A. A. laikinąja globėja paskirtos R. Z. pareigų vykdymu (nevykdymu), o apylinkės teismas šių klaidų neištaisė.

5.4. Pareiškėjo atžvilgiu priešiškai nusiteikusią ir to neslepiančią R. Z. paskyrus pareiškėjo nepilnametės dukros A. A. laikinąja globėja, buvo pasiektas R. Z. tikslas gauti valstybės mokamas globos išmokas, ji visiškai ignoravo globėjo (rūpintojo) pareigas, kurių tikslas – grąžinti vaiką į šeimą, o globos priežiūrą turėjusi vykdyti VVTAĮT tai ignoravo. Globėja, neslepianti neigiamų nuostatų vaiko tėvo atžvilgiu, neatitinka vaiko interesų, negali būti vertinama kaip tinkamai atliekanti globėjo pareigas ir užtikrinanti laikinos globos tikslą grąžinti vaiką į šeimą.

5.5. VVTAĮT savo nekompetenciją, neveikimą neužtikrinant globos tikslo grąžinti vaiką į šeimą dangsto nepilnametės A. A. nuomone, neva vaikas nenori grįžti pas tėvą, tačiau nesiima veiksmų išsiaiškinti, kas įtakoja tokios vaiko nuomonės formavimą. Nors Pareiškėjas su dukra A. A. nuolat bendravo, jų santykiai gerėjo, emocinė įtampa slūgo, iš R. Z. pusės skatinimo vaikui grįžti į šeimą nebuvo.

5.6. Pareiškėjo šeimai taikyto atvejo vadybos posėdžiuose, nepilnametės dukros globėjai R. Z. aiškiai dėstant neigiamą požiūrį į pareiškėją, jis prašė skirti psichologo konsultacijas jiems abiem, tikslu normalizuoti pareiškėjo ir globėjos R. Z. santykius, nes be to neįmanoma užtikrinti vaiko interesų, tačiau R. Z. pareiškė jokiose priemonėse dėl santykio su pareiškėju pagerinimo nedalyvausianti.

5.7. R. Z. veiksmuose VVTAĮT problemų neįžvelgia, nors šiuo atveju pareiškėjo dukrai turėtų būti nustatyti rizikos veiksniai, susiję su jos laikinąja globėja dėl daromos neigiamos įtakos vaikui santykių su tėvu palaikymo procese. Dėl R. Z. įtakos dukra išgyvena lojalumo konfliktą, vengia rodyti prielankumą tėvui, nes, dukros žodžiais tariant, tėčio nemėgsta visa tetos šeima, nenori įžeisti R. Z., jaučia kaltę dėl to, kad dėl teismo procesų R. Z. nemiega. Kas yra klasikinis psichologinio manipuliavimo per kaltę modelis, siekiant kitą priversti jaustis kaltu. Dukra pareiškėjui sakė, kad R. Z. visą valandą pasakojo, kas vyko uždarame teismo posėdyje, dukra priekaištavo tėvui, kad jis ne taip kalbėjo. Nurodytas globėjos elgesys, kurio neneigia ji pati, vertintinas kaip psichologinis smurtas prieš jos globai perduotą nepilnametę. Todėl sprendžiant, ar globėja R. Z. esamoje situacijoje nepiktnaudžiavo globėjos pareigomis, tinkamai jas atliko, jos veiksmai/neveikimas atitiko vaiko interesus, būtinas psichologinis vertinimas, ne tik teisinis.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

7.1. Apelianto apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų, tik tie patys argumentai, kurie buvo pilna apimtimi išnagrinėti žemesnės instancijos teisme. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nukentėjusiajam, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams, nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis.

7.2. Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesivadovavo subjektyviomis nuomonėmis kaip įrodymais, siekiant apkaltinti vieną iš konfliktuojančių pusių administracinio nusižengimo padarymu. Teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas atskiriant du atskirus procesus – tariamą globėjos pareigų vykdymą priešingai vaiko interesams nuo vaiko globos nustatymo ginčų.

7.3. Tarp pareiškėjo ir R. Z. yra susiklostę įtempti santykiai, nes pareiškėjas nesutinka su institucijų sprendimais, kurie yra jam nepalankūs dėl jo nepilnametės dukros A. A. atskyrimo nuo jo ir perdavimo globėjai R. Z.. Dėl su A. A. globa priimtų sprendimų iki dabar vyksta civiliniai procesai. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Tikėtina, kad pareiškėjo pareiškimo pateikimas, buvo tikslingas siekis sukompromituoti R. Z. ateityje siekiant sau palankių sprendimų, sprendžiant tolimesnius civilinius ginčus.

7.4. Ar R. Z. savo kokiais nors veiksmais pažeidžia vaiko A. A. interesus atlikus turimą nebuvo nustatyta. Kad R. Z. skundžiami pareiškime veiksmai, dalinantis su A. A. su ja susijusia informacija būtų pakenkę vaiko interesams, ar vaikas būtų nuteikinėtas prieš tėvą, ar kitaip dirbtinai bandoma pakeisti jos požiūrį ir suvokimą taip pat nebuvo nustatyta. Pats pareiškėjas turi išankstinę, nepagrįstą nuostatą dėl R. Z. neigiamos įtakos jo dukrai ir net bendraujant su dukra ją išsako. Taip pat, matyti, kad A. A. nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima traktuoti, kad globėja R. Z. vykdydama savo pareigas veiktų priešingai jos interesams. Taip pat A. A. kitokių pomėgių ir užsėmimų turėjimas, ar senų pomėgių nutraukimas, tokių kaip skunde nurodomas giedojimas bažnyčioje, būnant pas globėją, nėra laikytini pažeidimu.

7.5. Šiuo atveju A. A. nors ir yra nepilnametė, tačiau, jai įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), tai yra pagal savo amžių pilnai susiformavusi asmenybė gebanti atsakyti į jai užduodamus klausimus ir išreikšti savo nuomonę tam tikrais ją liečiančiais klausimais.

7.6. Vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos dėl jo netenkinančių sprendimų nesudaro pagrindo R. Z. veiksmų vertinti kaip administracinio nusižengimo numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad R. Z. ir A. J. A. santykiai yra įtempti nesudaro pagrindo manyti, kad pastaroji vykdo globėjos pareigas priešingai vaiko interesams.

7.7. Pareiškėjo prašymas grąžinti bylą papildomam tyrimui negali būti tenkintas, nes byloje buvo atlikti visi procesiniai veiksmai ir surinkti įrodymai, kurių pagrindu buvo priimtas motyvuotas sprendimas. Taip pat Kauno apylinkės teismas buvo aktyvus nagrinėdamas pareiškėjo skundą kvietėsi liudytoją, nuosekliai vertino byloje esančius surinktus duomenis bei pagrįstai nustatė, kad bylos esančių duomenų pakanka nustatyti, jog Institucijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo A. J. A. atstovės advokatės D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. J. A. atstovė advokatė nesutinka su R. Z. nepatraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį, teigia, kad R. Z., būdama nepilnamečio vaiko globėja (rūpintoja), veikė priešingai globotinės interesams, pasinaudodama nepilnametės pažeidžiamumu po mamos mirties, formavo ir gilino nepilnametės konfliktą su tėvu, apsunkino tėvo ir dukros santykius. Taip pat akcentuoja, kad globėja netinkamai vykdė globėjo pareigas palaikyti ryšius su vaiko tėvais bei demonstruodama savo priešišką požiūrį pareiškėjo atžvilgiu nepilnametės akivaizdoje, formavo neobjektyvų nepilnametės dukters situacijos suvokimą.

5. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrinęs apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog tiek Institucija, priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl R. Z. veiksmuose nesančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo atstovės advokatės skundas, yra pagrįsta ir teisėta.

6. ANK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

7. Nustatyta, kad mirus nepilnametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), motinai, 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje dėl nepilnametės ir jos tėvo A. J. A. konfliktinių santykių bei vaiko nenoro gyventi su tėvu, buvo leista paimti A. A. iš tėvo. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nepilnametę dukrą A. A. 2021 m. kovo 24 d. perdavė R. Z. globai. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu byloje Nr. e2-85-454/2023 A. A. buvo atskirta nuo tėvo ir jos globėja paskirta mirusios motinos sesuo R. Z.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu sprendimas yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismui 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1118-950/2023 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą.

8. A. J. A. Institucijai pateiktame pareiškime akcentuoja, kad R. Z., jo nepilnametės dukters A. A. globėja, parodydama nepilnametei jo, J. A., surašytą apeliacinį skundą neviešame teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje Nr. e2-85-454/2023 dėl A. A. globos, nuteikinėjo dukterį prieš pareiškėją (AN b. l.6). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tokie pareiškėjos veiksmai atitinka ANK 74 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

9. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Priimant sprendimą, vaiko interesus liečiančiais klausimais, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos, vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003). Šiuo atveju, A. A. pareiškėjo skundžiamų įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini), pagal savo amžių ji buvo pakankamai susiformavusi asmenybė, gebanti atsakyti į jai užduodamus klausimus ir išreikšti savo nuomonę tam tikrais tiesiogiai ją liečiančiais klausimais dėl globos (rūpybos).

10. Kad nepilnametė aktyviai domisi proceso eiga ir jos rūpybos klausimais, patvirtina ir tai, kad ji savo iniciatyva dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, teisme, noriai išsako savo nuomonę, (AN b. l. 9-10). Tuo tarpu kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nepilnametės A. A. konfliktiški santykiai su tėvu buvo jau 2021 metais, dėl ko ji ir buvo paimta iš tėvo bei inicijuotas globos procesas.

11. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo vaiko aplankymo akte esančios A. A. apklausos apie tėvą matyti, kad mergaitė nurodė, jog rūpintoja jos prieš tėtį nenuteikinėja, o pati buvo ant tėčio supykusi, nes jis jų pokalbio žodžius panaudojo savo apeliaciniame skunde. Tėčio apeliacinį skundą prašė globėjos duoti jai paskaityti, nes buvo nusiminusi, jog neįsigaliojo sprendimas dėl jos nuolatinės globos. Nurodė, jog globėja jai su tėčiu bendrauti netrukdo, o kaip tik priešingai skatiną ją atsiliepti į tėčio skambučius (AN b. l. 17). Šiuo atveju vien tai, jog globėja davė nepilnametei ((duomenys neskelbtini) amžiaus) globotinei skaityti jos tėčio ruoštą apeliacinį skundą, kuris išimtinai susijęs su minėtos nepilnametės interesais, negali būti vertinama, kaip ANK 74 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, juolab, kad pats pareiškėjas nepateikė duomenų, jog apeliaciniame skunde buvusi informacija galėjo daryti (duomenys neskelbtini) nepilnametei jo dukrai neigiamą įtaką ar poveikį.

12. Kad nepilnametės A. A. teisių pažeidimas nenustatytas, konstatavo ir VVTAĮT, 2023 m. birželio 28 d. atlikusi A. A. situacijos vertinimą (A.N.b.l.10-11). Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad VVTAĮT išvadą, jog šioje situacijoje nėra vaiko teisių pažeidimo daro vien dėl to, jog yra suinteresuota bylos dėl globėjo nustatymo baigtimi, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiai duomenimis, todėl laikytinas tik subjektyvia pareiškėjo, kuris nėra patenkintas jam nepalankiais sprendimais civilinėje byloje, nuomone.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir R. Z. neigiamas požiūris į pareiškėją, nurodoma, kad ji, būdama vaiko rūpintoja, įtakoja ir nepilnametės situacijos suvokimą bei interpretavimą, tokiu būdu trukdo vaikui objektyviai suvokti situaciją, tėvo siekius ir ketinimus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, atkreipia dėmesį, kad jie išimtinai susiję su pareiškėjo interpretacijomis apie R. Z. požiūrį į jį, tačiau nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, todėl nagrinėjamu atveju, negali būti sprendžiami administracinio nusižengimo bylos teisenoje. Manant, kad R. Z. charakterio savybės netinkamos rūpintojo pareigoms atlikti, ar ji netinkamai vykdo savo kaip rūpintojo pareigas pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl rūpintojo pakeitimo.

14. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad R. Z. veiksmai negali būti vertinami kaip vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams ANK 74 straipsnio prasme. Bylos duomenys bei skundo argumentai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir R. Z. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl nepilnametės pareiškėjo dukters rūpybos, todėl nesant administracinių nusižengimų požymių rūpintojos veiksmuose, rūpybos instituto klausimai ir toliau turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

15. Iš bylos duomenų visumos yra aišku, kad R. Z. ir A. J. A. santykiai yra įtempti ir konfliktiški dėl nepilnametės A. A. globos (rūpybos) procesų. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo išklausyta visų šalių, įskaitant nepilnametės, nuomonė bei paaiškinimai dėl nagrinėjamo klausimo, o byloje esančių duomenų visuma, net ir įvertinus įtemptus šalių santykius, leidžia daryti pagrįstas išvadas byloje sprendžiamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos. Priešingai pareiškėjo skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė administracinį teisės pažeidimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o ištirtus vertino akivaizdžiai priešingai nei faktinė situacija.

16. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir siekia įrodyti, kad R. Z. panaudoja savo, kaip globėjos (rūpintojos) valdžią, priešingai nepilnametės interesams, ją nuteikinėja prieš tėvą – pareiškėją, tačiau administracinio nusižengimo byloje, apart paties pareiškėjo teiginių, nenustatyti jokie faktai, rodantys jog R. Z. vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdė arba vykdė priešingai vaiko interesams. Pareiškėjas R. Z. kaltę įrodinėja aukščiau aptarta apeliacinio skundo turinio atskleidimo nepilnametei aplinkybe, jo nuomone nepilnametės nuteikinėjimu prieš jį ir netinkamu VVTAĮT darbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo turinio atskleidimas nepilnamečiam vaikui savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, kaip to neužtraukia ir mergaitės nenoras bendrauti su tėvu ar su juo gyventi. Be to, pažymėtina, jog šioje byloje apeliacinis teismas sprendžia klausimą dėl nusižengimo numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje požymių buvimo R. Z. veikoje, o ne klausimus tinkamai ar ne dirbo VVTAĮT ar kitos tarnybos, kurių darbu yra nepatenkintas pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu pareiškėjas yra nepatenkintas tarnybų darbų, jis jų atitinkamus sprendimus gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog sprendžiant, ar R. Z. esamoje situacijoje nepiktnaudžiavo globėjos (rūpintojos) pareigomis, tinkamai jas atliko, jos veiksmai/neveikimas atitiko vaiko interesus, būtinas psichologinis vertinimas, ne tik teisinis. Iš esmės šiuo argumentu pareiškėjas prašo byloje skirti psichologinę ekspertizę, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje esančių duomenų visumos pilnai pakanka nustatyti faktui, kad šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 74 straipsnio 1 dalyje ir papildomi tyrimo veiksmai, šiuo atveju psichologinė ekspertizė, byloje nėra reikalingi.

18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo skundo autorius, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. J. A. atstovės advokatės apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Administracinė teisena nutraukta laikantis ANK 5 ir 569 straipsnių reikalavimų, byloje nėra nustatyti požymiai administracinio teisės pažeidimo numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. J. A. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą ir A. J. A. atstovės advokatės D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.